Be enzimų nebūtų gyvybės

I dalis

Mitybos moksle baltymai, angliavandeniai, riebalai, skaidulos, vitaminai ir mineralai yra veikliosios medžiagos skirtos išlaikyti sveikatą. Jų panaudojimui tereikia pakankamo maisto suvirškinimo.

Mūsų organai, audiniai ir ląstelės yra valdomi medžiagų apykaitos (metabolizmo) – enzimo procesų. Tam, kad darbą atliktų tinkamai, mineralams, vitaminams ir hormonams reikia enzimų, kurie yra kūno varomoji jėga.

Kas tai yra enzimai?

Elektros lemputė gali užsidegti, kai jos elektros grandine yra leidžiama elektros srovė. Ji yra “varoma” elektros. Srovė – lemputės gyvybės jėga. Be elektros neturėtume šviesos – tiesiog turėtume elektros lemputę, fizinį objektą be šviesos. Taigi, galime teigti, kad elektros lemputė veikia dvejopai: fizinė sandara ir ne fizinė – elektrinė jėga, kuri išreiškia ir pasireiškia per elektros lemputę. Analogiškai galima apibūdinti, kas tai yra enzimas mūsų kūno sandaroje.

Baltymo molekulė yra tik enzimo aktyvumo nešėja.
Baltymo molekulė yra nešėja, kaip elektros lemputė yra elektros srovės nešėja.

Ką veikia enzimai organizme?

Enzimai yra susiję su kiekvienu vykstančiu procesu organizme. Gyvybė be enzimų neegzistuotų. Enzimai virškina visą mūsų maistą ir suskaido taip smulkiai, kad galėtų patekti į kraują pro itin mažas žarnyno poras. Enzimai kraujyje paima paruoštą, išskaidytą maistą ir augina raumenis, formuoja nervus, kraują, liaukas bei organus. Jie dalyvauja kaupiant cukrų kepenyse ir raumenyse bei verčiant riebalus į riebalinius audinius. Enzimai padeda susiformuoti šlapalui, kuris pašalinamas kaip šlapimas, taip pat dalyvauja šalinant anglies dvideginį plaučiuose. Yra enzimas, kuris padeda prijungti fosforą į kaulą ir į nervo audinį, kitas enzimas, kuris padeda prijungti geležį prie raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Vyrų spermoje esantys enzimai praardo moters kiaušinėlio apvalkale mažytę ertmę, dėl to, kad galėtų patekti į vidų. Enzimas pavadinimu streptokinazė yra naudojamas medicinoje tirpdyti kraujo krešulius. Mūsų imuninėje sistemoje enzimai skaido atliekas ir nuodus kraujyje bei audiniuose. Šie keli pavyzdžiai parodo enzimų svarbą vykstant kasdieniniams procesams mūsų organizmuose.

Enzimų skaičius organizme yra didžiulis, nes kiekvienas jų atlieka tam tikrą funkciją. Baltymo skaidymo enzimas nevirškins riebalo, riebalą virškinantis enzimas nevirškins krakmolo. Tai dažnai vadinama enzimo specifiškumu.

Enzimai veikia įvairias medžiagas ir keičia jas į kitas chemines medžiagas ar šalutinius produktus, bet patys niekada nekinta. Kiekviena medžiaga, kuri veikiama enzimų, yra vadinama substratu. Enzimas pakeičia substratą iš jo pirminio identiteto į kitą medžiagą su jau skirtingu identitetu.

Kaip enzimai gauna savo pavadinimus

Dabar mes jau žinome, kad beveik visų enzimų pavadinimai baigiasi „azė“, ir daugumoje atvejų enzimo pavadinimai atskleidžia jų veikimą. Kaip pavyzdžiui proteazė katalizuoja (veikia) baltymus.

Yra 4 maisto enzimų kategorijos:

  1. Lipazė – skaido riebalus.
  2. Proteazė (proteolitiniai enzimai) skaido baltymus.
  3. Celiuliazė – padeda skaidyti celiuliozę.
  4. Amylazė – skaido krakmolą ir angliavandenius.

Kuo labiau trūksta enzimų, tuo greičiau senstame.

Kur mes gauname enzimus?

Yra trys pagrindinės enzimų klasės: 1) medžiagų apykaitos enzimai (enzimai, dirbantys kraujyje, audiniuose ir organuose bei liaukose); 2) maisto enzimai, esantys termiškai neapdorotame maiste; 3) virškinamieji enzimai.

Enzimai dalyvauja kiekviename medžiagų apykaitos procese. Mūsų imuninė sistema, kraujotaka, kepenų, blužnies, kasos veikla, taip pat mūsų gebėjimas matyti, mąstyti ir kvėpuoti priklauso nuo enzimų. Jų trūkumas bet kurioje iš šių sričių gali pasirodyti esąs žalingas. Suvokiant, kad enzimų trūkumas gali būti ligos priežastimi, įrodo jų svarbumą.

Svarbus dalykas, kurį reikėtų turėti omeny yra tai, jog ląstelių aktyvumas yra inicijuojamas taip pat enzimų. Enzimai išskaido nuodingas medžiagas, kad kūnas galėtų jas eliminuoti nepakenkiant šalinimo organams.

Yra du būdai kaip išlaikyti ir papildyti mūsų enzimų kiekį: valgant termiškai neapdorotą maistą ir vartojant enzimų papildus.

Skirtumas tarp gyvo (termiškai neapdoroto) ir mirusio (termiškai apdoroto) maisto yra enzimų aktyvumas. Jei jūs paimtumėte dvi sėklas ir vieną iš jų išvirtumėt, kuri išdygtų pasodinta į žemę? Nekyla jokių klausimų, jog išdygtų nevirta sėkla, nes joje esantys enzimai yra nepažeisti. Visi maisto produktai, kuriais aprūpina gamta, turi gausybę enzimų, jei jie yra termiškai neapdoroti.

Viena iš enzimų charakteristikų yra jų nesugebėjimas pakelti karštos temperatūros, tokios kuri yra naudojama virimui. Dėl tos priežasties, enzimai yra visiškai sunaikinami visame maiste, kuris būna konservuojamas, pasterizuojamas, kepamas, skrudinamas, garinamas. Visi enzimai pradeda žūti nuo 47,7 laipsnių Celsijaus. Duonos kepimas sunaikina enzimus. Dauguma sviesto rūšių nebeturi enzimų, nes jie buvo pasterizuojami. Konservuotos sultys gali turėti vitaminų ir mineralų, bet kaitinimo procesas sunaikina visus enzimus. Skrudinti pusryčių dribsniai, kuriais maitinate savo vaikus, yra visiškai be enzimų.

Enzimai, daugiau ar mažiau yra sunaikinami visiškai, kai yra kaitinami vandenyje, kurio temperatūra svyruoja nuo 48 laipsnių iki 65 laipsnių Celsijaus. Ilgas kaitinimas 48 laipsnių temperatūroje ar trumpas kaitinimas 65 laipsnių temperatūroje sunaikina enzimus. Pusės valandos kaitinimas nuo 60 iki 80 laipsnių temperatūroje, enzimus sunaikina visiškai.

Enzimai yra gyvūnų ir augalų gyvenimo dalis. Jie yra gyvos medžiagos sudėtinė dalis. Gyvūnai laukinėje gamtoje vartoja didelius enzimų kiekius, dėl jų pirminės termiškai neapdorotos mitybos. Tai padeda virškinimo procesui, nuima stresą nuo tokių organų kaip kasa, kepenys, blužnis, nes kitu atveju turėtų gaminti didelius enzimų kiekius.

Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) turi didesnę enzimų įvairovę nei kasa.
Enzimai yra randami kiekviename kūno audinyje.

Kaip maisto enzimai padeda virškinime

Žmogus išgyvena ne dėl suvartojamo maisto kiekio, bet dėl to, kas yra suvirškinama ir pasisavinama.

Enzimus dar galima dalinti į dvi grupes: egzogeniniai (randami termiškai neapdorotame maiste) ir endogeniniai (gaminami mūsų organizme). Kuo daugiau gauname egzogeninių enzimų, tuo mažiau reikės išnaudoti endogeninių enzimų, skirtų atlikti medžiagų apykaitos procesus. Enzimai esantys termiškai neapdorotame maiste padeda virškinti maistą, kai jis pradedamas kramtyti.

Visi šiai dienai žinomi enzimai yra skirstomi į šešias esmines grupes remiantis tuo, kokio tipo reakcijas jie katalizuoja. Šios grupės yra: hidrolazės, liazės, oksidoreduktazės, transferazės, izomerazės ir ligazės.

Hidrolazės virškina maistą. Hidrolizinių enzimų reakcijos yra tos, kai cheminiai ryšiai yra nutraukiami pridedant vandens molekulę.

Liazės katalizuoja molekulių skilimą į du fragmentus.

Oksidoreduktazės veikia perkeliant elektronus nuo vienos molekulės ant kitos. Jokia molekulė negali oksiduotis (atimti elektroną) tuo pat metu nesumažinant kitos molekulės.

Transferazės katalizuoja cheminių grupių perkėlimą iš vienos molekulės į kitą.

Izomerazės pakeičia molekulių išsidėstymą substrate. Jie pakeičia originalią molekulę į veidrodinį-vaizdą.

Ligazės (sintetazės) katalizuoja cheminių ryšių susidarymą tarp dviejų molekulių, kad būtų galima suskaidyti daug energijos turinčius fosfato junginius. Puikus pavyzdys, kai mūsų organizme, ląstelėse gliukozė paverčiama į energiją.

Tyrėjai parodė, jog virtas maistas su išskaidytomis skaidulomis praeina virškinimo sistema daug lėčiau nei termiškai neapdorotas maistas.

Svarbu suvokti, jog enzimai esantys termiškai neapdorotame maiste suvirškina nuo 5 iki 75% neprisidedant tiems enzimams, kurie išsiskiria organizme. Tai vadinama energijos išsaugojimu, kadangi kūnui nebereikia eikvoti visų 100% enzimų tam, kad suvirškinti maistą.

Dr. Matveev pademonstravo, jog oksidazė ir katalazė, (enzimai gaunami iš morkų sulčių), buvo inaktyvuoti skrandyje dėl rūgštingumo, ir vėliau vėl aktyvuoti šarminėje aplinkoje – plonojoje žarnoje. 

Kadangi enzimai esantys termiškai neapdorotame maiste padeda suvirškinti maistą, kuriame jie yra ir jie gali būti pasisavinami į kraują panaudojant kitiems medžiagų apykaitos procesams, dėl to galima teigti jog vartojant enzimus ar valgant daug termiškai neapdoroto maisto, bus nuimamas stresas ne tik nuo kasos, bet ir sumažinamas stresas visame organizme.

Enzimai ir ilgaamžiškumas

Tyrimais buvo nustatyta, jog jauni suaugusieji turi dideles enzimų sankaupas savo audiniuose. Pas vyresnius asmenis, enzimų rezervai audiniuose yra žymiai mažesni ir iš esmės jau išeikvoti. Kuomet jaunas asmuo valgo termiškai apdorotą maistą, vyksta didesnis enzimų išsiskyrimas iš organų ir kūno skysčių nei pas vyresnius asmenis. Tai yra dėl to, kad ištįsus metus valgomas termiškai apdorotas maistas išeikvojo vyresnio suaugusiojo organizmą, kai tuo tarpu jauno suaugusiojo audiniuose sankaupų yra vis dar maksimalūs kiekiai.

Tolimesnis eksperimentas susijęs su seilėmis ir jose esančiu amilazės (virškina angliavandenius) kiekiu buvo atliktas Micheal Reese Ligoninėje Čikagoje. Eksperimente dalyvavo jauni suaugusieji, kurių amžius buvo nuo 21 iki 31 metų amžiaus, o kitoje grupėje amžius svyravo nuo 69 iki 100. Tyrimas parodė kad jaunesniųjų grupėje buvo 30 kartų daugiau amilazės jų seilėse nei vyresniųjų grupėje. Štai dėl ko jaunesni asmenys gali labiau toleruoti mitybą, kurioje gausų duonos, krakmolo ir termiškai apdoroto maisto.

Kai žmogus serga chroniškomis ligomis, įprastai kūne enzimų rezervas yra žemas. Japonų pacientai, kuriems buvo išsivysčiusi tuberkuliozė, 82% iš jų turėjo mažesnį enzimų kiekį nei normalūs individai. Kai liga progresuodavo, enzimų kiekiai mažėdavo.

Yra nepaneigiamas faktas, jog esant chroniškai ligai randame mažesnį enzimų kiekį kraujyje, šlapime, išmatose ir audiniuose. Sergančių  ūminėmis ligomis organizmuose ir kartais chroniškų ligų vystymosi pradžioje, dažnai yra randami dideli enzimų kiekiai. Tai parodo, kad organizmas turi sankaupas, ir, kad audiniai nėra visiškai išsunkti. Vadinasi, vyksta didelis enzimų išsiskyrimas kovoje prieš ligas. Kai liga progresuoja, enzimų kiekis organizme mažėja.

Kiekvieną kartą, kai metabolizmas (medžiagų apykaita) yra dirbtinai stimuliuojamas kava, didelį baltymų kiekį turinčia mityba ar kitais stimuliantais, metabolizmas greitėja, enzimai yra išeikvojami, patiriamas dirbtinis energijos pliūpsnis (nes kava priverčia išsiskirti adrenaliną, ko pasekoje išsiskiria insulinas) ir individas pajaučia netikrą gerovės jausmą.

Enzimai yra svarbi organizmo gyvybinės energijos apskaičiavimo priemonė.

Enzimai ir jų ryšys su liga

Enzimai dalyvauja kiekviename medžiagų apykaitos procese – nuo liaukų veiklos iki tinkamos imuninės sistemos darbo. Medžiagų apykaitos greitį nulemia enzimų aktyvumas.

Svarbu pabrėžti, jog enzimų aktyvumas padidėja, kai didėja temperatūra, o temperatūra padidėja ūminių ligų atveju bei sportuojant. Kitaip tariant, enzimai atlieka daugiau darbo, kai kūno temperatūra yra pasiekusi 40 laipsnių celsijaus nei tuomet, kai kūno temperatūra būna normali.

Yra ryšys tarp mūsų imuninės sistemos stiprumo ir enzimų kiekio. Kuo didesnės enzimų atsargos, tuo stipresnė mūsų imuninė sistema, tuo sveikesni ir energingesni mes būsime.

Enzimai yra gaminami visuose audiniuose ir visose kūno ląstelėse. Faktiškai yra nustatyta, kad enzimai, esantys leukocituose, veikia panašiai, kaip enzimai, randami kasoje, ypatingai, proteolitiniai (baltyminiai) enzimai.
Dr. Willstarteriui pasirodė nepaprastai įdomu, jog baltųjų kraujo kūnelių enzimų sistema ir kasos liauka “sutaria” viena su kita. Kadangi tie patys enzimai yra randami leukocituose ir kasoje ir, kadangi baltieji kraujo kūneliai išnešioja šiuos enzimus po visą kūną, yra manoma, jog kasa ir kitos enzimus išskiriančios liaukos gauna didelį kiekį šių enzimų iš leukocitų. Pavalgius termiškai apdoroto maisto, kuomet virškinamieji enzimai desperatiškai reikalingi, baltųjų kraujo kūnelių skaičius padidėja, dėl to, kad padėtų virškinimo procese.

Kūnas turi aprūpinti dideliu kiekiu virškinimo enzimais, kurie kažkada buvo maiste, bet buvo sunaikinti kaitinimo proceso metu.
Dr. Koutchakoff savo knygoje pademonstruoja ryšį tarp termiškai apdoroto maisto ir mūsų organizmo sistemų, parodydamas jog organizme padaugėja leukocitų, pavalgius termiškai apdoroto maisto. Šis baltųjų kraujo kūnelių padidėjimas yra reikalingas, kad perneštų virškinimo enzimus į virškinamąjį traktą. Jis taip pat parodė, kad pavalgius termiškai neapdoroto maisto, nebuvo apčiuopiamo leukocitų padidėjimo taip parodydamas, jog kūnas turi dirbti intensyviau kad pagamintų ir transportuotų enzimus virškinimui, pavalgius termiškai apdoroto maisto. Svarbu prisiminti, jog enzimai esantys termiškai neapdorotame maiste padeda virškinimo procesui ir tai mažina stresą, kad nereikėtų naudoti organizme esančių enzimų sankaupų, ypač iš baltųjų kraujo kūnelių (mūsų imuninė sistema) žymiai padidinant jų skaičių.

Leukocitozė yra pavadinimas, kurį suteikia medicinos patologija, kai baltųjų kraujo kūnelių skaičius žymiai padidėja kraujyje. Dondersas atrado šį fenomeną 1846 metais ir Virchow klasifikavo „virškinamąją leukocitozę“ kaip normalų reiškinį, kadangi atrodė, jog visi kenčia nuo to.
Šis aklas požiūris nuliūdino medicinos daktarą Paul Koutchakoff, kuris parodė, kad leukocitozės priežastis buvo termiškai apdorotas maistas. Koutchakoff nustatė, kad jis galėtų išskirti savo atradimus apie leukocitozę į 4 skirtingas grupes, pagal skirtingas reakcijas kraujyje:

  1. Termiškai neapdorotas maistas nesukėlė jokio baltųjų kraujo kūnelių padidėjimo;
  2. Įprastai termiškai apdorotas maistas sukėlė leukocitozę;
  3. Greitpuodyje virtas maistas sukėlė didesnę leukocitozę nei įprastai termiškai apdorotas maistas;
  4. Pagaminti maisto produktai, tokie kaip vynas, actas, apdorotas (baltas) cukrus, kumpis ir t.t. yra labiausiai žalingi.

Koutchakoff nebuvo vegetaras, bet jo atradimai parodė, jog mėsa turėtų būti valgoma termiškai neapdorota, kad būtų galima išvengti leukocitozės. Bet paruošta mėsa (virta, rūkyta, sūdyta ir t. t.) sukeldavo didžiausią leukocitozės reakciją, kuomet leukocitų skaičių padidėjimas parodydavo apsinuodijimą.

Leukocituose yra gausu enzimų ir jie yra gabenami į skrandžio sritį, kad pagelbėtų virškinimo procesui.

Endokrininė sistema ir enzimai

Endokrininė (vidaus sekrecijos) sistema ir nervinė sistema bendradarbiauja reguliuodamos apetitą. Liaukos žino, kada kūnas pasisotino ir iškart atjungs potraukį maistui. Maitinantis pagrinde termiškai neapdorotu maistu, yra nuimamas stresas nuo endokrininės sistemos. Rafinuotas (apdorotas) cukrus ir perdirbtas ar termiškai apdorotas maistas ardo endokrininę pusiausvyrą dėl kalorijų kiekio. Jei liaukos žino, kad organizmas gavo pakankamai kalorijų, bet nėra maistinių medžiagų ir enzimų, kurie įprastai būna su maistu, nes maistas yra termiškai apdorotas, liaukos, nerasdamos maistinių medžiagų, per daug stimuliuoja virškinimo organus reikalaudamos daugiau maisto negu reikia palaikyti jėgas ir gyvybingumą. Tai sukelia per didelį hormonų išskyrimą, persivalgymą, nutukimą ir galiausiai hormonus išskiriančių liaukų išsekinimą, jau nekalbant apie enzimų išteklių išeikvojimą, bandant tęsti medžiagų apykaitos aktyvumo padidėjimą.

Nutukimas ir kraujo apytakos sistemos ligos

Stebint enzimų terapiją skirtingose šalyse, buvo pastebėta, jog skiriant enzimus sergantiems tam tikromis ligomis, buvo gauti teigiami rezultatai.

Kodėl yra lipazės trūkumas riebaliniuose audiniuose pas nutukusius individus? Tai yra dėl to, kad apdorojus maistą termiškai, lipazė (kuri virškina riebalus, degina riebalus išgauti energijai ir kaupia riebalus bei juos paskirsto) žūsta.

Jeigu termiškai apdorotų kalorijų yra per daug, jos yra kaupiamos kūno audiniuose kaip riebalai. Šie riebalai kaupiasi kepenyse, inkstuose, arterijose ir kapiliaruose.

Termiškai apdoroto ir rafinuoto maisto mityba sukelia drastiškus pokyčius hipofizės liaukoje, įtakojant jos dydį ir išvaizdą. Ryšiai tarp enzimų ir mūsų liaukų buvo atskleisti, kai liaukos iš gyvūnų buvo chirurgiškai pašalintos – tai privedė prie enzimų koncentracijos pokyčių kraujyje. Enzimai veikia hormonus gaminančias liaukas, o hormonai įtakoja enzimų koncentraciją.

Kasos ir hipofizės liaukų sekrecija išsenka, dėl per didelio stimuliavimo, kurį sukelia termiškai apdoroto maisto vartojimas. Kūnas tampa vangus, kankorėžinės liaukos veikla taipogi išsenka ir dėl to priaugama svorio. Termiškai neapdoroto maisto kalorijos apskritai nestimuliuoja liaukų ir kūno svoris stabilizuojasi.

Dr. G. E. Burch parodė, jog jauniems permaitintiems gyvūnams išsivysto didesnis skaičius riebalų ląstelių nei tiems, kurie buvo neprimaitinti. Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie buvo permaitinti, gali išsivystyti tris kart daugiau riebalų ląstelių nei saikingai besimaitinantiems. Kai saikingai besimaitinantis asmuo priauga svorio, jis ar ji gali tapti taip vadinamu „maloniai apkūniu“. Tačiau, asmeniui, kuris vaikystėje buvo permaitinamas ir kuriam išsivystė didesnis riebalinių ląstelių skaičius ir šios ląstelės yra perteklinai užpildytos, išsivysto nutukimas. Abiejų tipų žmonės gali maitintis vienodu maisto kiekiu, bet tas, kuris turi didesnį riebalinių ląstelių skaičių, todėl turi daugiau vietos kaupti riebalų ir jis priauga svorio daug lengviau.

Svarbu prisiminti, jog senėjimas atitinka enzimų kiekio mažėjimą.

Termiškai apdoroti riebalai pablogina imuninės sistemos kraujo ląstelių veiklą, lėtindami jų apytaką. Dideli riebalų kiekiai kraujyje taipogi blokuoja insulino veikimą, kuris padeda patekti cukrui į audinius. Tai sudaro sąlygas cukraus padidėjimui kraujyje, todėl tai gali būti įtakojantis faktorius diabeto išsivystymui.

1926 metais Dr. William A. Thomas tyrė eskimus, kurie maitinosi išskirtinai termiškai neapdorota mėsa ir nerado jokių inkstų ar kraujagyslių ligų. Suaugusiųjų eskimų, kurių amžius sudarė nuo 40 iki 60, jų vidutinis kraujo spaudimas buvo 129/76. Reikėtų atminti, kad tai buvo primityvūs eskimai. Labiau civilizuoti eskimai, kurie įsikūrė Hudson įlankos aplinkoje, netoli prekybos postų, maitinosi termiškai apdorotu maistu ir baltų miltų gaminiais. Jie atsisakė savo primityvios mitybos įpročių, vadinasi ir savo geresnės sveikatos. Dabar galima aptikti arteriosklerozę ir padidėjusį kraujo spaudimą tarp šių žmonių. Vienintelis faktorius kuris skyrė šiuos primityvius ir civilizuotus eskimus, buvo jų mityba.

Termiškai neapdorota mityba ir išankstinis apvirškinimas

North Western Universitete mokslininkai ištyrė, kad iš papildų gaunami enzimai pereina skrandį nepažeisti.

Jeigu maistas termiškai apdorotas ir enzimai sunaikinti, vieninteliai enzimai, kurie susimaišo su maistu yra seilėse. Dalis krakmolo virškinimo vyksta skrandyje su seiliu enzimu – amilaze. Baltymas yra skaidomas skrandyje (rūgštinėje terpėje) enzimo pepsino ir, pagrinde, tai vyksta žemutinėje skrandžio dalyje. Abiejais atvejais, jokios pagalbos iš išorės enzimų nebuvo pademonstruota. Riebalai lieka beveik nepaliesti, kol nenukeliauja į plonąją žarną, kurioje kasa išskiria lipazę ir prasideda riebalų virškinimas.

Buvo paskaičiuota, kad beveik 80% ligų išsivysto dėl netinkamai suvirškinto maisto ir jų šalutinių produktų patekimo į organizmą.

Nusipirkti ekologišką maistą ir paskui švaistyti valandas naikinant karštyje daugumą maistinių medžiagų, yra skurdi ekonomika ir liguista ekologija.
Medicinos daktaras Francis Pottenger atliko 10 metų eksperimentą su 900 kačių, kurių mityba nuolat buvo kontroliuojama. Katės, kurios buvo maitinamos termiškai neapdorotu maistu, susilaukdavo sveikų kačiukų iš kartos į kartą. O toms, kurios buvo maitinamos termiškai apdorotu maistu, išsivystė šiuolaikinės žmogiškosios ligos: širdies, inkstų ir kankorėžinės liaukos problemos, plaučių uždegimas, paralyžius, dantų praradimas, sunkios gimdymo kančios, sumažėjęs seksualinis potraukis arba seksualinių iškrypimų išsivystymas, viduriavimas, nervingumas. Kepenų veiklos pablogėjimas, vartojant termiškai apdorotus baltymus buvo progresuojantis, tulžis išmatose tapdavo tokia toksiška, jog netgi „piktžolės“ atsisakydavo augti žemėje, kuri buvo tręšiama šių kačių išmatomis. Pirma kačiukų karta buvo serganti ir anomali. Antrosios kartos kačiukai dažnai gimdavo negyvi arba ligoti. O trečios kartos patelės tapdavo sterilios.

Zoologai žino, kad pagautiems gyvūnams, kurie maitinami žmonių mitybos ypatumais, išsivysto tokios ligos, kaip gastritas, dvylikapirštės žarnos uždegimas, kolitas, kepenų ligos, anemija, kankorėžinės liaukos ligos, artritas ir kraujotakos sistemos problemos.

Kūnas, protas ir enzimai

Enzimų, deguonies ir cukraus tiekimo į ląsteles trūkumas gali sukelti hipoglikemiją. Hipoglikemija yra sutrikimas, kuris išsivysto dėl per mažo cukraus kiekio, o cukrus yra mūsų ląstelių kuras.

Kadangi hipoglikemija yra kuro tiekimo sutrikimas, dėl to kenčia kiekvienas organas. Štai kaip tai vyksta: kai nukrenta cukraus kiekis kraujyje, kiekvieno organo medžiagų apykaita nustoja normaliai veikti, dėl ko pasireiškia nuovargis ir psichosomatinės problemos. Smegenys išskirtinai yra maitinamos gliukoze ir deguonimi. Žmogaus kraujyje cukraus kritimas gali sukelti protinį nuovargį ir depresiją. Endokrininės liaukos, ypatingai hipofizė, antinksčiai, skydliaukė ir kasa, kontroliuoja cukraus lygį. Kasa išskiria insuliną, dėl ko cukraus kiekis kraujyje sumažėja. Insulinas palengvina gliukozės (kraujo cukraus) judėjimą paliekant kraują ir nukeliaujant į ląsteles. Insulinas taip pat stimuliuoja kepenų ir raumenų ląsteles, kad gliukozę paverstų į glikogeną (angliavandenis) pagrindinis cukraus kaupimo junginys organizme. Antinkščių liaukos išskiria hormoną epinefriną, kuris stimuliuodamas kaupiamą cukrų (glikogeną) išskaido jį į gliukozę, kuri patenka į kraują, kad pakeltų cukraus kiekį kraujyje. Skydliaukės liauka išskiria hormoną, kuris kontroliuoja tempą, kokiu greičiu kūnas naudoja deguonį. Visos šios liaukos yra kontroliuojamos hipofizės liaukos, kurią kontroliuoja pagumburis (hipotaliamas). Pagumburis gauna informaciją iš visų kūno vietų per nervinę sistemą. Įskaitant (nepaisant ar asmuo alkanas ar ne) asmens emocinę būseną, kūno temperatūrą, kraujo maistinių medžiagų koncentraciją ir daugelį kitų dalykų.

Buvo nustatyta, jog hipofizė ir kiti organai gali padidėti, išsekti ir tuomet gali tapti imlūs ligoms, kai pasireiškia enzimų trūkumas. Kai yra kraujo amilazės trūkumas, tuomet cukraus lygis kraujyje gali būti didesnis nei normalus. Pridėjus kraujo amilazės, cukrus kraujyje sumažėdavo.

Tyrimas parodė, jog vartojant orališkai arba suleidžiamą amilazę, diabetikams cukraus kiekis kraujyje sumažėdavo. Skiriant amilazę daugumai šių pacientų, 50% iš tiriamų diabetikų, kurie naudojo sintetinį insuliną, galėjo kontroliuoti savo cukraus kiekį kraujyje be suleidžiamo insulino. Tyrimai parodė, kad amilazė padeda su cukraus kaupimu organizme bei jo panaudojimu kraujyje.

Termiškai apdorotas maistas, kuriame amilazė ir kiti enzimai yra visiškai sunaikinti, turi didžiulį neigiamą poveikį cukraus kiekiui kraujyje.

Kad endokrininės liaukos tinkamai veiktų, joms reikia mineralų ir vitaminų.

Šie trūkumai sukelia daugelį problemų. Organizmo liaukos yra kontroliuojamos stimuliuojant jas iš smegenų siunčiamais signalais, kad išskirtų savo hormonus. Kai cukraus kiekis kraujyje nukrenta žemiau normos, kasa ir antinkščių liaukos gauna signalus, kad išskirtų savo hormonus. Kai kraujyje trūksta maistinių medžiagų, kurių reikia endokrininėms liaukoms, pagumburis pradeda skatinti apetitą ir tuomet žmogus užsimano valgyti. Kuo daugiau suvalgoma termiškai apdoroto maisto, tuo didesnis bus hormonų skatinimas, ko pasekoje įvyks persivalgymas.

Galiausiai, endokrininės liaukos, kurioms trūksta sekrecijos nuo bandymo išlaikyti kūno medžiagų apykaitą normalią, patiria išsekimą.

Enzimai yra susiję su mūsų protine ir fizine sveikata, ne mažiau, kaip ir kiti svarbūs maistinių medžiagų elementai.

Detoksikacija ir enzimai

2 dideli pokyčiai įvyksta iš anksto apvirškintame maiste:

  1. Enzimų turinys padidėja 10 kartų.
  2. Išankstiniame apvirškinimo procese maistas yra išskaidomas į paprastesnius junginius. Baltymai yra išskaidomi į amino rūgštis, krakmolas – į paprastuosius cukrus (angliavandenius), o riebalai į riebalų rūgštis. Šis procesas nuima naštą nuo kūno, išskaidydamas labiau koncentruotas maisto dalis ir suteikia organizmui didesnę naudą, dėl padidėjusio enzimų kiekio. Energija ir enzimai yra taupomi kitoms medžiagų apykaitos funkcijoms. Kitaip tariant, sutaupyta energija ir enzimai vėliau naudojami organizmo gijimo procese.

Pepsinas yra enzimas, kuris yra išskiriamas skrandyje, skirtas virškinti baltymus. Jis veikia tiktai rūgštinėje terpėje. Kai baltymai patenka į plonąją žarną, pepsino veikla yra neutralizuojama šarminių sekrecijų, kurias išskiria kasa. Šioje vietoje, tripsinas (kasos išskiriamas enzimas) yra išskiriamas į plonąją žarną, kad padėtų toliau virškinti baltymus. Jis tęsia “darbą” daugmaž toje vietoje, kur baigė pepsinas. Taigi, organizmas virškina baltymą skrandyje, rūgštinėje aplinkoje, tuomet tęsia virškinimą plonojoje žarnoje, kur aplinka jau šarminė.

Krakmolo amilazė ne vienintelis enzimas, kuris veikia visame virškinimo trakte. Augale esanti proteazė ir lipazė veikia nuo 3.0 iki 8.5 pH terpėje, dėl tos priežasties jie gali aktyviai tęsti virškinimą skrandyje ir plonojoje žarnoje.

Vaikai ir enzimai

Daugelis ligų ankstyvoje vystymosi stadijoje turi dvi pagrindines priežastis.
Pirma priežastis – enzimų neturinčio maisto produktų vartojimas ilgą laiką, kartu su vartojamu maistu, kuriame trūksta vitaminų bei mineralų. Gaminimo procedūros, mineralų išeikvotas dirvožemis ir termiškai apdorotas, enzimų neturintis maistas sukuria šią, nepakankamą mitybą.
Antra priežastis, kancerogenai (vėžį sukeliančios medžiagos), rentgeno spinduliuotė, vaistai, kafeinas ir kiti gyvenimo trukmę ir kokybę įtakojantys veiksniai.

Pilnas kūdikių maitinimas krūtimi yra labai svarbus. Mamos piene yra visos maistinės medžiagos, reikalingos vaiko visapusiškam vystymuisi ir jame gausu gyvų enzimų. Pieno mišinėliuose (našlaičių maiste) nėra enzimų ir jie dažniausiai yra žalingi kūdikių/vaikų sveikatai, dėl ko kyla įvairiausios infekcijos, kaupiasi gleivės, didėja temperatūra, prasideda viduriavimas, pilvo diegliukai ir alergijos. „Vaikų gerovės centre“ (Infant Welfare Centre) Čikagoje, per daugelį metų, 20,061 vaikų sveikata ir vystymasis buvo atidžiai stebimi nuo pat gimimo, pirmus jų devynis mėnesius. Iš jų, 48,5% buvo pilnai maitinami krūtimi, 43% dalinai maitinami krūtimi ir 8,5% buvo maitinami našlaičių maistu.
Mirštamumo procentas tarp dirbtinai maitinamų kūdikių, buvo 56 kartus didesnis nei tarp krūtimi besimaitinančių kūdikių. 4 iš 9,749 krūtimi maitinamų kūdikių mirė dėl kvėpavimo takų infekcijų, palyginus su 82-jais mirusiais iš 1,707 dirbtinai maitinamų kūdikių.

Kas liečia vaikų sveikatą, yra du pagrindiniai faktoriai.
Pirmas, be abejo, yra mamos sveikata. Medicinos Daktaras Bieler teigia: „jei motina prieš pastodama neatlieka detoksikacijos, tuomet kūdikis ateina į šį pasaulį pilnas nuodų, kuriuos gavo iš mamos kraujo ir žarnyno, kuris yra pilnas mekonio (juoda tulžis). Kūdikis, faktiškai yra pilnas nuodų, kad net vedant „Sveikesnį gyvenimo būdą“, gali užtrukti iki 3 metų eliminuojant toksinus iš jo organizmo, kuriuos paveldėjo iš motinos būdamas jos įsčiose.
Antras faktorius – kadangi kūdikis atvyko į šį pasaulį silpno sudėjimo ir su kraujyje esančiais toksinais, dar labiau kenkiama maitinant jį maistu, kuriame nėra enzimų.

Jei ligas sukelia enzimų trūkumas, tuomet pridėjus į mitybą enzimų bei mityba termiškai neapdorotu maistu padės šių ligų išvengti. Jei dažnai yra valgomas termiškai apdorotas maistas, tuomet enzimų papildymas yra teisingas žingsnis. Vaikai, kurie palaiko aukštą enzimų kiekį, išlaiko aukštą energijos lygį.

Permaitinant vaiką, ypač termiškai apdorotu maistu, kuris neturi gyvybės, priverčia virškinimo organus išskirti didelius enzimų kiekius kasdien, todėl tai per ilgą laiką išeikvoja imunitetą ir išsekina organus, kurie gamina enzimus. Toks gyvenimo būdas kelia įtampą kiekvienai organizmo ląstelei.

Sveikiau būtų maitintis ir maitinti vaiką tik tuomet, kai jaučiatės alkani.

Taip pat sveikatai gerinti yra būtini nuolatiniai trumpalaikiai pasninkavimai (nieko bendro su religija). Pasninkaujant enzimai užsiima organizmo valymu ir nesuvirškintomis medžiagų liekanomis kraujyje, taip detoksikuojant visą organizmą. Tuomet po pasninko reikėtų pereiti prie sveikesnės mitybos atsisakant termiškai apdoroto maisto ir padidinant mitybą šviežiais vaisiais ir daržovėmis.

Sportas, enzimai ir mityba

Atleto pagrindinis rūpestis turėtų būti – kokios rūšies maistą jis turėtų valgyti tam, kad išlaikytų sveikesnį kūną ir pakeistų maistines medžiagas, kurios buvo prarastos sportuojant ar dalyvaujant varžybose.

Kai jus sportuojate, organizmas išnaudoja daugiau maistinių medžiagų ir dėl to organizmui reikia papildyti jų iš naujo.

Atletas taip pat turėtų susirūpinti, ar jo organizmas, suvalgytas maistines medžiagas gerai suvirškina ir jas panaudoja. „Panaudoja“ šiuo atveju yra raktinis žodis, kadangi nurytas maistas dažniausiai yra be enzimų.

Enzimų yra kraujyje, raumenyse, audiniuose ir organuose ir jie atlieka visas medžiagų apykaitos funkcijas. Niekas nevyksta be enzimų.

Atletai dažniausiai maitinasi termiškai apdorotu maistu. O tai yra tas pats, kas deginti žvakę iš abiejų galų. Enzimai yra labai greitai išnaudojami, bet labai mažai yra papildoma jų.

Vaistų prakeikimas arba stebuklinga piliulė.

Farmakologijos mokslas yra pagrįstas atskirtais cheminiais junginiais (veiklioji medžiaga). Mitybos moksle, baltymai, angliavandeniai, riebalai, skaidulos, vitaminai ir mineralai yra veikliosios meždiagos skirtos palaikyti sveikatą. Kad šios medžiagos tinkamai veiktų, joms tereikia tinkamo virškinimo.

Papildų kompanijos (kurios dažniausiai priklauso farmacijos kompanijoms) išleidžia dideles pinigų sumas plėtojant naujas technologijas, kad galėtų “nugabenti” cheminius junginius (vadinamus maisto papildais) per virškinamąjį traktą ir į kraują apeinant virškinamąjį procesą.

Tai yra mokslo patvirtinta, kad visumos dalis neturi tokių cheminių savybių kaip efektyvumas, reaktyvumas, kokias turi visuma. Išimant vieną ar dvi medžiagas iš augalo ir pašalinant likusias kaip neturinčias terapinės vertės, paneigia esminius chemijos principus.

Kaskart iš maisto išėmus maistinę medžiagą ir jo sukoncentruotą didelę dozę maitinant žmones, yra sukuriamias išmestų medžiagų trūkumas. Sinerginiai elementai, kurie yra maiste, reikalingi kūnui, kad  metabolizuotų veikliąją medžiagą. Kai koncentruota cheminė medžiaga patenka į organizmą, kartu turi būti ir kiti sinerginiai elementai esantys maiste būtent tam, kad organizmas juos galėtų tinkamai panaudoti. Kaip pavyzdžiui, rafinuoto cukraus (baltojo cukraus) naudojimas, tarp daugelio kitų veiksnių, sukuria vitamino B ir Kalio trūkumą. Jei šios sudėtinės medžiagos nėra lengvai prieinamos, tuomet organizmas turi arba „apiplėšti“ savo audinius, kad juos gautų arba veiklioji medžiaga tiesiog praeina pro organizmą nepanaudota. Deja, organizmas privalo į šią medžiagą reaguoti kaip į pašalinę ir turi naudoti savo vertingą energiją, kad ją pašalintų (detoksikuotų) bei kitaip apdorotų perteklių. Jei perteklius pasiekia tokį lygį, kuomet organizmas jau nebesugeba užkirsti kelio jo kaupimuisi, tuomet tai sukelia pašalinius poveikius.

„Maisto ir vaistų administracija“ (JAV valstybinė įstaiga) ir organizuota medicina dažnai išleidžia pranešimą apie augalus, jog jų vartojimas gali būti pavojingas visuomenei. Manau yra būtinas trumpas paaiškinimas apie tai. Farmakologijai rūpi tiktais veikliosios medžiagos efektyvumas. Kadangi šios veikliosios medžiagos jau nebėra susijingusios su baltymais, angliavandeniais, lipidais, sinerginiais enzimais, koenzimais maiste ir kitomis medžiagomis, todėl jos iš esmės nebėra maistas ir gali lengvai sukelti šalutinius poveikius, taip dažnai susijusius su receptinių vaistų vartojimu.

Augale radus cheminę medžiagą ir testuojant jos sukoncentruotą dozę ir vėliau teigiant, kad augalas yra nuodingas net neįvertinus ten esančių kitų cheminių medžiagų sugebėjimo pakeisti, sumažinti, padidinti ar netgi visiškai užkirsti kelią veikliosios cheminės medžiagos poveikiui, negalima vadinti mitybos mokslu.

Autorius Artūras Bar

II dalis

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Up ↑

%d bloggers like this: