Koks skirtumas tarp apdoroto cukraus ir natūraliai esančio?

Jums turbūt ankščiau yra tekę girdėti tokius terminus kaip, fruktozė, gliukozė, laktozė ir cukrozė ir jus turbūt žinote, kad jie yra skirtingi cukraus tipai. Bet ar žinote, kad jie skiriasi vienas nuo kito ar, kad vieni yra geresni nei kiti?

Kas tai yra sudėtingi (kompleksiniai) ir paprasti angliavandeniai?

Angliavandeniai (cukrūs) yra skirstomi pagrinde į 2 grupes, sudėtingus ir paprastuosius.

Kompleksiniai angliavandeniai yra sujungti iš daugybinių paprastųjų angliavandenių molekulių (daugiau kaip 2 molekulės), sujungtų cheminiais ryšiais. Kuo daugiau paprastųjų angliavandenių sekų ir išsišakojimų, tuo sudėtingesnis yra angliavandenis, dėl to organizmui prireikia daugiau laiko suskaidyti juos ir daugiau enzimų yra išnaudojama. Kaip pavyzdžiui, kompleksiniai angliavandeniai yra: avižos, bulvės, neprinokę bananai, rudieji ryžiai, spelta, rugiai, miežiai ir pan.

Prie paprastųjų angliavandenių priskiriami monosacharidai (1 cukraus molekulė) arba disacharidai (2 cukraus molekulės). Jie yra greitai suvirškinami ir cukrų išleidžia staigiai į kraujotaką jei tik procese nedalyvauja skaidulos. Du pagrindiniai monosacharidai yra gliukozė ir fruktozė. Du pagrindiniai disacharidai yra cukrozė ( baltas cukrus, sudarytas iš gliukozės ir fruktozės) ir laktozė (kuri yra sudaryta iš galaktozės ir gliukozės). Paprastieji angliavandeniai yra rūšiuojami į monosacharidus arba disacharidus. Monosacharidai yra patys paprasčiausi angliavandenių vienetai ir yra sudaryti tik iš vieno cukraus vieneto. Gliukozė ir fruktozė (monosacharidai) yra sacharozės (disacharido) statybinė medžiaga. Taigi, disacharidai yra tik pora susijungusių cukraus molekulių. Jie yra suformuojami, kai 2 monosacharidai susijungia kartu, o vandens molekulė yra pašalinama – dehidracijos reakcijos būdu.

Kas tai yra gliukozė?

Gliukozė yra pirminis energijos šaltinis, kurį naudoja kiekviena ląstelė tam, kad jos tinkamai funkcionuotų. Kai mes kalbame apie kraujo cukrų, mes visada turim omenyje gliukozę kraujyje. Kai mes valgome kompleksinius angliavandenius, mūsų organizmas suskaido juos į gliukozės molekules. Kai gliukozės lygis kraujyje kyla, kasos ląstelės išleidžia insuliną ir duoda ženklą ląstelėms, jog priimtų gliukozę iš kraujo. Kai ląstelės įtraukia cukrų, gliukozės lygis tuomet kraujyje nukrenta. Jei tik kraujyje nėra daug riebalų, nes tada gliukozei yra daug sudėtingiau patekti į ląsteles.

GI

Jums turbūt teko girdėti, jog maisto produktai turi GI įvertinimą. GI reiškia Glikeminis Indeksas – maisto potencialas, sukeliantis staigų gliukozės padidėjimą kraujyje, dėl ko kasa išskiria insuliną. Cukraus kontekste, gliukozė yra klasifikuojama pakankamai aukštu GI, kaip ir balta duona bei balti ryžiai. Sacharozė turi vidutinį GI, o fruktozė turi žemą GI reitingą. Vis dėlto, GI yra daugiau kaip gairė. Vien tik tai, jog kažkuris maisto produktas turi žemą GI, dar nereiškia jog jis nėra kenksmingas.

Glikemijos indeksas (GI) sugrupuoja, kaip greitai maisto produktai įtakoja jūsų cukraus lygio kraujyje pakilimą po to, kai juos suvalgote. Aukšto GI maisto produktai yra lengvai suskaidomi iki gliukozės. Gliukozė yra nustatytas standartas ir turi GI vertę – 100. Pati gliukozė nėra tokia saldi palyginus su fruktoze ir cukroze.

Kaip gliukozė paveikia mūsų organizmą?

Tyrimai parodė, jog gliukozė skatina insulino išskyrimą, to pasekoje yra išskiriami dar 2 hormonai: leptinas ir ghrelinas. Leptinas yra žinomas kaip alkio slopintojas, o ghrelinas kaip apetito skatintojas.

Gliukozė randama grybuose, pomidoruose, svogūnuose ir t. t. Gliukozė yra gyvybiškai svarbi ir ji yra kiekvienoje gyvoje molekulėje. Ją taip pat gamina mūsų organizmas ir ji yra lengvai suskaidoma kiekvienos ląstelės, esančios mūsų kūne.

Gliukozė yra išgaunama organizme suskaidant angliavandenius, tiek paprastuosius – tokius kaip stalo cukrus, tiek kompleksinius – tokius kaip grūdai. Ji yra naudojama kaip pirminis energijos šaltinis ir yra sunaudojama iškart kaip energija arba kaupiama ateičiai kepenyse ir raumenyse. Gliukozė yra paprastasis cukrus (MONOSACHARIDAS) ir ji taip pat yra randama tokiose maisto produktuose kaip didelės koncentracijos fruktozės kukūruzų sirupas (DKFKS), medus, mėlynės, razinos, persikai ir t. t. Taip pat ji randama žmoguje, kaip angliavandenių virškinimo rezultatas. Kadangi jūsų organizmas įsisavina gliukozę tiesiogiai, dėl to greitai sukyla cukraus lygis kraujyje.

Gliukozė organizme

Gliukozė įprastai yra vadinama kraujo cukrumi ir ji yra gyvybiškai svarbi molekulė gyvybei, kadangi ji aprūpina energija visas ląsteles mūsų kūne. Kai jus valgote angliavandenius, jūsų organizmas juos išskaidęs gauna gliukozę ir siunčia ją į kraujotaką, kad ji būtų persiųsta į ląsteles kurioms reikia energijos. Kai gliukozė yra išleidžiama į kraujotaką, mūsų cukraus lygis kraujyje padidėja, o mūsų kūnas ją reguliuodamas išskiria iš kasos, beta ląstelių hormoną insuliną, kuris pagerina gliukozės nukeliavimą iš kraujo į mūsų ląsteles. Kai visos ląstelės yra užpildomos, kurioms reik energijos, likusi gliukozė kraujyje keliauja į kepenis ir raumenis ir yra kaupiama riebalų pavidale vėlesniam naudojimui.

Fruktozė, įprastai kalbama apie vaisiaus cukrų, skirtingai nei gliukozė, ji išskaidoma kepenyse, tai reiškia, kad fruktozė neiššaukia insulino išsiskyrimo.

Svarbiausias monosacharidas yra gliukozė, organizmo pirminis energijos šaltinis. Ji cirkuliuoja kraujyje, o be enzimų gliukokinazės ar heksokinazės, gliukozė negalėtų dalyvauti medžiagų apykaitoje. Mūsų organizmas perdirba daugumą angliavandenių į gliukozę tam, kad panaudotų nedelsiant arba kauptų tarp raumenų audinių triglicerido pavidalu arba kepenyse glikogeno pavidalu, vėlesniam panaudojimui. Skirtingai nei su fruktoze, insulinas išsiskiria reaguodamas į padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, nes insulinas palengvina gliukozės patekimą į ląsteles.

Kas tai yra fruktozė?

Fruktozė arba vaisiaus cukrus, yra paprastasis cukrus natūraliai esantis vaisiuje, meduje, daržovėse. Fruktozė yra labai saldi, maždaug pusantro karto saldesnė nei sacharozė (baltas cukrus).

Fruktozė nėra įtraukiama tiesiogiai į kraujotaką virškinimo metu, dėl to neturi jokio poveikio insulino gamybai ar kraujo gliukozės lygiui. Taigi, jos GI vertė yra daug mažesnė, maždaug apie 19. Ankščiau buvo manoma, kad tai labai geras pakaitalas stalo cukrui, bet dabar daugėja įrodymų, jog pradėta abejoti dėl saugaus pakaitalo.
Saldikliai, tokie kaip didelės koncentracijos fruktozės kukurūzų sirupas (DKFKS) turi didesnį GI vertę, dėl esančios gliukozės jame.

Vis dėlto, ji labai skiriasi nuo kitų cukrų, kadangi jos yra visiškai kitoks medžiagų apykaitos kelias ir ji nėra pirminis energijos šaltinis raumenims ar smegenims. Fruktozė metabolizuojama tiktai kepenyse ir pasikliauja enzimu fruktokinaze, kad pradėtų fruktozės medžiagų apykaitą. Ji taip pat yra daugiau lipogeninė arba riebalus-gaminanti nei gliukozė. Skirtingai nei gliukozė, fruktozė nestimuliuoja leptino (esminis hormonas reguliuojantis energijos pasisavinimą ir sunaudojimą) gamybos.

Fruktozė į ląsteles yra transportuojama nepriklausomai nuo insulino. Ją transportuoja fruktozės specifinis pernešėjas – GLUT5.
Kepenys yra pagrindinė gliukozės medžiagų apykaitos vieta. Joje yra apdorojama apie 70 procentų gliukozės. O likusius 30 procentų yra apdorojama kitų audinių.

Fruktozė: esanti meduje ir vaisiuose turi mažiausią GI.

Kaip fruktozė paveikia jūsų kūną?

Organizmas su fruktoze tvarkosi skirtingai nei su gliukoze. Todėl, kraujo cukraus (gliukozė) lygis nekyla staiga pavartojus fruktozės, palyginus su kitais paprastaisiais angliavandeniais. Kai jus suvalgote per daug apdorotos fruktozės, kepenys negali jos greitai perdirbti, ir vietoj to pradeda kaupti riebalus, kurie yra nunešami į kraują ir kaupiami kaip trigliceridai – pagrindinė riebalų forma kūne. Tyrimai parodė, jog vartojant didelius fruktozės kiekius, gali sukelti padidėjusį apetitą, pakenkiant organizmo gebėjimui naudoti insuliną ir slopinti cirkuliuojantį ghreliną (apetitą stimuliuojantį hormoną).

Nors dauguma diabetikų negali toleruoti sacharozės, dauguma iš jų toleruoja saikingą kiekį vaisiuose esančią fruktozę neprarandant cukraus kontrolės kraujyje. Vis dėlto verta turėti omeny, jog vartojant dideliais kiekiais DKFKS ir kitus saldiklius, gali prisidėti prie padidėjusio cukraus lygio kraujyje, kraujo riebalų, ko pasekoje priaugama svorio.

Yra svarbi išimtis: vaisių sultys (nes skaidulos yra atskiriamos) skirsis nuo vaisiaus kaip jos paveiks energijos lygį. Nors sultys vis dar aprūpina svarbiomis maistinėmis medžiagomis, kurias kūnas naudoja gerai sveikatai palaikyti, kiekiai turi būti ribojami, kad apsaugotų nuo cukraus didėjimo lygio kraujyje ir apsisaugotų nuo svorio augimo.

Kas tai yra sacharozė (cukrozė)?

Sacharozė kristalizuotas baltasis cukrus išgautas iš cukranendrės augalo ir gali būti randamas įvairiuose maisto produktuose. Sacharozė yra disacharidas sudaryta iš 50 % gliukozės ir iš 50% fruktozės ir ji yra greitai suskaidoma.

Dėl sudėtyje esančios gliukozės, sacharozės GI vertė yra 65. Kadangi sacharozė yra sudaryta iš gliukozės ir fruktozės, tai pastaroji yra skaidoma kepenyse ir ji elgiasi taip, kaip mes jau apie fruktozę minėjome ankščiau. Dėl sudėtyje esančios gliukozės, sacharozė įtakoja cukraus padidėjimą kraujyje. Todėl diabetikai neturėtų vartoti maisto produktų, kuriose yra sacharozės.

Kas tai yra laktozė?

Laktozė tai cukrus randamas piene. Tai yra disacharidas sudarytas iš gliukozės ir galaktozės vienetų. Ji yra skaidoma į dvi dalis enzimo pagalba – pavadinimu laktazė. Kuomet suskaidoma, paprastieji cukrūs yra įtraukiami į kraujotaką.

Kai kurie žmonės netoleruoja laktozės arba yra jai alergiški. Dažniausiai netoleruoja dėl to, jog nebegamina enzimo – laktazės. Alergija gali išsivystyti laktozei, kai ji neišskaidyta kartu su injekcija papuola į žmogaus kraują.

Natūraliai esančio cukraus ir apdoroto cukraus skirtumų esmė

Yra svarbu atskirti 2 rūšių cukrūs: natūraliai esantis cukrus vaisiuje ar meduje, ir pridedamas cukrus, toks kaip stalo cukrus (sacharozė) ar didelės koncentracijos fruktozės kukurūzų sirupas.

Iš esmės, enzimai, skaidulos, fitochemikalai, mineralai ir vitaminai, antioksidantai, riebalai, baltymai bei vanduo esantys sudėtyje, buvo pašalinti iš balto cukraus (sacharozė). Valgant apdorotus paprastuosius angliavandenius, yra žalinga kraujo cukraus kontrolei bei mūsų sveikatai, ypatingai tuomet, jeigu jus esate atsparus insulinui, patiriate reaktyvią hipoglikemiją ar esate diabetikai. Vartojant daug apdoroto cukraus gali atsirasti viršsvoris, dėl ko padidėja rizika išsivystyti širdies ligoms ir II bei I tipo diabetams.

Apdorotas cukrus

Apdorotas cukrus, tai yra produktas praėjęs ištraukimą ir gryninimo procesą, dažnai paverčiant galutinį cukrų į kristalus, kurį yra lengva pridėti į įvairius maisto produktus ar gėrimus. Apdorotas cukrus, turima omenyje stalo cukrų, kuris yra įprastai išgaunamas iš cukranendrių ar cukrinių runkelių. Apdorojimo proceso metu, cukrus yra apdirbamas iki tokio lygio, kai natūraliai esančios maistinės medžiagos neapdorotame maiste – cukranendrėse ir cukriniuose runkeliuose – yra visiškai sunaikinamos.

Apdorotas cukrus nebeturi visiškai skaidulų, kad sulėtintų cukraus įsisavinimą, dėl to jis yra staigiai įsisavinamas ir patenka į kraujotaką labai greitai, sukeliant cukraus antplūdį kraujyje. Šis cukraus antplūdis priverčia kasą išskirti daugiau insulino, kuris greitai pašalina iš kraujo cukrų nugabendamas jį į ląsteles. Tai dažnai yra žinoma pavadinimu kaip cukraus nukritimas ir tai yra kūno signalizavimas, kad organizmui reikia pakelti cukraus lygį kraujyje, o tai priveda prie dar didesnio apdoroto cukraus kiekio suvartojimo.

Apdorotas cukrus dar yra naudojamas kaip konservantas.

Jeigu norite išvengti pridėtinio apdoroto cukraus, tuomet turėtumėt pradėti skaityti etiketes. Atkreipkite dėmesį į pavadinimus ar buvo pridėta cukraus. Jeigu iš žemiau pateikto sąrašo ingredientų jūs perskaitysite etiketėje, tuomet greičiausiai tai yra pridėtinis apdorotas cukrus:

Agava, Rudasis cukrus, cukranendrės sultys, Kukūruzų sirupas, Kokoso cukrus, Dekstrozė arba Dekstrinas, Fruktozė (vaisiaus cukrus), Vaisių sultys ar koncentratas, Glajaus cukrus, Invertuotas cukrus, Skystas cukrus, Maltodekstrinas, Maltozė, Salyklo sirupas, Klevo sirupas, Melasa, Nektaras, Galaktozė, Gliukozė, didelės koncentracijos fruktozės kukūruzų sirupas, Medus, Neapdorotas cukrus, Sacharozė, Sirupas, Cukranendrės cukrus.

Jūsų organizmas visų formų paprastuosius cukrus paverčia, įskaitant vaisiaus cukrų ir apdorotą cukrų, į kurą t. y. į gliukozę. Bet tai nereiškia, kad natūraliai esantis cukrus vaisiuose ir apdorotas cukrus yra tas pats. Poveikis jūsų kūnui ir bendrai sveikatai skiriasi labai. Nors dezinformuojanti informacija jus bando įtikinti, kad vaisiuose esantis cukrus ir apdorotas cukrus yra vienas ir tas pats, nieko panašaus.

Kuomet jus suvalgote vaisių, jus gaunate gausybę antioksidantų, kurie sumažina uždegimą ir sumažina riziką susirgti tomis ligoms, kurias sukelia pridėtinis cukrus. Taip pat vaisiuje yra gausu enzimų, mineralų, vitaminų, riebalų, baltymų, fitochemikalų, skaidulų, vandens ir kt.

Apdorotas cukrus turi tik tuščias kalorijas, jokios maistinės vertės, nors natūraliai esantis cukrus išsaugo visas kartu esančias maistines medžiagas, tokias kaip kalcis, geležis, magnis ir t. t. Tiesą sakant, neapdirbta cukranendrė turi 10-15% cukraus koncentracijos, o visa kita vanduo, enzimai, skaidulos, mineralai, vitaminai, fitochemikalai ir t. t. Apdorotas cukrus turi 99,5% sacharozės ir 0,5% vandens.

Priežastis dėl ko apdorotas cukrus yra nuodingas mums yra tame, kaip veikia mūsų medžiagų apykaita. Apdirbtas cukrus yra suskaidomas nedelsiant, sukeliant insulino išsiskyrimą ir staigų cukraus kraujyje padidėjimą iki aukštumų. Kadangi jis yra suvirškinamas greitai, dėl to jus nesijaučiate sotūs jo pavalgę, nepaisant kiek daug kalorijų suvartojot. Visa ši energija, kuri nėra išnaudojama yra kaupiama riebalų pavidalu ir gali privesti prie nutukimo.

Priešingas veiksmas būna, kai vartojate neapdorotą, natūraliai esantį cukrų vaisiuje. Vaisius išsiplečia žarnyne ir dėl to jaučiatės pilnesni. Be to, vartojant apdorotą cukrų, kuris neturi jokių maistinių medžiagų, tiktais kalorijas bei pridėtais chemikalais apdirbimo metu.

Nereikėtų apsigauti, neapdorotas dar nereiškia, kad yra neperdirbtas.

Neapdorotas prieš Neperdirbtą

Kad saldiklis yra neapdorotas dar nereiškia, kad jis yra neperdirbtas. Jei jis yra miltelio ar skysčio pavidale, tai nėra pilnas maistas. Jis yra praėjęs šiokį tokį apdirbimą, kad pasiektų minėtą pavidalą ir jis yra labai koncentruotas. Skaidulos, kurios yra atsakingos dėl pilnumo pojūčio ir pagalbos jūsų organizmui savintis cukrų lėtai, buvo pašalintos. Pilna cukraus forma, tokia kaip vaisiuje, yra ideali dėl esančių jame skaidulų ir žemesnio kalorijų kiekio, dėl ko jūs jausitės sotesni žymiai greičiau ir ilgiau. Jeigu jūs iš tiesų norite cukranendrės, tuomet turėtumėt kramtyti pačią cukranendrę!

Kodėl apdorotas cukrus sudaro sąlygas greičiau priaugti svorio?

Kai pradedame lyginti apdorotą cukrų su natūraliai esančiu, tuomet vienas didelis skirtumas iškyla į paviršių iš kitų – apdorotas cukrus padeda priaugti svorio daug greičiau.

Apdorotas cukrus sukelia didžiulį energijos svyravimo pojūtį, dėl ko kyla noras vartoti daugiau apdoroto cukraus.

Dėl to, jog apdorotas cukrus neturi skaidulų, vartojami maisto produktai yra suvirškinami labai greitai, dėl ko kraują užplūsta didelis gliukozės kiekis. Po šio antplūdžio, kūnas reaguodamas išskiria insuliną, kad padėtų pašalinti perteklinį cukrų iš kraujo ir jį sunešti į ląsteles, dėl ko įvyksta cukraus trūkumas.

Kol yra cukraus trūkumas, yra įprasta jaustis silpnam, niurzgiam ir apsvaigusiam, dėl ko atsiranda troškimas vartoti daugiau cukraus, priverčiantis jus siekti dar vieno gabalėlio pyrago. Tai tęsiasi kaip nesibaigiantis ciklas – kuo daugiau jūs vartojate apdoroto cukraus, tuo daugiau jūs jo trokštate, ir tai priveda prie persivalgymo ir svorio prieaugio.

Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl yra sunku kovoti su priklausomybe apdorotam cukrui. Kuomet jūs vartojate apdorotą cukrų, tuomet išsiskiria didelis dopamino kiekis smegenyse, suteikiantis panašų jausmą kaip vartojant daugumą narkotikų. Po tokių pakilių pojūčių, smegenys nuolatos ieško apdoroto cukraus šaltinių, kad pakartotų teigiamus jausmus, kurie yra jaučiami su dopamino išskyrimu. Tai yra priežastis, dėl ko žmonės trokšta „paguodžiančių“ maisto produktų, kai jie jaučiasi prislėgti.

Kai jūs vartojate didelius kiekius apdoroto cukraus, jūsų kepenys yra priverstos išsiplėsti, dėl ko jūs viršijate glikogeno sankaupas. Tuomet jūsų kepenys paverčia glikogeno perteklių į riebalų rūgštis ir kaupia jas neaktyviose jūsų kūno vietose, tokiose kaip skrandis, užpakalis, klubai ir šlaunys.

O kodėl tai skiriasi nuo vaisiaus cukraus?

Nes vaisiuose yra didelis kiekis skaidulų, dėl to nepatirsite didelių energijos svyravimų kaip su apdorotu cukrumi. Natūraliai esantis cukrus aprūpina jūsų organizmą ilgesniu energijos kiekiu, be jokio energijos trūkumo ar troškimo vartoti vis daugiau ir daugiau.

Kai kalbame apie „natūraliai esantį cukrų“- visi augalai pagamina cukrų kaip šalutinį fotosintezės produktą.

Apdorotas cukrus nuolat verčia kasą išskirti didelius kiekius insulino, dėl to, kad jo daug reikia, kad gliukozė būtų įsisavinta.

Dėl greito suvirškinimo, apdorotas cukrus nuolat vers jus jaustis nesočiam ir todėl bus sunku suvalgyti tik 1 sausainį.

Tai kame skirtumas?

Yra labai sunku perdozuoti fruktozės bandant suvalgyti 10 obuolių, jei lygintume tą patį kiekį suvartojamą sulčių pavidalu.

Skirtingai nei fruktozė, gliukozė paveikia jūsų cukraus lygį kraujyje. Per daug gliukozės ir jūsų kūnas išsiunčia nerimo signalą, tuomet jūsų kasa prigamina insulino, dėl ko sukelia mažą kiekį cukraus kraujyje (hipoglikemiją). Štai kodėl, kai jus suvartojate daug saldainių ar apdoroto cukraus, jūsų organizmui pradeda nuolat trūkti energijos. Kai organizme per mažai gliukozės taip pat nėra gerai, kadangi jūs sulaikote natūralius procesus vykstančius jūsų organizme, o dėl energijos trūkumo tie procesai yra negalimi.

Kalbant apie cukrų, dauguma žmonių gyvena savo susikurtose iliuzijose, jog visi cukrūs yra vienodi, bet tai visiškai toli nuo tiesos. Apdoroti bei natūraliai esantys cukrūs yra angliavandeniai, bet yra akivaizdūs skirtumai tarp jų, ypatingai, kai kalbame apie poveikį sveikatai.

Dauguma vaisių turi savyje natūraliai esantį cukrų, dėl šios priežasties dauguma žmonių bando jų vengti. Vis dėl to, kaip minėta buvo ankščiau vaisiuje taip pat yra enzimų, skaidulų, mineralų, vitaminų, fitochemikalų, antioksidantų, vandens ir kt., o tai padeda jus jaustis sotesniu, sveikesniu ir energingesniu. Skirtingai, nei apdorotas cukrus, natūraliai esantis yra randamas greta būtinųjų maistinių medžiagų reikalingų jūsų organizmui.

Bendrai apie cukrų

Kiek daug apdoroto cukraus vidutinis žmogus suvartoja? 1822-ais metais vidutinis amerikietis suvartodavo maždaug 45 gramus per 5 dienas. Šiandien tai yra tolygu vienai skardinei limonado. Ir šiandieną amerikiečiai suvartoja apie 765 gramus apdoroto cukraus per 5 dienas. Kodėl tiek? Nes apdoroto cukraus yra beveik kiekviename apdirbtame maiste.

Gamintojai prideda chemiškai pagaminto cukraus, dažniausiai didelės koncentracijos fruktozės kukurūzų sirupo į daugelį maisto produktų ir gėrimų.

Apdorojant cukranendres ir cukrinius runkelius, sacharozė sudaroma iš gliukozės sujungtos su fruktoze santykiu 1:1.

Daugiau nei 65 procentai balto cukraus esančio rinkoje yra pagaminta iš GMO cukrinių runkelių.

Cukrus yra esminė molekulė biologijoje. Cukrus yra fotosintezės gaminys.

Žmonių organizmams cukrus yra reikalingas.

Cukrus yra mūsų DNR pagrindas. Padeda įgalinti mūsų ląsteles. Padeda sukaupti “energijos” vėlesniam laikui.

Yra subtilūs skirtumai, kaip cukrūs paveikia kraujo gliukozės lygį. Gliukozė ir maltozė pakels kraujo cukraus lygį greičiausiai iš visų cukrų ir dėl to žymiai padidės insulino išsiskyrimas. Kai tuo tarpu fruktozė paveiks mažiausiai gliukozės lygį bei insulino išsiskyrimą, tačiau gali pakelti trigliceridų lygį.

Apdorotas cukrus yra ne tik valgomas, bet ir dažnai naudojamas kaip konservantas.

Esmė yra SKAIDULOS

Skaidulos vaisiuose yra ypač reikšmingos, todėl, kad kai jus suvalgote skaidulas kartu su kitomis maistinėmis medžiagomis, jos sulėtina įsisavinimo procesą. Tai reiškia, kad jūsų kūnas turi daugiau laiko panaudoti gliukozę ir fruktozę kaip kurą iki tol, kai jie bus pradėti kaupti riebalų pavidalu. Skaidulos taip pat padeda jūsų kūnui jaustis daugiau privalgiusiam ir sotesniam, dėl šios priežasties jums nereikia nuolatos vartoti daugiau cukraus.

Vaisių nauda yra gaunama iš skaidulų, o ne tik iš natūraliai esančio cukraus.

Autorius Artūras Bartašius

Naudoti šaltiniai:

  1. https://www.bbcgoodfood.com/howto/guide/sugar-explained
  2. https://www.huffingtonpost.com.au/2016/06/28/sugars-the-difference-between-fructose-glucose-and-sucrose_a_21420843/
  3. https://www.yumbles.com/post-1514/sugar-vs-refined-sugar-vs-healthy-sugar-i-am-so-confused
  4. http://insidesussexmagazine.co.uk/refined-sugar-vs-natural-sugar-whats-the-difference/
  5. https://furthermore.equinox.com/articles/2015/04/sugar
  6. https://greenblender.com/smoothies/5388/the-difference-between-natural-and-refined-sugar
  7. https://www.organics.org/natural-vs-processed-sugars/
  8. https://www.acefitness.org/education-and-resources/lifestyle/blog/6263/natural-sugars-vs-processed-sugars-is-there-a-difference
  9. https://www.health24.com/Diet-and-nutrition/News/are-natural-sugars-healthier-than-refined-sugar-20170525
  10. http://healthyeating.sfgate.com/body-process-fruit-sugars-same-way-refined-sugar-8174.html
  11. http://sitn.hms.harvard.edu/flash/2015/natural-and-added-sugars-two-sides-of-the-same-coin/
  12. http://weareeaton.com/fruit-sugar-vs-processed-sugar/
  13. http://healthyeating.sfgate.com/difference-between-sucrose-glucose-fructose-8704.html
  14. http://www.goodzing.com/articles/natural-vs-refined-sugar-what-you-need-to-know
  15. https://www.gogofruitbasket.com/blog/refined-sugar-vs-natural-sugar/
  16. https://www.thealternativedaily.com/natural-sugar-healthy/
  17. https://www.precisionnutrition.com/truth-about-sugar
    DiNicolantonio JJ, et al. Br J Sports Med 2017;0:1–5. doi:10.1136/bjsports-2017-097971
  18. Charrez, B., Qiao, L., & Hebbard, L. (2015). The role of fructose in metabolism and cancer. Hormone Molecular Biology and Clinical Investigation, 22(2). doi:10.1515/hmbci-2015-0009 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s