Kita nuomonė. Ar egzistuoja 2019 korona virusas?

Originalas paskelbtas: 2020 m. kovo 14 d.

Paskelbė: David Crowe

Autorius David Crowe

Redaktoriaus pastaba: šiame straipsnyje išreikštas požiūris yra autoriaus nuomonė, o ne oficiali mūsų leidinio nuostata. Mes pasisakome už įvairių nuomonių skelbimą, daugiausia dėmesio skirdami pagristiems citatomis straipsniams kaip šis. Norime paskatinti skaitytojus mąstyti kritiškai ir priimti pagrįstus sprendimus. Skelbdami šią informaciją tikimės, kad ji prisidės prie atviros ir prasmingos diskusijos apie krizę, kuri neigiamai veikia milijonus žmonių visame pasaulyje.

Įvadas

Korona viruso panika, 2019 m. gruodžio mėn. pasklidusi iš miesto Wuhano, yra testavimo klaidų epidemija. Nėra jokių įrodymų, kad virusą galima aptikti testais ir niekas nekvaršina sau galvos ar testai pateikia daug klaidingai teigiamų rezultatų. Medicininiuose leidiniuose, skelbiami su mokslu nesusiję duomenys; kiekvieno leidinio tikslas kurstyti paniką interpretuojant duomenis tik per virusų teorijos prizmę, net jeigu jie painūs ar prieštaringi. Kitaip tariant, medicinos leidiniai užsiima propaganda.

Taigi, tai apibrėžiama kaip epidemija. Apibrėžimu, kurio būtina sąlyga – tobuli testai ir išlygos, kurią turėjo sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) apibrėžtis, nebuvimas. Tad panika gali tęstis, kol sveikatos apsaugos pareigūnai nepakeis apibrėžties arba nesuvoks, kad testais pasikliauti negalima.

Studijuodamas SŪRS (ankstensę masinę koronaviruso paniką) supratau, kad po 2003 metų epidemijos taip ir liko neįrodyta, kad egzistuoja koronavirusas, arba kad jis buvo patogeninis. Būta įrodymų, paneigiančių užkrečiamumą, o paskui pasirodė neigiami pacientams taikytų ekstremalių gydymo būdų vertinimai, pvz., tokių būdų kaip nukleozidų analogo antivirusinio vaisto ribavirino skyrimas, didelės kortikosteroidų dozės, invazinė dirbtinio kvėpavimo terapija ir kartais skiriant oseltamiviras („Tamiflu“). Tai aprašiau savo knygos rankraščio (beveik baigto) skyriuje, kurį galite rasti čia: https://theinfectiousmyth.com/book/SARS.pdf

Straipsnio santrauka

Pasaulis kenčia nuo didelės apgaulės, pagrįstos tikėjimu, kad RNR testu galima aptikti naują mirtiną virusą, neva atsiradusį iš laukinių šikšnosparnių Kinijoje, nes, anot Vakarų pasaulio įsitikinimo, kinai valgo viską, kas juda.

Jei virusas egzistuotų, būtų įmanoma išgryninti virusines daleles. Tada būtų galima išskirti tų dalelių riboneukleino rūgštį –RNR, kuri ir būtų testuose naudojama RNR. To neatlikus gali būti, kad RNR kilusi iš kito šaltinio – galbūt paciento, bakterijos, grybelio ar kt. ląstelės. Gali būti padidėjusios RNR konsentracijos sąsaja su susirgimu, bet ji neįrodo, kad RNR kilusi iš viruso. Neišgryninus ir neapibūdinus viruso dalelių negalima teigti, kad RNR testu įrodomas viruso buvimas.

Oficialus viruso pavadiniams – SARS-CoV-2 (iš anglų – į SŪRS panašų sutrikimą sukeliantis 2 ojo tipo koronavirusas), o liga, kurią jis neva sukelia – COVID-19. Čia kalbėdamas apie dabartinę viruso paniką, vadinsiu jį tiesiog koronavirusu, o kalbėdamas apie 2003 metų paniką – SŪRS.

Svarbių ligų apibrėžtims būdingas stebėtinas, gal net pribloškiantis neapibrėžtumas. Visa, ko dažniausiai reikia, apsiriboja keliais simptomais, galbūt kontaktu su buvusiu pacientu ir neaiškaus tikslumo testu. Ankstesnę koronaviruso paniką sukėlusio SŪRS apibrėžtis buvo savaime ribojanti, o naujos koronavirusinės ligos apibrėžtis atvira, leidžianti bujoti įsivaizduojamai epidemijai. Net ir neatsižvelgiant į klausimą, ar virusas apskritai egzistuoja, jei koronaviruso testais nustatomas klaidingai teigiamas to viruso buvimo organizme rezultatas (tai būdinga visiems biologiniams testams), tuomet testuojant neužsikrėtusią poluliaciją bus gaunami teigiami rezultatai ir, dėl tokios ligos apibrėžties, epidemija tęsis amžinai.

Ši keista nauja liga, oficialiai pavadinta COVID-19, neturi jokių specifinių simptomų. Anksčiau dėl dažnų karščiavimo ir kosulio atvejų kaltinta nesuskaičiuojama galybė virusų ir bakterijų bei aplinkos teršalų, nustatant ligas pagal patologines plaučių nuotraukas, nors patologijų nuotraukose pasitaiko ir sveikiems žmonėms. Tačiau, nepaisant to, kad tik mažuma ištirtų žmonių turės teigiamus rezultatus (dažniausiai mažiau nei 5 %), manoma, kad šią ligą lengva atpažinti. Jei taip būtų tiesa, dauguma gydytojų tirtis nukreiptų žmonių gautų teigiamus rezultatus.

Koronaviruso testas pagrįstas polimerazės grandininių reakcijų (PGR) technologija. Ją taikant kaip testą, teigiamo arba neigiamo rezultato negaunama. Šiuo metodu paprasčiausiai nustatomas ciklų skaičius, kurį pasiekus aptinkama genetinė medžiaga. Skirtumas tarp teigiamo ir neigiamo rezultato priklauso nuo sutartinio tyrėjų nuožiūra nustatyto ciklų skaičius. Teigiamas rezultatas reiškia, kad žmogus užsikrėtęs, o neigiamas – kad neužsikrėtęs, bet yra atvejų, kai žmonėms nustatomas užsikrėtimas, o po kelių parų pakartojus testą jo nerandama ir atvirkščiai.

Liaudies išmintis byloja, kad geriau pasisaugoti, nei vėliau gailėtis. Geriau kai kuriuos žmones, kurie gal nėra užsikrėtę, uždaryti į karantiną, nei rizikuoti pandemija. Bet žmones, kuriems nustatyti teigiami rezultatai, tikriausiai gydys panašiai kaip dėl SŪRS. Gydytojai, susidūrę su virusu, kurį jie tiki esant mirtiną, gydo mėgindami užbėgti už akių – gydo būsimus, o ne esamus simptomus. Taip skiriamos invazinės deguonies terapijos, didelės kortikosteroidų dozės ir antivirusiniai vaistai. Šiuo atveju dalis populiacijos (pvz. Kinijoje) buvo vyresni ir silpnesnės sveikatos žmonės nei bendroji visuomenės būklė, tad šie žmonės buvo daug mažiau atsparūs agresyviam gydymui. Nuslūgus SŪRS panikai gydytojai, peržiūrėję įrodymus, nustatė, kad tokios terapijos dažnai buvo neveiksmingos ir visoms joms būdingas rimtas šalutinis poveikis, kaip antai išliekantis neurologinis deficitas, pažaidos, dėl kurių reikia keisti sąnarius, randėjimas, skausmas ir kepenų liga.

Viruso egzistavimas

Ištyrę kelis pacientus, sergančius panašiomis į gripą ar plaučiųuždegimą ligomis, mokslinikai aptiko naują RNR ir padarė prielaidą, kad RNR (kuri, kaip manoma, apsupta baltymų ir suformuoja RNR virusą, koks, manoma, ir yra koronavirusas) aptikimas prilygsta viruso išgryninimui. Taip nėra, ir viena grupė mokslininkų sąžiningai tai pripažino:

„mes neatliekame testų infekciniam virusui kraujyje nustatyti“ [2]

Bet, nepaisant šio prisipažinimo, anksčiau tame pačiame straipsnyje jie kelis kartus minėjo 41 atvejį (iš 59 panašių atvejų), kai nustatytas teigiamas šios RNR rezultatas, vadindami tai „41 pacientu <…> kuriems patvirtintas užsikrėtimas 2019-nCoV.“

Kitame straipsnyje kukliai pripažįstama, kad:

mūsų tyrimas neatitinka Kocho postulatų“ [1]

Šiuos postulatus 1884 m. pirmą kartą suformulavo žymus vokiečių bakteriologas Robertas Kochas ir juos galima apibendrinti taip:

  • Išgryninkite patogeną (pvz. virusą) iš daugelio konkrečia liga sergančių asmenų.
  • Užkrėskite imlius gyvūnus (akivaizdu, kad ne žmones) patogenu.
  • Įsitikinkite, kad tai sukelia tą pačią ligą.
  • Kartais rekomenduojama pakartotinai išgryninti patogeną, siekiant įsitikinti, kad ligą tikrai sukėlė jis.

1936 metų kalboje įžymus virusologas Thomas Miltonas Riversas teigė, kad „akivaizdu, jog Kocho postulatai netaikytini esant virusinėms ligoms“. Tai buvo seniai, bet problema tebeegzistuoja. Nei viename šiame rašinyje nurodytame straipsnyje nebuvo bandoma išgryninti virusą. Virusologai taip nuvertino žodį ‚izoliacija‘, kad jis dabar nieko nereiškia (pvz., galima pridėti užterštų medžiagų į ląstelių kultūrą ir pavadinti ląstelės mirtį ‚izoliacija‘).

Nuorodoje [1] paskelbtos elektronų mikrografijos, bet mažiau padidintoje nuotraukoje aiškiai matoma, kad tos dalelės, kurios kaip manoma yra koronavirusas, neišgrynintos, nes nuotraukoje daug kitų ląstelinės kilmės medžiagų. Straipsnyje nurodoma, kad nuotraukose vaizduojamos „žmogaus kvėpavimo takų epitelio ląstelės“. Taip pat reikia atikreipti dėmesį, kad straipsnyje pateikta tikriausia geriausia nuotrauka, t.y. tokia, kurioje dalelių daugiausia. Laboratorijos technikai turbūt praleido valandų valandas ieškodami geriausios – fotogeniškiausios – nuotraukos, kuri labiausiai panešėtų į gryną virusą. Neįmanoma pasakyti ar naujojo koronaviruso PGR teste naudojama RNR, kuri kilusi būtent iš tų dalelių, kurios matomos elektronų mikrografijoje. Nėra jokio ryšio tarp testo ir dalelių, ir nėra jokio įrodymo, kad tos dalelės – virusai.

Panaši situacija 1997 m. kovo mėnesį papaiškėjo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), kai tame pačiame „Virology“ žurnalo numeryje paskelbti du straipsniai, kuriuose teigiama, kad didžioji dalis medžiagos, anksčiau vadintos „išgrynintais ŽIV“, buvo priemaišos, kurios akivaizdžiai nebuvo ŽIV, ir mišinyje taip pat buvo mikroskopinių pūslelių, kurios stebint elektroniniu mikroskopu atrodė labai panašios į ŽIV, bet buvo ląstelinės kilmės.[5][6]

Ligos apibrėžtis

Infekcinės ligos visada turi apibrėžtis, bet jos dažniausiai pernelyg neviešinamos, nes tuomet vieša pasityčia būtų pernelyg akivaizdi. Jos dažniausiai apima ‚įtariamo atvejo‘ kategoriją, pagrįstą simptomais ir poveikiu, ir ‚patvirtinto atvejo‘ kategoriją, į kurią dar įtraukti tam tikri tyrimai.

Nuorodoje [13] pateikta įtariamo atvejo apibrėžtis pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) SŪRS ir Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (angl. MERS) apibrėžtis, galiojusias iki 2020 m. sausio 18 d. Norint diagnozuoti SŪRS ir MERS, turėjo būti patenkinti visi keturi šie kriterijai:

  • „Karščiavimas išmatavus temperatūrą arba jos neišmatavus“. Atkreipkite dėmesį, kad nėra visuotinai priimtos karščiavimo apibrėžties, todėl gali būti, kad tai, ar pacientas karščiuoja, tiesiog savo nuožiūra nustato gydytojas arba slaugytojas. SŪRS atveju karščiavimu laikyta 38 °C temperatūra, net tais atvejais, kai normali paciento kūno temperatūra siekė 37 °C.
  • „Rentgenografiniai plaučių uždegimo įrodymai“. Kaip nurodyta šaltinyje [3], jų gali būti ir nesergant, kaip atsitiko 10 metų berniukui, neturiančiam jokių klinikinių simptomų. Jam diagnozuotas nesimptominis plaučių uždegimas.
  • „mažas arba normalus baltųjų kraujo kūnelių skaičius, arba mažas limfocitų skaičius“. Tai joks ne kriterijus, nes į jį eina kiekvienas sveikas žmogus. Be to, jis keistas, nes infekcine liga sergantiems žmonėms baltųjų kraujo kūnelių skaičius paprastai padidėja (jų gali sumažėti žmonėms, mirštantiems nuo infekcijos).

Taip pat turi būti patenkintas vienas iš šių trijų kriterijų:


– „Simptomai nesumažėja po 3 parų gydymo antimikrobiniais vaistais“. Tai standartinis virusinio plaučių uždegimo požymis, t.y. tokio uždegimo, kuris nepraeina vartojant antibiotikus.
– „Nustatytas epidemiologinis ryšys su didmeniniu Huanano jūros gėrybių turgumi“. Šis ir kitas kriterijai sukuria užkrečiamos ligos iliuziją, nes pirmenybė teikiama susijusių atvejų diagnozei.
– „Kontaktas su kitais pacientais, turinčiais panašių simptomų“.

Sausio 18 d. paskutinės trys kategorijos pakeistos taip:

  • Taip pat turi būti patenkintas vienas iš šių trijų kriterijų:
    – „Buvusios kelionės į Wuhaną“.
    – „Tiesioginis kontaktas su pacientais iš Wuhano, kuriems pasireiškė karščiavimas arba kvėpavimo sutrikimo simptomai, per 14 parų laikotarpį nuo susirgimo pradžios“.

Didžiausia problema ta, kad, kitaip nei SŪRS apibrėžtyje, ‚patvirtintiems‘ COVID-19 atvejams iš pradžių netaikytas reikalavimas atitikti ‚įtariamo‘ atvejo kriterijus. ‚Patvirtintu atveju‘ paprasčiausiai pripažintas teigiamas RNR testas, neatsižvelgiant į simptomus ar užsikrėtimo nuo sergančių pacientų galimybes, tuo suteikiant visišką tikėjimą testui naudojama PGR technologija. PSO apibrėžtis [15] turi tą pačią spragą.

Akivaizdu tai, kad dėl SŪRS apibrėžtyje įtrauktų reikalavimų: ir dėl racionalios galimybės turėti kontaktą su užsikrėtusiu, ir dėl pasireiškusių simptomų, epidemija turėjo galimybę baigtis. Visus užsikrėtusius sukarantinavus, naujų atvejų tikimybė buvo maža, testavimas baigėsi ir gydytojai galėjo skelbti pergalę.

Ko gero atsipeikėję kinai maždaug vasario 16 d. įtraukė reikalavimą, kad patvirtinti atvejai atitiktų ir įtariamų atvejų kriterijus, ir turėtų teigiamą testo rezutatą. Galbūt jie tai padarė dar anksčiau, prieš paskelbiant naują apibrėžtį, nes po masinio beveik 16 000 naujų atvejų paskelbimo vasario 12 d., skaičiai kiekvieną dieną smarkiai krito ir iki vasario 18 d. jau pranešta apie mažiau nei 500 atvejų, o ir toliau skaičiai išliko maži.

Visgi kitos šalys nepasimokė. Korėja, Japonija bei Italija (ir tikriausiai kitos šalys) pradėjo daryti testus žmonėms, kurie neturėjo epidemiologinio ryšio ir skatino žmones su neaiškiais apibrėžtyje minimais simptomais vykti į ligonines pasitikrinti. Aišku, taip rasta žmonių, neturinčių ligos požymių, tačiau turėjusių kontaktą su tais, kurių testai buvo teigiami. Tad nenuostabu, kad nuo vasario vidurio iki vasario pabaigos atvejų skaičius tose šalyse šoko aukštyn.

Nauja liga?

COVID-19, kaip ji vadinama oficialiai, apibūdinama kaip visiškai nauja liga. Bet iš tikrųjų taip nėra. Pirma, ji nepasireiškia jokiais išskirtiniais simptomais. Nuorodoje [2] rašoma, kad iš 41 ankstyvojo atvejo, vieninteliai simptomai, nustatyti pusei jų, buvo karščiavimas (98 %) ir kosulys (76 %). 98 % kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimas rodė sutrikimus abiejuose plaučiuose (nors yra tikimybė, kad KT skenogramose rodomi šešėliai, nors simptomų nėra). Didelė dalis atvejų su karščiavimu ir šešėliais abiejuose plaučiuose – tai ligos apibrėžties klaida; karščiavimas ir „radiografiniai plaučių uždegimo įrodymai“ – tai tik du įtariamo atvejo diagnostikos kriterijai.

Koronaviruso testu teigiamas rezultatas nustatomas tik nedideliam skaičiui žmonių. Tai dar vienas įrodymas, kad akivaidžių simptomų nėra. Jei būtų identifikuojamų simptomų, gydytojų galimybė nuspėti, kas užsikrėtęs virusu, siektų daugiau nei 4 %. Daliai simptomų neturinčių žmonių atlikti testai, nes jie buvo lėktuve ar kruiziniame laive, tačiau šalys už Kinijos ribų skatina žmones, turinčius neaiškių simptomų, kreiptis į ligoninę, todėl daugumai žmonių, turinčių gripo arba plaučių uždegimo simptomų, testu nustatomas neigimas rezultatas.

Štai kovo 9 d. Korėjoje nustatyti 7 382 teigiami atvejai iš 179 160 patikrintų žmonių (4,1 %) [20]. Iki vasario 24 d. Vašingtono valstijoje, kur, atrodo, testuoti pernelyg nelinkstama, tik vienam iš 27 nustatytas teigiamas testo rezultatas (3,7 %)

Galbūt, jei būtų ištirti visi 438 tada karantinuoti asmenys, epidemijos mastai būtų išaugę nuo 1 iki kokių 16 atvejų (3,7 % iš 438). Iki kovo 9 d. atlikti 1 246 testai ir 136 jų buvo teigiami (11 %). Akivaizdu, kad abiejose šalyse gydytojai negali nustatyti atvejų pagal klinikinius požymius.

Testavimas

Įsivaizduokime, kad naujas koronavirusas egzistuoja. Ką šiame etape rodytų koronaviruso testas? Arba tiksliau, ko jis nerodytų?

  • Neišgryninus viruso dalelių ir jomis neapkrėtus gyvūnų, negalima sužinoti ar virusas patogeninis (sukelia ligą). Tai gali būti oportinistinė infekcija (susargdinanti tik ir taip nesveikus žmones, kurių nusilpusi imuninė sistema) arba tarprūšinis virusas (kuris gali pereiti rizikingai elgiantis, pvz., valgant viruso nešiotoją gyvūną).
  • Testo klaidingai teigiamų rezultatų rodiklio nustatyti negalima, kol nebus ištirta didelio skaičiaus sveikų žmonių, esančių toli nuo vietos, kur diagnozuoti žmonės su šia galbūt nauja liga. Jeigu testas būtų 99 % teisingas, tuomet tokiame mieste kaip Wuhane su 10 milijonų gyventojų būtų apie 100 000 klaidingai teigiamų rezultatų (1 %). Testuojant metodu, kuris taikytas iki šiol, netikrą epidemiją sukelti lengva. Dar blogiau, jei testuojami tik simptomų turintys žmonės, nes tada testų klaidos bus neatskleistos dar ilgiau.
  • Jei kas nors serga, negalima įrodyti, kad kuris nors ar visi simptomai sukelti konkretaus viruso, net jei jis egzistuoja. Kai kurie žmonės gali turėti imunitetą, kiti gali turėti kažkokių viruso sukeliamų simptomų, o trečių simptomus gali būti sukėlę kartu vartojami vaistai, gretutinės ligos ir panašiai.
  • Taip pat nežinoma, ar žmonės, kurių testo rezultatai neigiami, tikrai neužsikrėtę, ypač jeigu jų susirgimas pasireiškia panašiais simptomais. Pavyzdžiui, nuorodoje [2] teigiamas rezultatas nustatytas tik 41 iš 59 pacientų, bet mokslininkai aiškiai abejojo, ar likę 18 buvo užsikrėtę, ar ne. Jei jie būtų iš tikrųjų neužsikrėtę, tai patvirtintų, kad koronavirusas nėra jų ligos sukėlėjas, nors jų simptomai buvo visiškai tokie patys, kaip 41 teigiamas atvejis.

Testuoti tokioje ankstyvoje žinojimo stadijoje labai pavojinga. Taip skleidžiama panika, žmonėms gali būti skiriami pavojingi vaistai arba skiriamas kitoks gydymas, kuris gali žaloti fiziškai ar psichologiškai (pvz., intubacija ir izoliacija, įskaitant net ir specialiais kostiumais apsirengusius ligoninės darbuotojus, kuriuos matant galima pasijusti mirtinu ligoniu).

Klaidingai neigiami rezultatai – didelė problema

Remiantis straipsniu „South China Morning Post“ [23], Wuhano universitetinės ligoninės diagnostikos centro vadovas Li Yan Kinijos valstybineje televizijoje pažymėjo, kad kai procesą sudaro keli etapai, neteisingą rezultatą gali lemti klaida bet kuriame iš jų. Kinijos medicinos mokslų akademijos prezidentas Wang Chen CCTV eteryje taip pat minėjo, kad testo tikslumas svyruoja nuo 30 iki vos 50 procentų.

Visgi Wang Chen norėjo įteigti, kad testo rezultatas visada gali būti tik klaidingai neigiamas, bet jokiais būdais ne klaidingai teigiamas. Straipsnyje, dokumentuojančiame grupę sergančių ir teigiamą rezultatą turinčių atvejų vienoje šeimoje [3], toks tendencingas požiūris ypač išryškėja, nes nors daugumai pacientų nustatyta daugiau neigiamų testo rezultatų nei teigiamų, neigiamieji vis tiek traktuoti kaip teigiami. 1-ojo paciento 3 iš 11 rezultatų buvo teigiami (27 %), 2-ojo paciento – 5 iš 11 (45 %), 3-iojo paciento visi 18 atsakymų buvo neigiami, 4-ojo paciento – 4 iš 14 (29 %), 5-ojo paciento – 4 iš 17 (24 %) ir tik vieninteliam 7-ajam pacientui nustatyta daugiau teigiamų rezultatų (64 %) nei neigiamų.

Vienintelis būdas padaryti logišką ir moksliškai pagrįstą sprendimą – turėti aukso standartą viruso buvimui nustatymui. Toks yra, ir tai viruso išgryninimas ir jo savybių nustatymas. Bet kadangi tai niekada nebuvo padaryta, gydytojai turi priimti sprendimus ekspromtu, dažniausiai besimokydami iš klaidų gydant visus pacientus kaip užsikrėtusius.

Klaidingai teigiami rezultatai – geriausias įrodymas

Pagrindinis bandymas apibrėžti klaidingai teigiamų rezultatų rodiklį atliktas straipsnyje, kuriame aprašyta nauja testavimo metodika, tačiau jis susijęs su interesų konfliktu [19]. Savaime suprantama, kad jei klaidingai teigiamų rezultatų rodiklis būtų didelis, autorių tikslas „sukurti ir įdiegti patikimą diagnostikos metodiką, skirtą naudoti visuomenės sveikatos laboratorijose“ žlugtų. Tačiau jie padarė daugiau nei dauguma. Jie paėmė 297 nosies ir gerklės išskyrų pavyzdžius iš biologinių medžiagų bankų, juos ištyrė ir rado tik keturis pavyzdžius su „silpna pradine reakcija“, kurie po pakartotinio tyrimo jau nebereagavo. Tokio tipo tyrimų problema ta, kad biologinių medžiagų banko pavyzdžiai galėjo būti paimti ne tokiu pačiu būdu, kaip imami iš gyvų žmonių tvyrant epidemijos panikai. Taip pat pavyzdžiai nebuvo imti koduotu būdu, kas būtina norint panaikinti nesąmoningo tendencingumo galimybę (rimta medicinos problema). Be to, dauguma mėginių iš žmonių, kuriems įtartas užsikrėtimas, yra neigiami, ir, kaip aprašyta straipsnyje apie šeimos grupę, tirta daug mėginių.

Apibendrinus galima teigti, kad ištyrus 297 pavyzdžius geriausiu atveju galima parodyti, kad klaidingai teigiamų rezultatų rodiklis siekia 1 iš 300, bet kadangi dažniausiai imami keli mėginiai ir vienas teigiamas rezultatas laikomas viršesniu už visus neigiamus, tai klaidingai teigiamų rezultatų rodiklis gali būti žymiai mažesnis, nes biologinių medžiagų banko pavyzdžiai tirti tik vieną kartą.

Net jei šiems testams iš tikrųjų būdingas labai mažas klaidingai teigiamų rezultatų rodiklis, tebėra neaišku, ar būtent šis testas atliekamas, nes klaidingai teigiamų rezultatų rodiklio negalima tiesiog perkelti kito tipo testui.

Net mažas klaidingai teigiamų rezultatų rodiklis kritiškai svarbus. 99 % tikslumo testu tokiame mieste kaip Wuhanas, turinčiame 10 milijonų gyventojų, reikš 100 000 klaidingai teigiamų rezultatų. O jeigu teigiamas rezultatas nustatomas apie  4% mėginių (pagal ankstyvąją statistiką), tuomet 1 iš 4 teigiamų atsakymų rezultatų būtų klaidingas.

Wuhanio miestas

Teigiamas, neigiamas, vėl teigiamas ir kita painiava

Kai kuriems žmonėms, kurie visiškai pasveiko po ligos, dėl kurios kaltintas koronavirusas, pradėti gauti neigiami rezultatai, o paskui vėl teigiami. Pagal naujienų pranešimą [22] Kinijoje pacientai nelaikomi pasveikusiais, kol visiškai neišnyksta jų simptomai, kol neišsivalo jų plaučiai ir negaunami du neigiami koronaviruso testų rezultatai. Nepaisant to, 14 % išrašytų pacientų vėliau pasitikrinę gaudavo teigiamus rezultatus, nors simptomai nepasikartodavo. Tai būtų labai sunku paaiškinti, jei testu būtų nustatomas virusas, bet daug lengviau paaiškinti, kai testu ieškoma RNR nėra virusinės kilmės.

Kiti pranešimai2:

  • (Sausio 31 d.) moteriai, grįžusiai iš Kinijos į Kanadą, nustatyti neigiami testo rezultatai, kai tik grįžusi „nesunkiai“ susirgo, bet vėliau jos testai buvo teigiami.
  • (Vasario 11 d.) Wuhano mieste serganti moteris gavo neigiamą savo pirmojo testo rezultatą, bet persirgus, antrasis testas buvo teigiamas.
  • (Vasario 16 d.) išlipusią iš kruizinio laivo 83 metų amerikietę po patikrinimo praleido kaip nesergančią, bet atvykus į Malaiziją ji gavo du teigiamus testo rezultatus. Ironiška, bet jos plaučių uždegimu sirgusiam sutuoktiniui nustatytas neigiamas rezultatas. Niekas laive nesirgo ir nebuvo neseniai keliavę kontinentinėje Kinijoje.
  • (Kovo 1 d.) „Newsweek“ pranešta, kad iš Kinijos Wuhano miesto grįžusiam amerikiečiui nustatytas neigiamas testo rezultatas ir jis neturėjo simptomų. Tačiau vėliau jam nustatytas „silpnai teigiamas“ rezultatas ir jis grąžintas į karantiną.

    Nuorodos pateikiamos paprašius. Datos atitinka pranešimų datas.

Neigiamas, neigiamas, neigiamas

Gydytojų grupė, dirbanti didelę patirtį turinčioje Prancūzijos Marselio miesto laboratorijoje, kurioje reguliariai atliekami kvėpavimo takų virusų tyrimai, pranešė dėl naujojo koronaviruso ištyrusi 4 084 mėginius keliais Europoje patvirtintais metodais ir neaptikusi nė vieno teigiamo [25]. Šie mėginiai apėmė 337 mėginius, paimtus iš žmonių, kurie buvo grįžę iš Kinijos ir ištirti du kartus, ir 32 mėginius, paimtus iš žmonių, kuriems įtarta koronaviruso infekcija.

Statistiškai neįmanoma, kad šiai laboratorijai tiesiog pasisekė nenustatyti nė vieno koronaviruso atvejo. Labiau tikėtina, kad jie taikė griežtesnius kriterijus, o tai rodo, kad neaiškus ne tik testavimo rinkinių veiksmingumas, bet ir laboratorijų testavimo šiuo nauju testu specifika. Nepaisant to, teigiamas testo rezultatas iki šiol visais atvejais išlieka neginčytinu nuosprendžiu.

Testavimo patirtis

Gydytojų ir visuomenės sveikatos tarnautojų straipsnis iš Singapūro leidžia pažvelgti į koronaviruso testavimą iš testuotojų pusės. Nukišta į nuorodos [24] papildomą medžiagą, kurią gal peržiūrės tik vienas kitas, glūdi informacija, atskleidžianti keletą svarbių testų problemų:

  • Testo rezultatas nėra dvinaris (neigiamas arba teigiamas), o turi sutartines kirpinio ribas.
  • RNR kiekis nesusijęs su liga.
  • Jei neigiamas rezultatas reiškia neužsikrėtusį, o teigiamas – užsikrėtusį, tuomet pasitaikė atvejų, kai žmonės diagnozuoti kaip užsikrėtę, paskui – kaip neužsikrėtę, o vėliau vėl kaip užsikrėtęs, kartais taip net keletą kartų.
  • Rezultatai žemiau kirpinio ribos nerodomi ir laikomi neigiamais, bet jei PGR būtų tęsiamas už kirpinio ribos ir genetinės medžiagos padaugėtų tiek, kag rezultatas galiausiai būtų teigiamas, tada jis rodytų nedidelio RNR, laikomos būdinga koronavirusui, kiekio buvimą.

Prieš skaitydami tekstą po tolesne iliustracija, paklauskite savęs, kodėl atskirtos 6 pirmos kreivės, specialiai išdėstytos ne eilės tvarka. Kuo skiriasi šių 6 kreivių vaizdas nuo kitų? Atlikite tai dabar, kad mano paaiškinimas neturėtų įtakos jūsų nuomonei.

Testas nėra dvinaris

Infekcijų testų rezultatai dažniausiai pateikiami kaip teigiami arba neigiami (kartais kaip reaguojantys arba nereaguojantys). Viena iš priežasčių yra ta, kad daugeliu atveju reikia keleto testų ir dažnai daroma išvada, kad žmogus, nepaisant kelių neigiamų atsakymų, yra užsikrėtęs, arba žmogus, nepaisant kelių teigiamų atsakymų – neužsikrėtęs. Sudėtinio diagiatesčio algoritmo rezultatai paprastai taip pat nurodomi kaip teigiami ar neigiami, bet gydytojai ir pacientai juos supranta kaip užsikrėtimą arba ne. Pirmuoju atveju tai gali reikšti izoliaciją, specialius vaistus, ypatingas atsargumo priemones sveikatos priežiūros darbuotojams ir kita.

Bet iš tikrųjų net atskiri testai nėra dvinariai – teigiami ar neigiami – o turi verčių diapazoną, kuris pagal susitarimą padalijamas ir vienoje verčių skalės pusėje yra teigiami rezultatai, o kitoje – neigiami. Tikėtina, kad yra ir pilkoji zona, apimanti kitus veiksnius, įskaitant gydytojo ar laboratorijos tendencingumą, interpretacijas arba papildomų tyrimų reikalavimą.

AT PGR supratimas

Prieš tęsiant svarbu suprasti, kas yra AT PGR – PGR testų metodas. Jis paremtas polimerazių grandininės reakcijos (PGR) technologija. Tai DNR gamybos būdas, kurį išrado vizionierius Kary Mullis, už tai 1993 metais gavęs Nobelio premiją chemijos sityje. Tai galbūt pati svarbiausia technologija biotechnologijų pramonėje. Imama viena DNR grandinė, padalijama į dvi dalis ir leidžiama augti papildomoms vijoms, kaip tai vyksta ląstelėje mitozės metu (DNR dvigubėjimas dalijantis ląstelei).

Kaip ir nieko įspūdingo, bet pakartojus šį procesą vos 32 kartus, dėl šio dvigubėjimo bus gauta apie 4 milijardus vienodų DNR grandinių. Kiekvienas dvigubėjimas vadinamas ciklu.

Svarbi problema ta, kad čia kaip testavimo metodas naudojamas gamybos būdas. Paprastai DNR gamybos PGR prasideda nuo vienos ar kelių grandinių (i) ir, idealiu atveju, baigiasi gavus i•2n grandinių po n ciklų. Pavyzdžiui, pradėjus su viena DNR grandine, po 32 ciklų jų bus gauti jų 4 milijardai.

Norint PGR naudoti testavimui reikia daryti prielaidą, kad pradedama nuo nežinomo skaičiaus grandinių ir po n ciklų gaunamas eksponentinis to skaičiaus kartotinis. Pagal gale gautą medžiagų kiekį galima įvertinti, kiek medžiagos buvo iš pradžių. Pagrindinė problema ta, kad PGR yra eksponentinis (dvigubėjimo) procesas, todėl ir paklaidos didėja eksponentiškai.

Kita problema ta, kad manoma, jog koronavirusą sudaro RNR, bet šią problemą galima išspręsti proceso pradžioje konvertuojant visą RNR į DNR atvirkštinės transkiptazės fermentu.

Po šių dviejų modifikacijų metodas vadinamas AT PGR (atvirkštinės transkiptazės PGR).

Dabar turite būtiną informaciją, kad galėtumėte suprasti pirmiau pateiktos iliustracijos skaičius vertikalioje ašyje nuo 20 iki 40. Tai ciklų skaičiai ir jie reiškia, kad visada reikėjo mažiausiai 20 PGR ciklų, kad būtų galima surasti RNR, o testavimą nuktraukdavo po maksimaliai 37 ciklų. Mėlyna linija rodo 38-ąjį ciklą, o juodi taškeliai nereiškia, kad RNR buvo surasta po 38 ciklų (taip paaiškinta straipsnyje), bet kad jos nerasta po 37 ciklų ir procesas sustabdytas. Tokį vadinamąjį ciklų serijos slenkstį (Ct) nuorodos [24] autoriai savo nuožiūra pasirinko neigiamam rezultatui apibrėžti.

Taigi, tai sutartinė apibrėžtis, nes kitame straipsnyje (nuoroda [13]), autoriai pasirinko du galutinius taškus: 37 ir 40 ciklų. Viskas, kas mažiau nei 37, laikoma teigiamu rezultatu, o viskas, kad daugiau nei 40 – neigiamu. Tarpiniai skaičiai tirti ir interpretuoti iš naujo. Atkreipkite dėmesį, kad šiame straipsnyje 37-ąjį ciklą gautas rezultatas vertinamas kaip neaiškus, o Singapūro straipsnyje jis laikytas teigiamu.

RNR kiekis nesusijęs su liga

TeoriškaiPGR ciklų, kai surandama DNR, skaičius rodo santykinį RNR kiekį. Nepriklausomai nuo to, koks pradinis kiekis turėjo būti, kad RNR būtų aptikta 20-uoju ciklu, 21-ojo ciklo rezultatas jau būtų dvigubai didesnis ir atlikus 21 ciklą galima būtų aptikti medžiagą, kurios pradinis kiekis būtų maždaug perpus mažesnis, o atlikus 30 ciklų, medžiagos jau būtų apie 1000 kartų daugiau nei po 21-ojo ciklo. Atrodytų, kad stipriau sergantys žmonės turės daugiau virusų, todėl testuojant reikės atlikti mažiau ciklų.

Dėl šios priežasties autoriai ir išskyrė 6 pirmąsias kreives iš kitų dvylikos. Pirmos šešios kreivės buvo žmonių, kuriems dėl ligos reikėjo deguonies. Bet iliustracija aiškiai parodo, kad šešiems sunkiau sergantiems žmonėms žymiai didesnio RNR kiekio nenustatyta.

Iš teigiamo į neigiamą ir atvirkščiai

Daugumai iš 18 pacientų nustatytas teigiamas testo rezultatas, paskui neigiamas, o vėliau vėl teigiamas. Kai kuriems toks virsmas stebėtas net keletą kartų.

Jei neigiamas rezultatas reiškia neužsikrėtusį, tada tai neturėtų būti įmanoma. Negalima tiesiog atsikratyti viruso, o kitą dieną vėl juo užsikrėsti ir dar po dienos būti užsikrėtusiu, o paskui vėl neužsikrėtusiu.

Šios mįslės atsakymas paprastas – neigiami testo rezultatai nereiškia neužsikrėtimo. Ir atvirkščiai, teigiami testo rezultatai nereiškia užsikrėtimo. Jeigu tai tiesa, šis testas – bevertis.

Rezultatai žemiau kirpinio ribos

Gali būti, kad nuorodos [24] autoriai suprogramavo PGR aparatą sustoti po 37 ciklų, jei nebus aptikta DNR. Tai reiškia, kad nežinoma, kada ir ar procesas būtų sustabdytas aptikus DNR, ar būtų leista jam toliau tęsti ciklus. Dar svarbesnis klausimas: ką reikštų, jei DNR būtų surasta 38-ojo, 40-ojo ar 80-ojo ciklų metu? Jei DNR yra unikali viruso dalis, tai kito paaiškinimo būti negali, išskyrus tai, kad asmuo užsikrėtęs. Bet tikėtina, kad ilgainiui pas visus būtų aptikta tos DNR, ir tai reikštų, kad atitinkama RNR – endogeninės kilmės (t.y. susiformavusi žmogaus kūno ląstelėse).

Atsižvelgiant į tai, kad keletas žmonių po neigiamų testų rezultatų vėl būdavo diagnozuojami teigiamai, galima pareikšti nuomonę, kad riba turėtų būti mažesnė nei 37 ciklai. Bet tikriausiai, jei taip būtų padaryta, daug daugiau žmonių būtų nustatomas teigiamas testo rezultatas ir netgi jei kirpinys būtų 40 ciklų, rezultatai vis tiek gali šokinėti nuo neigiamo į teigiamą.

Viruso užkrečiamumas

Daugybė įrodymų rodo, kad virusas nėra toks užkrečiamas, kaip skelbiama.

  • (Sausio 2 d.) „27 (66 %) [iš 41 ankstyvojo] pacientai turėjo tiesioginį kontaktą su Huanano jūros gėrybių turgumi [t.y. apie 1/3 neturėjo kontakto]“. [2].
  • (Sausio 1–20 d.d.) „iš 99 pacientų, sergančių 2019-nCoV plaučių uždegimu, 49 (49 %) turėjo kontaktą su Huanano jūros gėrybių turgumi.“ [10] [t.y. 51 % neturėjo kontakto]
  • (Sausio 1–22 d.d.) didesnė apklausa, apimanti visus pirmuosius 425 atvejus, parodė, kad iš visų žmonių, diagnozuotų nuo sausio 1 d., 72 % „neturėjo kontakto nei su turgumi, nei su asmenimis, turinčiais kvėpavimo simptomų“. [13]
  • “Pirmojo nustatyto paciento simptomų pasireiškimo data buvo 2019 m. gruodžio 1 d. Niekas iš jo šeimos nekarščiavo ir neturėjo kitų kvėpavimo sutrikimų. Nerasta jokio epidemiologinio ryšio tarp pirmojo paciento ir vėlesnių atvejų.” [2] (iš šeimos grupės tyrimo) „Niekas iš šeimos narių neturėjo kontakto nei su Wuhano turgumis, nei su gyvūnais… Jie ir anksčiau nebuvo kontaktavę su gyvūnais, nesilankė turguose, įskaitant Huanano didmeninį jūros gėrybių turgų Wuhane, ir nebuvo valgę laukinių gyvūnų mėsos restoranuose.“ [3]

Užkrečiamumas Nr. 1 – Shenzhen šeimos grupė

Nuorodoje [3] bandoma parodyti, kaip lengvai virusas galėjo plisti šeimoje, kuri gruodžio mėnesį keliavo iš Shenzheno, netoli Honkongo, į Wuhaną ir maždaug po savaitės grįžo atgal.

Gruodžio 29 d. į Wuhaną atskrido du seneliai (1-asis ir 2-asis pacientai), duktė ir žentas (1-iasis ir 4-asis pacientai), 10 metų anūkas ir 7 metų anūkė (5-asis ir 6-asis pacientai). Pirmąją dieną senelė (1) ir jos duktė Wuhano ligoninėje lankė plaučių uždegimu sergantį berniuką, vadinamą 1-uoju giminaičiu (ligoninės pavadinimas neskelbiamas, tačiau duodama suprasti, kad šis vaikas sirgo naująja liga). Išėjusios iš ligoninės jos susitiko su keturiais kitais vietiniais giminaičiais, iš kurių du taip pat buvo praleidę daug laiko ligoninėje. Kūdikio akivaizdūs simptomai išnyko praėjus dienai ar dviem po jų apsilankymo ir berniukas išleistas namo.

Ketvirtąją vizito dieną (sausio 1 d.) susirgo žentas, kuris ligonininėje lankęsis nebuvo. Atsižvelgiant į tai paskelbta, kad koronavirusui būdingas labai trumpas inkubacinis periodas ir kad žmonės praktiškai iškart tapdavo užkrato nešiotojais. Tam nėra įrodymų ir niekas negali patvirtinti jų hipotezės, kad kūdikis ligoninėje būvo užsikrėtęs naujuoju koronavirusu ir užkrėtė 1-ąją ir 3-iąją pacientes (senelę ir dukterį), iš kurių kažkuri paskui užkrėtė žentą (4-ąjį pacientą). Visa tai įvyko per 4 dienas. Tada kaskados principu susirgo kiti lankytojai: duktė susirgo kitą dieną po savo vyro (sausio 2 d.), dar po dienos susirgo senelė (sausio 3 d.) ir tada senelis bei 2-asis, 3-iasis, 4-asis bei 5-asis giminaičiai (sausio 4 d.). Paaiškėjo, kad šeima sirgdavo dažnai. Šiuo atveju pagrindiniai simptomai buvo karščiavimas, kosulys ir silpnumas.

Sausio 4 d. visa šeima grįžo į Shenzheną. Atkreipkite dėmesį, kad anūkai, 5-asis ir 6-asis pacientai, neturėjo jokių simptomų nei lankydamiesi Wuhane, nei grįžę namo.

Sausio 9 d. seneliai ir jų duktė apsilankė Shenzheno klinikoje, o kitą dieną seneliai nuvyko tirtis į didelę ligoninę (Honkongo universitetinę Shenzheno ligoninę). Duktė ten vyko kitą dieną (sausio 10 d.). Seneliai turėjo rimtų sveikatos sutrikimų: senelei buvo gydytas smegenų vėžys ir abu turėjo aukštą kraujospūdį. Wuhane abu senoliai karščiavo, sausai kosėjo, jautė silpnumą, vėliau jiems nustatyta įvairių laboratorinių verčių neatitikimų. Jie sirgo labai stipriai.

Turbūt dėl įtarimo, kad seneliai užsikrėtę naujuoju koronavirusu, visi kiti šeimos nariai per kelias dienas turėjo prisistatyti tyrimams. Duktė ir žentas tebesirgo (viduriavo, sunkiai prakvėpavo, jiems skaudėjo gerklę ir krūtinės ląstą), bet iki to laiko jų kūno temperatūra buvo normali (arba net žemesnė). KT jų plaučiuose parodė kelis šešėlius, todėl jiems diagnozuotas plaučių uždegimas, nors jie nekarščiavo.

Anūkas (5-asis pacientas) buvo neklusnus berniukas ir atsisakė dėvėti kaukę Wuhane, todėl tėvai pareikalavo ir jam padaryti plaučių KT. Nepaisant to, kad jis neturėjo visiškai jokių simptomų, jo plaučiuose taip pat rasta šešėlių ir vaikui taip pat diagnozuotas plaučių uždegimą, nors, kaip minėta, jis neturėjo jokių simptomų.

Anūkė (6-oji pacientė) buvo klusni mergaitė ir kaukę dėvėjo, todėl niekas nesistebėjo, kad ji ne tik neturėjo jokių simptomų, bet ir jos plaučiuose nebuvo anomalijų.

Visiems šešiems pacientams (kažkodėl įskaitant 6-ąją pacientę, kuri visais atžvilgiais buvo sveika) atliktas naujasis RNR testas. Nenuostabu, kad seneliai turėjo teigiamus nosies tepinėlių ir kraujo serumo rezultatus. Žento nosies ir gerklės tepinėlių rezultatai buvo teigiami. Bet dukters (3-iosios pacientės) visi iki vieno iš 18 atliktų testų rezultatai buvo neigiami. Jai, beje, testų daryta daugiausia. Visgi autoriai, demonstruodami šokiruojantį tendencingumą, padarė išvadą, kad „ji vis tiek laikoma užsikrėtusia, nes buvo epidemiologiškai susijusi su Wuhano ligonine ir jos plaučiuose radiologiškai nustatyta matinį stiklą primenančių židinių“. Kitas tendencingumo proveržis – 6-oji pacientė. Didžioji dalis jos rezultatų, išskyrus keturis, buvo neigiami, tačiau, kaip rašo patys autoriai, nuspręsta ir ją paskelbti užsikrėtusia. Šiuo atveju ji aiškiai turėjo būti priskirta prie neužsikrėtusių.

Neklusniajam anūkui (5-ajam pacientui) taip pat nustatyti teigiami nosies, gerklės ir seilių rezultatai, nors ligos simptomų jis neturėjo.

Be to, buvo dar viena giminaitė, kuri nevažiavo į Wuhaną (7-ojo pacientė), bet susirgo. Jai nugaros skausmai ir silpnumas prasidėjo po keturių dienų, kai visi grįžo į Shenzheną. Ją ištyrus taip pat nustatyti teigiami RNR rezultatai (nosės, gerklės ir seilių).

Keletas giminaičių Wuhane paskui taip pat susirgo, bet šiame straipsnyje nepateikiama informacijos apie koronaviruso testavimą.

Neatsižvelgta į kitas ligos priežastis, tokias kaip užkrėstas cheminėmis medžiagomis maistas, pagamintas jų vizitui, kuris ilgai gulėjo arba buvo paliktas antisanitarinėmis sąlygomis. Atrodo, kad nuorodos [3] tikslas buvo įrodyti, kad tariamas koronavirusas yra užkrečiamas, o ne bandyti tai paneigti (kokia ir būtų tikrų mokslininkų užduotis). Atkreipkite dėmesį, kad tas kelias dienas giminaičiai labai dažnai lankė vieni kitus, kad tai buvo jų tikrasis kelionės tikslas ir galima spėti, kad jie valgė žymiai daugiau nei įprastai ir valgė brangesnį bei egzotiškesnį maistą (bet ne egzotinius gyvūnus), galbūt daugiau suvartota ir gėrimų. Bet visa tai netirta.

Užkrečiamumas Nr. 2 – ryšys su vokiečiais

Nuorodoje [9] ligą bandoma susieti su keliais vokiečiais, kurių vienas buvo susitikę su kine, kuriai vėliau nustatytas teigiamas RNR rezultatas. Veiksmas prasidėjo nuo sausio 20 iki 22 dienos. Moteris iš Šanchajaus miesto ir vietos vokietis kartu dalyvavo dalykiniuose pasitarimuose. Abu tuo metu buvo sveiki. Sausio 22 dieną moteris išskrido atgal į Kinija ir skrydžio metu pasijuto blogai. Sausio 24 d. vakarą susirgo ir vokietis (gerklės skausmas, šaltkrėtis, raumenų skausmas, karščiavimas, kosulys), jis neišėjo į darbą iki 27 dienos. Kaip tyčia, būtent tą pačią dieną moteris iš Šanchajaus pranešė Vokietijos įmonei, kad serga ir jai nustatytas teigiamas koronaviruso RNR rezultatas. Iki to laiko vokietis buvo pasveikęs be jokių specialių vaistų ar intervencijų, bet jo testas buvo teigiamas, kaip ir kitų trijų kolegų, kurie buvo kontaktavę su juo, moterimi iš Šanchajaus ar jais abiem. Logiška, kad visi, turėję kontaktų su jais, buvo patikrinti, bet tikriausiai netikrinti darbuotojai, kurie tokio kontakto neturėjo. Straipsnyje nerašoma, kiek buvo neigiamų rezultatų ir ar kas nors iš gavusių neigiamus rezultatus turėjo panašių simptomų.

Straipsnyje teigiama, kad visiems keturiems vokiečiams simptomai prasidėjo sausio 24, 26 arba 27 dienomis, bet kokie simptomai pasireiškė kitiems trims vokiečiams, nebuvusiems susitikime su kine, išsamiai neaprašoma. Tačiau straipsnyje pažymima, kad „iki šiol nė vienam iš keturių patvirtintų pacientų nepasireiškė sunkūs klinikinės ligos požymiai“.

Jei šio straipsnio tikslas buvo palaikyti idėją, kad ši liga užkrečiama, keturis teigiamus vokiečių rezultatus būtų svarbu patvirtinti kaip teisingai teigiamus rezultatus, nors nė vienas jų nesirgo „sunkiais klinikiniais požymiais pasireiškiančia liga“. Bet kokiu atveju tai turėtų sukelti abejonių dėl ligos sunkumo ir tokių drastiškų ir pavojingų medicinos priemonių reikalingumo. Kadangi vokiečiai sužinojo apie savo teigiamus RNR rezultatus tik praėjus simptomams, jiems greičiausiai tereikėjo iškęsti karantiną ir jie negydyti antivirusiniais vaistais, steroidais ar taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją, kas ko gero būtų padaryta jiems su simptomais ir 2019 m. koronaviruso diagnoze pasirodžius skubios pagalbos skyriuje.

Kitas paaiškinimas – koronavirusas mirtinai pavojingas, bet šiems keturiems vokiečiams nustatyti klaidingai teigiami testų rezultatai. Tokiu atveju vėlgi reiktų suabejoti testų nauda.

Taip pat reikia pažymėti, kad nenuostabu, jog visi žmonės, kurių rezultatas teigiamas ir kuriems pasireiškė simptomai, turėjo kontaktą, nes tyrimai atlikti tik su žmonėmis, turėjusiais kontaktą.

Užkrečiamumas Nr. 3 – stebuklai

Daugybė laikraščių aprašė už Kinijos ribų pasireiškiančius atvejus (kai pavieniai atvejai dar buvo verti dėmesio), kai nenustatyta kontakto su kitais atvejais arba kelionių endeminėje srityje (ypač Wuhane)3:

  • (Vasario 2 d.) 80 metų vyrui iš Honkongo nustatytas teigiamas rezultatas jį dėl karščiavimo paguldžius į ligoninę. Vienintelė jo neseniai buvusi kelionė kontinentinėje Kinijoje buvo trumpas vizitas Šendžene, visai šalia Honkongo (virš 1000 km nuo Wuhano automobiliu). Jis neturėjo kontaktų su kitais atvejais, gyvų gyvūnų turgumi ar laukiniais gyvūnais.
  • (Vasario 13 d.) 80 metų japonei nustatytas teigiamas rezultatas po mirties. Jos žento, taksi vairuotojo, testo rezultatas taip pat buvo teigiamas. Jis nebuvo keliavęs į paveiktas Kinijos dalis ir neigė vežęs užsienio klientus per paskutines dvi savaites prieš teigiamo rezultato nustatymą.
  • (Vasario 16 d.) Seulo mieste Korėjoje 82 metų vyras, nekeliavęs į užsienį ir nekontaktavęs su kitais teigiamus rezultatus turinčiais žmonėmis.
  • (Vasario 17 d.) trys vyrai Japonijos prefektūrose Aichi, Chiba ir Hokkaido, kuriems nenustatyti jokie galimi infekcijos plitimo keliai.
  • (Vasario 18 d.) 61 metų moteris, apibūdinta kaip „superplatintoja“, buvo pirmasis diagnozuotas žmogus jos tankiai apgyvendintame Pietų Korėjos regione, tačiau ji su niekuo nebuvo susitikusi ir niekur nekeliavo, kad būtų galima patvirtinti jos užsikrėtimo atvejį. Ji apkaltinta perdavus infekciją kitiems 37 žmonėms, bet tai irgi gali būti tik bažnyčios dydžio artefaktas. Ji kontaktavo su 1 160 žmonių (dauguma, tikriausiai, iš jos religinės bendruomenės), tad užsikrėtusieji siekia 3,3 % iš visų žmonių, su kuriais ji bendravo. Šis skaičius mažesnis nei bendras teigiamų testų rodiklis, nustatytas Pietų Korėjoje.
  • (Vasario 22 d.) Japonijos Chiba prefektūroje du atvejai neturėjo ryšio vienas su kitu ar bet kuriuo kitu atveju ir nebuvo keliavę.
  • (Vasario 22 d.) PSO generalinis direktorius prasitaria, kad „atvejai, kurie neturi tokio aiškaus epidemiologinio ryšio, kaip kelionė į Kiniją ar kontaktas su patvirtintu atveju“, kelia susirūpinimą.
  • (Vasario 24 d.) Italijos Lombardijoje nė vienas iš pirmųjų pacientų nebuvo keliavę Kinijoje ar turėję kontaktų su ankstesnais atvejais.
  • (Vasario 27 d.) Austrijos sostinės Vienos ligoninei nusprendus ištirti visus, turinčius atitinkamų simptomų, rastas vienas 72 metų vyras, kurio testo rezultatai teigiami. Jis neturėjo jokios žinomos galimybės gauti infekciją ir jau gulėjo ligoninėje 10 dienų, o visi asmenys, su kuriais jis kontaktavo, buvo sveiki ir neužsikrėtę.
  • (Vasario 27 d.) San Marine (Italijos hercogystė) 88 metų vyrui nustatytas teigiams rezultatas, bet tyrimas parodė, kad jis nebuvo keliavęs į užsienį ar ‚raudonąsias‘ Italijos vietas, kuriose buvo rasta atvejų.
  • (Vasario 28 d.) Oregono gyventojas tapo pirmuoju teigiamu atveju, bet jis nebuvo keliavęs į paveiktas šalis ir neturėjo kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis.
  • (Kovo 2 d.) „El Pais“ pranešė, kad mažiausiai penki teigiami atvejai, nustatyti Torrejón de Ardoz (netoli Madrido), nebuvo keliavę į jokias šalis, susijusias su šia rizika, ir neturėjo kontaktų su jokiais kitais pacientais.
  • (Kovo 6 d.) Kanados provincijoje Britų Kolumbijoje pranešta apie nustatytą teigiamą atvejį, kuris neturi ryšio su kelionėmis ir žinomo kontako su kitu pacientu.

Užkrečiamumo įrodymas

Daugeliu atvejų neįmanoma įrodyti, kad kažkas turėjo kontaktą su kitu koronaviruso nešiotoju, net jei jie buvo keliavę į Wuhaną ir apsilankę Huanano turguje. Geriausiu atveju, galbūt šalia žmogaus buvo kažkas, kam teigiamas rezultatas nustatytas anksčiau nei tam žmogui, bet tai nereiškia, kad jis ten susidūrė su virusu, ir tai visiškai nereiškia, kad būtent tas kažkas perdavė užkratą. Daugeliu atvejų, net jei ir buvo lankytasi Wuhane, nebus įrodymų, kad tas žmogus turėjo kontaktą su kita viruso auka.

Iš esmės, tokio tikėjimo, kad dėl teigiamų testo rezultatų kaltas kontaktavimas, būtinai reikia norint išsaugoti užkrečiamos ligos scenarijaus įtikinamumą. Todėl menkiausi įrodymai dėl ankstesnio atvejo ryšio su nauju (pvz., buvimas tame pačiame mieste tuo pačiu metu) laikomi užsikrėtimo įrodymu, nors iš tikrųjų taip nėra.

Apginti testą bet kokia kaina

Atrodo, testo rezultatus linkstama aiškinti taip, kad būtų išsaugota koronaviruso teorija. Kitaip interpretuoti draudžiama. O jeigu yra neatitikimų, juos būtina ignoruoti arba pasiteisinti dažnai nuo lubų nuskaitytais duomenimis:

  • Kaip minėta nuorodoje [3], dukters – svarbios viruso perdavimo grandies šeimoje – atvejis išaiškintas kaip klaidingai neigiamas rezultatas. Lygiai taip pat buvo galima padaryti išvadą, kad ši moteris neturėjo koronaviruso, bet tada tai būtų stipriai pakenkę viruso plitimo šeimoje teorijai ir atskleistų kitas susirgimo priežastis, susijusias su gretutinėmis ligomis (ir KT skenavimo anomalijomis).
  • Taip pat nuorodoje [3] anūkas diagnozuotas teigiamai, nors neturėjo jokių simptomų, išskyrus plaučių anomalijas KT skenogramoje. Tik tuo remiantis vaikas paskelbtas sergančiu (nesimptominiu plaučių uždegimu). Bet lygiai taip pat tai galėjo būti nesimptominis koronaviruso atvejis arba klaidingai teigiamas rezultatas.
  • Moteriai, susirgusiai grįžus iš Kinijos į universitetą Kanadoje, iš pradžių nustatytas neigiamas, o paskui teigiamas rezultatas. Paaiškinta, kad pirmojo testo metu jos organizme buvo labai mažai virusų ir testas buvo nepakankamai jautrus. Tačiau PGR tyrimams būdingas ypač didelis jautris ir, jeigu ji turėjo tiek mažai virusų, kodėl jie sukėlė simptomus? Kitas paaiškinimas, kodėl Kanadoje jos testas buvo teigiamas, gali būti tas, kad galbūt šitas virusas pasitaiko dažnai arba galbūt testu nustatomas ne virusas, o tik matuojama RNR, kurią žmogaus kūnas išskiria reaguodamas į ligos sąlygas.[8]
  • Keturių vokiečių [9] atvejis gali rodyti, kad RNR tyrimais nustatyti klaidingai teigiami rezultatai arba kad viruso sukelta liga dažniausiai nesunki. Tačiau tokių interpretacijų dogmatiški koronaviruso teorijos skleidėjai nepateiks, papraščiausiai apie tokias galimybes net neužsimins, o kaip pagrindinę žinią skelbs, kad virusas užkrečiamas ir tai pagrįsta įrodymais.
  • Iš 206 japonų, evakuotų iš Wuhano, tik trims nustatytas teigiamas rezultatas, du iš kurių neturėjo jokių simptomų. Užuot laikius juos klaidingai teigiamais atvejais, jie priskirti užsikrėtusiems ir galbūt platinantiems užkratą.[12]
  • Nuorodoje [14] iš 6 teigiamų atvejų Singapūre, pirmąjam skaudėjo gerklę ir jis kosėjo, bet nesirgo plaučių uždegimu; antrajam ir trečiajam pasireiškė neaprašyti simptomai, o likusieji trys simptomų neturėjo.

Gydymas

Yra stiprus ryšys tarp panikos dydžio (o šiuo atveju jos yra tikrai labai daug) ir naudojamų vaistų stiprumo. Šis derinys gali būti labai pavojingas. Štai kas rašoma PSO užsakytoje ataskaitoje pasibaigus SŪRS:

Nepaisant daugybės literatūros apie SŪRS gydymą, neįmanoma nustatyti, ar gydymas buvo naudingas pacientams SŪRS protrūkio metu. Daliai atvejų jis galėjo būti kenksmingas <…> Gydant pacientus ribavirinu, 49 iš 138 ir 67 iš 110 (36 % – 61 %) pacientų išsivystė hemolizinė anemija, pripažinta kaip šio vaisto nepageidaujamas poveikis, nors negalima atmesti galimybės, kad hemolizinę anemiją galėjo sukelti ir SŪRS-CoV infekcija, nes nebuvo kontrolinės grupės. Viename tyrime pastebėta, kad daugiau nei 29 % SŪRS sergančių pacientų buvo sutrikusi kepenų funkcija, ką rodė padidėjęs ALT aktyvumas. Tokių pacientų skaičius po gydymo ribavirinu išaugo virš 75 % <…> Kinų literatūroje suradome 14 pranešimų apie steroidų skyrimą. Dvylikoje pranešimų konkrečių rezultatų nepateikta, o kituose dviejuose nusrodyta galima žala. Viename tyrime pranešta apie diabetą, kuris prasidėjo dėl gydymo metilprednizolonu. Kitas tyrimas (nekontroliuojamas retrospektyvinis 40 SŪRS pacientų tyrimas) parodė, kad SŪRS sirgusiems pacientams, kurie gydyti kortikosteroidais, pasireiškė avaskulinė nekrozė ir osteoporozė [dėl kurių reikėjo atlikti daug sąnarių pakeitimo operacijų, ypač Honkonge]“.[7]

Naujai ligai gydyti taikoma agresyvi terapija, bet, atrodo, ne tokia agresyvi, kaip gydant SŪRS. Tai gali būti dėl didesnės epidemijos apimties, dėl ko gali trikti vaistų tiekimas. Ribavirinas nenaudojamas ir gydytojai atsargiau skiria steroidus (juos gavo tik 22 % pacientų nuorodoje [2] ir 19 % pacientų nuorodoje [10] gavo, nors dozės panašios į skirtas SŪRS sirgusiems pacientams). Straipsnyje, kuriame dokumentuoti 99 „patvirtinti“ koronaviruso atvejai [10], nurodyta, kad 76 % jų vartojo antivirusinius vaistus, įskaitant AIDSvaistus lopinavirą ir ritonavirą, kartu su oseltamiviru ir gancikloviru, bet nenurodyta, kiek iš jų vartojo konkretų antivirusinį vaistą, kokiomis dozėmis ir kurį laiką.

2020 metų vasario pradžioje Kinijos vyriausybė paskelbė apie naujojo bendrovės „Gilead“ antivirusinio vaisto, iš pradžių numatyto ebolai gydyti, remdesiviro tyrimus. Šis vaistas anksčiau „galbūt padėjo sušvelninti 35 metų vyro, kuriam koronaviruso infekcija diagnozuota JAV, simptomus“ [15]. Vaistą ketinta išbandyti su 270 žmonių, nors neaišku, ar suplanuota naudoti placebo arba kontrolinę grupę. Kinų chemijos profesorius Jiang Xuefeng įspėjo, kad „atsitiktinių imčių, kontroliuojamų ar neužkrėstų mėginių [ankstesnio vaisto skyrimo amerikiečiui metu] nenaudota <…> Remdesiviro veiksmingumo pagal vieną tą atvejį nustatyti negalima <…> Gali prireikti kelerių metų, kad galėtume visiškai išsiaiškinti naujų vaistų farmakologinį ir toksikologinį poveikį.“

Viena Japonijos ligoninė bando vaistą nuo gripo „Avigan“ (favipiravirą); jo skiriama vienam pacientui.

Pagal nuorodą [10] matyti, kad atsargiau skiriamas dirbtinis plaučių ventiliavimas: tik 13 % sergančiųjų gavo deguonies veido kaukes ir vos 4 % skirtas dirbtinis plaučių ventiliavimas.

Be plaučių uždegimo ir dažnai kartu vartojamų stiprių vaistų, daug pacientų turi kitų sunkių sveikatos sutrikimų, todėl yra žymiai silpnesni nei vidutinis pilietis.

Pavyzdžiui, „50 (51 %) pacientų sirgo lėtinėmis ligomis, įskaitant širdies kraujagyslių bei smegenų kraujagyslių ligas, endokrininės sistemos ligas, virškinimo sistemos ligas, kvėpavimo sistemos ligas, piktybinius navikus ir nervų sistemos ligas“ [10]. Dauguma jų vyresnio nei vidutinis amžiaus, „pacientų amžiaus vidurkis buvo 55,5 metų, pagal lytį buvo 67 vyrai ir 32 moterys“ [10]. Tik apie 12 % Kinijos gyventojų yra 55 metų ar vyresni [11]. Vėlesniame tyrime [13] amžiaus mediana siekė 59 metus, o tokio amžiaus arba vyresni tėra apie 10 % kinų. Per pastaruosius tris šio tyrimo laikotarpius (sausio 12–22 d. d.) amžiaus mediana padidėjo iki 61 metų.

Sujungus senyvą amžių, turimus sveikatos sutrikimus, plaučių uždegimą bei stiprius vaistus gaunamas dar vienos jatrogeninės katastrofos receptas.

Tokie vaistai kartais vadinami eksperimentiniais, bet tai netikslus pavadinimas, kuriuo dangstomas faktas, kad jie nenaudojami, kaip to reikalauja mokslu grįstas metodas. Aišku, tai ne mokslas, jeigu nenaudojamas placebas, gydymo kodavimas ar atsitiktinės imtys. Tikėtina, kad sunkiau sergantiems pacientams bus skirti neišbandyti vaistai ir, jei jų sveikata pablogės, viskas bus nurašyta virusui. Niekas nė nesužinos, kas būtų nutikę, jei jų simptomams būtų taikytas standartinis gydymas. Jei pacientas išgyvens, tai greičiausiai bus laikoma sėkme, verta milijonų, kurie bus sukišti platinant antivirusinį vaistą, kuris dar neturėjo savo nišos rinkoje.

Gydymo patirtis

Įprasta, kad gydymo patirties santraukos paprastai leidžiamos pasibaigus epidemijai, kai gydytojai turi laiko peržvelgti daugybę susikaupusių įrašų ir įvertinti, ar gydymas turėjo įtakos ligos žymenims arba paciento sveikatai. Kadangi abejonių praktiškai nėra, kad kontrolinių grupių nebus, nebus galima ir atskirti, kuris pacientas pasveiko be gydymo, o kurį gydymas išgelbėjo. Tačiau galima gauti naudingos informacijos apie nepageidaujamus reiškinius ir ligos žymenis.

Pirmąją man žinomą tokią ataskaitą pateikė Singapūras [24]. Joje pranešama apie 18 pacientų, iš kurių tik penki vartojo antivirusinius vaistus. Tie penki buvo pasirinkti iš šešių, kuriems reikėjo papildomo deguonies. Tai rodo tam tikrą atsargumą.

Gydytojai skyrė AIDS vaistus lopinavirą ir ritonavirą, dažnai parduodamus kaip sudėtinė tabletė „Kaletra“. Jie pranešė, kad dviem pacientams per tris dienas sumažėjo deguonies poreikis, o kitiems dviem pacientams nustatyti neigiami koronaviruso testo rezultatai. Kolkas lyg ir viskas gerai, nors neįmanoma tvirtinti, kad tai dėl vaistų, juolab kad vaistus vartojo tik mažuma pacientų.

Bloga žinia ta, kad dviejų pacientų „vartojusių lopinavirą / ritonavirą, būklė pablogėjo ir pasireiškė progresuojantis kvėpavimo nepakankamumas, o vienam jų prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos“. Šiems dviem pacientams ir toliau nustatyti teigiami koronaviruso testų rezultatai. Be to, 3 iš 5 pacientų „sutriko laboratoriniais testais nustatoma kepenų funkcija“, o 4 iš 5 „pasireiškė pykinimas, vėmimas ir (arba) viduriavimas“. Tik vienas iš penkių pacientų sugebėjo baigti suplanuotą 14 dienų antivirusinių vaistų vartojimo kursą.

Žinoma neįmanoma įrodyti, jog vaistai sukėlė šį šalutinį poveikį, nes nebuvo kontrolinės grupės. Vis dėlto kepenų funkcijos sutrikimas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas – dažni sutrikimai, pasireiškiantys vartojant AIDS vaistus.

Išvados

Koronaviruso panika tėra neracionali panika, pagrįsta neįrodytu RNR testu, kuris niekada nebuvo moksliškai susietas su virusu. Jo apskritai neįmanoma susieti su virusu, kol tas virusas nebus išgrynintas. Be to, net jei testu būtų galima aptikti naująjį virusą, paties viruso buvimas nėra įrodymas, kad būtent jis sukelia sunkius simptomus žmonės, kuriems nustatomas teigiamas testo rezultatas (bet ne visiems, kurių testo rezultatas teigiamas). Galiausiai, net jei testu galima aptikti virusą ir virusas pavojingas, nežinoma, koks yra klaidingai teigiamų rezultatų rodiklis. Net 1 % klaidingai teigiamų rezultatų rodiklis gali sudaryti 100 000 klaidingai teigiamų rezultatų tokio dydžio mieste kaip Wuhanas ir tai gali reikšti, kad nemaža dalis visame pasaulyje gautų teigiamų testų rezultatų yra klaidingai teigiami.

Stiprių vaistų skyrimas tik dėl to, kad gydytojai manosi turintys reikalų su ypač pavojingu virusu, gali sukelti daug mirčių, ypač jau turintiems sveikatos sutrikimų senyviems žmonėms, kaip stebėta SŪRS atveju.

Sprendžiant šiuos iššūkius mokslinėmis metodikomis remiamasi labai mažai. Skubama paaiškinti visus įvykius taip, kad nekiltų abejonių dėl viruso scenarijaus, nekiltų klausimų dėl testų rezultatų prasmingumo, o tai skatina neišbandytų antivirusinių vaistų naudojimą. Jeigu užteks laiko ir bus sukurtas skiepas, kuris gali tapti privalomu kai kuriose nukentėjusiose šalyse net pasibaigus epidemijai, net nebus įmanoma įrodyti, kad pasiskiepijus sumažės rizika gauti teigiamą testo rezultatą.
Pastabos:

1. Oficialiai virusas vadinamas SARS-CoV-2, o, kaip manoma, jį sukėlusi liga – COVID-19. Šiame rašinyje jis tiesiog vadinamas koronavirusu kalbant apie dabartinę viruso paniką, o SŪRS kalbant apie 2003 metų paniką.

2. Nuorodos pateikiamos paprašius. Datos atitinka pranešimų datas.

3. Šio skyriaus norodos neįtrauktos, nes jų labai daug, tačiau mielai jas pateiksiu besidomintiems. Nurodytos naujienų reportažų datos, bet atvejai tikriausiai buvo nustatyti anksčiau.

Iš anglų kalbos vertė Inga Čaplinskytė, tekstą redagavo Loreta Hoffmann dipl. filologė ir Niurnbergo natūraliosios medicinos mokyklos Vokietijoje absolventė

Originalų straipsnį rasite nuspaudus šią nuorodą: https://www.greenmedinfo.com/blog/does-2019-coronavirus-exist?utm_campaign=Daily&fbclid=IwAR0PdQwds0pSrsfQgxpL43EwcIi8OQ1IgNH4ALatvlwySKe9l-bGxBLzh14

Nuorodos

1. Zhu N et al. A Novel Coronavirus from Patients with Pneumonia in China, 2019. N Engl J Med. 2020 Jan 14. https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa2001017

2. Huang C et al. Clinical features of patients infected with 2019 novel coronavirus in Wuhan, China. Lancet. 2020 Jan 24.  https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(20)30183-5/fulltext

3. Chan J F-W et al. A familial cluster of pneumonia associated with the 2019 novel coronavirus indicating person-to-person transmission: a study of a family cluster. Lancet. 2020 Jan 24. https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(20)30154-9/fulltext

4. Rivers TM. Viruses and Koch’s Postulates. J Bacteriol. 1937 Jan; 33(1): 1-12.  https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC545348/

5. Gluschankof P et al. Cell membrane vesicles are a major contaminant of gradient-enriched human immunodeficiency virus type-1 preparations. Virology. 1997 Mar 31; 230(1): 125-133. https://davidcrowe.ca/SciHealthEnv/papers/277-Microvesicles-Gluschankof.pdf

6. Bess JW et al. Microvesicles Are a Source of Contaminating Cellular Proteins Found in Purified HIV-1 Preparations. Virology. 1997 Mar 31; 230(1): 134-44. https://davidcrowe.ca/SciHealthEnv/papers/278-Microvesicles-Bess.pdf

7. Stockman LJ et al. SARS: Systematic Review of Treatment Effects. PLoS Med. 2006 Sep 12; 3(9). https://davidcrowe.ca/SciHealthEnv/papers/5253-SARS-Treatment-Effects.pdf

8. Fourth case of novel coronavirus confirmed in Canada. Globe & Mail. 2020 Jan 31.  https://www.theglobeandmail.com/canada/article-fourth-case-of-novel-coronavirus-confirmed-in-canada/

9. Rothe C et al. Transmission of 2019-nCoV Infection from an Asymptomatic Contact in Germany. N Engl J Med. 2020 Jan 30. https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMc2001468

10. Chen N et al. Epidemiological and clinical characteristics of 99 cases of 2019 novel coronavirus pneumonia in Wuhan, China: a descriptive study. Lancet. 2020 Jan 30.  https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(20)30211-7/fulltext

11. Population pyramid for China. https://www.populationpyramid.net/china/

12. Kim C-R. Three Japanese evacuees from Wuhan test positive for virus, two had no symptoms. Reuters. 2020 Jan 29. https://www.reuters.com/article/uk-china-health-japan/three-japanese-returnees-from-wuhan-test-positive-for-coronavirus-nhk-idUKKBN1ZT02K

13. Li Q. Early Transmission Dynamics in Wuhan, China, of Novel Coronavirus-Infected Pneumonia. N Engl J Med. 2020 Jan 29.  https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa2001316

14. Singapore confirms first cases of local coronavirus transmission: What we know about the 6 new cases, Health News & Top Stories. The Straits Times. 2020 Feb 4.  https://www.straitstimes.com/singapore/health/singapore-confirms-first-cases-of-local-coronavirus-transmission-what-we-know-about

15. Haiyun W. China To Begin Testing Ebola Drug on Coronavirus Patients. Sixth Tone. 2020 Feb 3. https://www.sixthtone.com/news/1005155/china-to-begin-testing-ebola-drug-on-coronavirus-patients

16. Global Surveillance for human infection with novel coronavirus (2019-nCoV): Interim guidance. WHO. 2020 Jan 31. https://www.who.int/publications-detail/global-surveillance-for-human-infection-with-novel-coronavirus-(2019-ncov)

17. Diagnosis and treatment: COVID-19 prevention and control. China CDC. 2020 Feb 16.  https://www.chinacdc.cn/en/COVID19/202002/P020200217499154038416.pdf

18. Countries/areas with reported cases of Coronavirus Disease-2019 (COVID-19). CHP. 2020 Feb 22, 27. [This is a regularly updated page, and the PDF file will change]  https://www.chp.gov.hk/files/pdf/statistics_of_the_cases_novel_coronavirus_infection_en.pdf

19. Corman VM et al. Detection of 2019 novel coronavirus (2019-nCoV) by real-time RT-PCR. Euro Surveill. 2020 Jan; 25(3).  https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6988269/

20. Korea Coronavirus Cases. KCDC. 2020 Feb 25-27 [accessed].  https://www.cdc.go.kr/board/board.es?mid=a30402000000&bid=0030

21. Novel Coronavirus Outbreak 2020. Washington State Department of Health. 2020 Feb 24 [accessed]. https://www.doh.wa.gov/Emergencies/Coronavirus

22. Koop F. A startling number of coronavirus patients get reinfected. ZME Science. 2020 Feb 26. https://www.zmescience.com/science/a-startling-number-of-coronavirus-patients-get-reinfected/

23. Feng C et al. Race to diagnose coronavirus patients constrained by shortage of reliable detection kits. South China Morning Post. 2020 Feb 11. https://www.scmp.com/tech/science-research/article/3049858/race-diagnose-treat-coronavirus-patients-constrained-shortage

24. Young BE et al. Epidemiologic Features and Clinical Course of Patients Infected With SARS-CoV-2 in Singapore. JAMA. 2020 Mar 3.  https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/2762688

25. Letter to the editor: Plenty of coronaviruses but no SARS-CoV-2. Eurosurveillance. 2020 Feb 27. https://www.eurosurveillance.org/content/10.2807/1560-7917.ES.2020.25.8.2000171?fbclid=IwAR1yaTgICfc15rO6mkI90pBb45j1EnT87KA5p9gcfnixqS ciJWsFeQb4j5I

Papildomos nuorodos pridėtos redaktoriaus:

[Potential False-Positive Rate Among the ‘Asymptomatic Infected Individuals’ in Close Contacts of COVID-19 Patients]

[Straipsnis kiniečių kalba]

G H Zhuang 1M W ShenL X ZengB B MiF Y ChenW J LiuL L PeiX QiC Li 

PMID: 32133832

DOI: 10.3760/cma.j.cn112338-20200221-00144

One thought on “Kita nuomonė. Ar egzistuoja 2019 korona virusas?

Add yours

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Up ↑

%d bloggers like this: