B12

Vitaminas B12 yra viena žaviausių ir sudėtingiausių biologinių molekulių. Nors visos aukštesnės gyvybės formos yra priklausomos nuo atsargų, vitaminą B12 gali pagaminti tik tam tikros rūšies bakterijos. Nei augalai, nei gyvūnai evoliucijos metu neįgijo gebėjimo patys gaminti vitaminą be bakterijų pagalbos.

Vis labiau akivaizdu, kad sudėtingos gyvybės formos, tokios kaip žmonės ir kiti gyvūnai, evoliucijos metu galėjo užmegzti simbiotinius ryšius su tam tikromis B12 gaminančiomis bakterijomis, kurios sukuria vitaminą mūsų žarnyne ir taip prisideda prie mūsų bendro B12 tiekimo.

Bakterijų rūšys randamos sveiko žmogaus žarnyne, gali gaminti vitaminus: B1, B2, B5, B6, Folatą, B12 ir K2.
Iš tiesų, šiai dienai yra žinoma, kad bakterijos Lactobacillus plantarum ir L. coryniformis izoliuoti iš fermentuoto maisto, gamina vitaminą B12 ir Bifidobacterium animalis sintezuoja vitaminą B12 pieno fermentacijos metu. Taip pat bakterijos Propionibacterium freudenreichii, Propionibacterium shermanii ir Pseudomonas denitrificans prisideda prie B12 gamybos.


Nors žmogų sudaro keliasdešimt trilijonų ląstelių, bet šį sunkiai suvokiamą skaičių lenkia bakterijų populiacija gyvenanti mumyse – kelis kartus. Be to, kalbant apie genetinę medžiagą, bakterijos mus pranoksta žymiai: kiekvienam žmogaus genui kūne yra tūkstantis bakterijos genų.
Taigi mūsų kūnas yra daugiau mažiau biologinis aparatas, nei šiuolaikinė medicina dažnai mano. Atvirkščiai, tai yra įvairi ekosistema, kurioje egzistuoja daugybė gyvybės formų, geriausiu atveju simbiotiškai, ir kuriose žmogaus ląstelės yra akivaizdžiai viršytos.
Todėl šiandien mikrobioma dažnai suprantama kaip dar vienas gyvybiškai svarbus ir labai specializuotas organas žmogaus kūne. Be to, tyrimai parodė, kad tarp žarnyno bakterijų ir smegenų bei centrinės nervų sistemos vyksta nuolatinis ryšys – labai panašiai kaip įprasto organo.

Ilgą laiką buvo manoma, kad žmogaus žarnyno bakterijos prie B12 tiekimo neprisideda vienodai, nes vitaminas gaminamas daugiausia storojoje žarnoje, kur jo nebeįmanoma pasisavinti. Tačiau aštuntajame dešimtmetyje buvo įrodyta, kad B12 gaminančios bakterijos taip pat gyvena plonojoje žarnoje.

Vitaminas B12 nėra nauja tema daugeliui veganų, vegetarų ar žaliavalgių. Papildų gamintojai pasistengė, kad vietinėse vaistinėse nestigtų pirkėjų, nerimaujančių dėl galimo vitaminų trūkumo. Bet ar tai gerai? Šiame straipsnyje bus aptarta daug problemų. Pasistengsiu į vieną vietą surinkti informaciją iš daugybės skirtingų ir patikimų (finansiškai neįtakotų) šaltinių.

Vitamino B12 trūkumas yra rimtas sutrikimas, o simptomai, kai tampa pastebimi, gali būti itin rimti. Išsekimas, išbalimas, anoreksija, protiniai sutrikimai, kliedesiai, paranoja, svorio sumažėjimas, kvėpavimo sutrikimai ir t.t. Yra tik keletas indikacijų, nurodančių minėtojo vitamino trūkumą. Jei įtariate sau vitamino B12 trūkumą, išmintinga būtų ieškoti Homeopato ar natūropato pagalbos ir patarimų.

JK oficialios vitamino B12 rekomenduojamas kiekis pastaraisiais metais sumažėjo, nes ankstesnis jo poreikis buvo pervertintas. Iš tiesų, “Sveikatos departamentas” pripažįsta, jog kai kuriems žmonėms jo reikia mažiau, nei vidutiniškai. Viso gyvenimo vitamino B12 norma yra maždaug 40 miligramų raudonų kristalėlių, tai atitinka vos septintadalį aspirino tabletės.

Vitaminas B12 išsiskiria su tulžimi ir efektyviai reabsorbuojamas. Tai vadinama enterohepatine apytaka. Tulžyje išskiriamo B12 kiekis gali svyruoti nuo 1 iki 10 μg (mikrogramų) per parą. Žmonės, kurių mityboje vitamino B12 kiekis yra nedidelis, įskaitant augaline mityba besimaitinančius, B12 gali gauti daugiau jį reabsorbuojant nei iš mitybos. Reabsorbacija yra viena iš priežasčių, kodėl tam, kad šio vitamino trūkumas taptų matomas, kartais prireikia net dvidešimties metų. Jeigu vitamino B12 trūkumas išsivysto dėl reabsorbacijos sutrikimo, tuomet, jį pastebėti tampa įmanoma jau po trijų metų. Kadangi sveikame žarnyne vitaminas B12 yra perdirbamas, teoriškai ši sintezė galėtų būti pakankama užpildyti jo poreikį be papildomo kiekio iš maisto. Bet, egzistuoja ir kiti faktoriai, į kuriuos taip pat būtina atsižvelgti, kaip pavyzdžiui pakankamas kobalto, kalcio ir baltymų kiekis mityboje bei mūsų mikrobiomos būklė.

Tarp daugybės vitaminą B12 supančių kontroversijų, iki šiol egzistuoja manymas, nors ir vidinis faktorius gaminamas mūsų skranžiuose ir, kad mūsų žarnyne gaminamas B12, procesas vyksta pernelyg žemai žarnyne, kad būtų įmanoma jį įsisavinti. Šis manymas vis dar gyvybingas medikų tarpe, nors, Dr. Vetrano teigia, jog prieš dvidešimtmetį atliktas tyrimas ir šis manymas yra nieko daugiau nei pasenusi mokslo teorija. Iš tiesų, 1999 metų Marieb „Žmogaus anatomija ir fiziologija“ knygos versijos leidime aiškiai patvirtinama, jog vitaminą B12 tikrai įsisaviname per žarnyną.

Daug žmonių teigia, jog vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės maiste. Tai taip pat netiesa. Nei augalinis, nei gyvulinis maistas natūraliai savyje šio vitamino neturi. Šį vitaminą sugeba pagaminti tik bakterijos. Be to tai – vienintelis vitaminas savyje turintis kobalto, (iš čia ir jo pavadinimas – kobalaminas) esančio molekulės centre. Žmonėms, kaip ir visiems kitiems stuburiniams, šio mikroelemento reikia, o jį įsisavinti įmanoma tik vitamino B12 forma.

B12 gaminams plonojoje žarnoje, tiksliau – klubinėje žarnoje, tai pirmoji jo pasisavinimo vieta. Tol, kol žarnyno bakterijos gauna kobalto ir kai kurių kitų maistinių medžiagų, jos be problemų pagamina B12. Dr. Michael Klaper teigia, jog aktyvieji vitamino B12 koenzimai randami ne tik žarnyne bet ir burnos ertmėje. Dar daugiau, Dr. Virginia Vetrano teigia, jog aktyvūs vitamino B12 koenzimai randami burnos bakterijose, aplink dantis, nosiaryklėje, aplink tonziles ir tonzilių kriptose, liežuvio šaknies raukšlėse ir viršutiniajame bronchų medyje. Natūralių B12 koenzimų pasisavinimas gali vykti burnoje, gerklėje, stemplėje, bronchų vamzdeliuose ir net plonosios žarns\os viršuje bei visame virškinimo trakte. Plonojoje žarnoje jiems nereikia tokio sudėtingo įsisavinimo mechanizmo, padedant enzimams (vidinis faktorius), kaip cianokobalamino atveju. Koenzimai pasisavinami gleivinės membranose difuzijos būdu.

Išoriškai į kūną patenkantis B12 turi būti sujungtas su mukoproteino (gleivių baltymo) vidiniu faktoriu (VF), kuris natūraliai išsiskiria su skrandžio sekrecija tam, kad būtų pilnai įsisavintas. Jei minėtasis mukoproteino VF yra neveiklus ar apskritai neegzistuoja, B12 sintezė nevyks, nepriklausomai koks vitamino kiekis yra gaunamas su maistu. Vidinis faktorius prisijungia prie B-12, kai jis patenka į skrandį po sąlyčio su skrandžio sultimis. B12, susijungęs su VF, atlaiko kelionę per skrandį ir pasiekia plonąją žarną. Patekęs į vidų, vidinis faktorius ištirpsta, išlaisvindamas B12, kad jis galėtų jungtis su kitu baltymu – transkobalaminu II – kuris perneša per epitelio ląsteles į kraują ir į kepenis. Tik skrandžio parietalinės ląstelės sukuria pakankamai VF, kad galėtų aprūpinti organizmą pakankamu B12 kiekiu.

B12 trūkumas taip pat gali išsivystyti dėl antibiotikų (vaistų pavidalu ar gaunamų iš mėsos bei pieno produktų), alkoholio (alkoholis pažeidžia kepenis, todėl jį vartojantiesiems B12 reikia daugiau), rūkymo, aukštoje temperatūroje (daugiau kaip 47,7 laipsniai C) ruošiamo maisto bei streso ir kitų įtakojančių veiksnių.

Didelė dalis tyrimų, nagrinėjančių maisto produktų maistinę vertę ir sudėtį, buvo atliekamos taip seniai, kad yra nebeaktualūs turint omenyje šių dienų technologines galimybes. Pasak Dr. Vetrano, šiuolaikinės knygos apie mitybą Jungtinėse Valstijose teigia, jog B12 yra visame, vitaminų B kompleksą turinčiame maiste, tiesiog iki šiol nebuvo įmanoma nustatyti jo kiekių. Šių dienų technologijos leido nustatyti jog vitamino B12 yra visuose B vitaminų turtinguose maisto produktuose.

Autorė nesutinka, jog vitamino B12 trūkumas yra labiausiai paplitęs tarp augalinę mityba besimaitinančių, nes tai tik dar vienas marketingo triukas. Tiesą sakant, daugelį šį “faktą” įrodinėjančių tyrimų niekaip neįrodo ryšio tarp augalinės mitybos ir B12 trūkumo. Iš tiesų, priešingai mėsos ir pieno produktų industrijos dezinformacijai, žinoma, jog mėsą vartojantieji yra kur kas labiau linkę į B12 trūkumą. Ir tai yra žinoma nuo 1959-ųjų.

Nepaisant visko, tenka pripažinti, jog nemažai vegetarų bei veganų vis tiek vartoja anibiotikus arba augalinius antibiotikus turintį maistą, kaip pavyzdžiui svogūnus, česnakus, aštrius ridikus ar kitus garstyčių aliejaus turinčius produktus – mirtinus mikrobiomai. Bėda tame, kad sykį pažeistą mikrobiomą, mes sunkiai ją atstatysime be sveikesnės mitybos. Susitvarkyti žarnyno mikrobiomą yra kur kas svarbiau, nei pasikliauti vadinamaisiais „papildais“. Žmonės, turintys sveikatos problemų, dėl, jų manymu, nepakankamo gaunamo vitamino B12 kiekio, paprasčiausiai nevirškina, neįsisavina ar neapdirba gaunamo maisto, dėl virškinamojo trakto būklės. Sutvarkius žarnyną vitaminas B12 vėl tampa panaudojamas ir gali gamintis.

Dr. Vetrano teigia, jog tikroji vitamino B12 trūkumo problema yra nepakankamas maisto virškinimas ir jo pasisavinimas, o ne paties vitamino trūkumas. Ji kalba, jog vitamino B12 koenzimų yra randama riešutuose bei sėklose, taip pat daugumoje žalumynų, vaisių bei daržovių. Suvalgę 100 gramų žaliųjų pupelių, burokėlių, morkų ir žirnių, mes jau gautume pusę dienai reikalingo vitamino B12 koenzimų minimumo, žinoma, jei mūsų virškinimas nesutrikęs. Rodale knygoje „Vitaminų knyga“ (The Complete Book of Vitamins) 236 puslapyje randame tokį paaiškinimą: Kaip žinote, vitaminų B kompleksas vadinamas kompleksu todėl, kad užuot buvęs sudarytas iš vieno vitamino, jis, pasirodo, yra didžiulė tarpusavyje glaudžiai susijusių vitaminų grupė, kurie dažniausiai visi randami tuose pačiuose maisto produktuose.

Prasto maisto įsisavinimo priežastis, dažniausiai yra virškinamojo trakto sutrikimai, tokie kaip enzimų mažai turinti mityba tai – žinomas faktas jau nuo 1800-ųjų. Šiuo atveju reikalingi gyvenimo būdo pakeitimai, atitinkantys organizmo poreikius.

Pagal Elaine Nicpon Marieb knygą “Žmogaus anatomija ir fiziologija”, vitaminas B12 sunaikinamas itin šarmingoje ar itin rūgštinėje terpėje. Pagal tai galime spręsti, jog mėsoje esantis B12 bus lengvai sunaikintas, kadangi virškinant (skaidant) mėsos baltymus mūsų skrandžiai išskiria ypatingai rūgščią druskos rūgštį – pH 3.0. Baltymas yra skaidomas skrandyje enzimo pepsino ir, pagrinde, tai vyksta žemutinėje skrandžio dalyje. Tai paaiškintų, kodėl mėsavalgiai, taip pat kaip ir augaline mityba besimaitinantys, gali pritrūkti vitamino B12, nepaisant šio vitamino buvimo jų maiste. Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, mėsavalgiai susiduria su dar vieną problemą – mėsoje dažniausiai yra pilna antibiotikų, be to, faktas, kad daugelis mėsos valgytojų sunaikina savo žarnyne bakterijas dėl nuolatinio puvimo, o natūraliai mėsoje esančios puvimą sukeliančios bakterijos sukels didelių nepatogumų organizmui. Taigi, pažeistas žarnynas gali nepakankamai veikti, kad galėtų pasisavinti reikiamą vitamino B12 kiekį.

Kita lygties pusė – žemas B12 serumo kiekis nebūtinai reiškia B12 vitamino trūkumą. Vien tai, jog kraujyje vitamino B12 yra mažai, dar nereiškia, kad visame organizme jo trūksta, jis gali būti naudojamas ląstelėse, tarkime, centrinėje nervų sistemoje. Tiksliausi ir patikimiausi testai B12 nepakankamumui nustatyti yra homocisteino lygio ir metyl malonines rūgšties testai (Homocysteine levels, Methyl Malonic Acid test).

Vitamino B12 tabletės yra gaminamos iš bakterijų, kurios būna smarkiai fermentuojamos. B12 papildas arba injekcija gali turėti tik trumpalaikę naudą, jei jo kiekis smarkiai sumažėtų, tačiau siekiant ilgalaikės naudos, rekomenduočiau šio vitamino trūkumą turinčiam žmogui išsiaiškinti priežastis, kodėl jam nuolat išsivysto šio vitamino nepakankamumas ir padedant Natūraliam Hygienistui pašalinti tas priežastis.

Pasak Fred Hutchinson Vėžio Centro profesoriaus Dr. John Potter iš Sietlo „maisto magija remiasi tūkstančiais sudėtingų sąveikų tarp dešimčių skirtingų fitochemikalų, kurių procesų neįmanoma atkartoti tabletėmis. Kol 190 rimtų tyrimų įrodo, jog vaisiai ir daržovės suteikia didžiulę naudą, apie papildus sako tik paviršutiniški įrodymai. Vitaminai, mineralai, hormonai ir kt. medžiagos nedirba atskirai, jos dirba sąveikaudamos tarpusavyje. Tam, kad kiekvieno jų darbas būtų įgyvendintas, jiems tenka veikti kartu. Kai šių sudėtingų medžiagų veikla yra sutrikdoma, jų bendras efektyvumas sumažėja. Vis dėlto, medžiagų perteklius taip pat sekina organizmą, nes to pertekliaus organizmui tenka atsikratyti. Taip pat, yra abejotina, jog esant vitamino B12 trūkumui, jums trūksta tik jo vieno. Padėti gali sveikesnė mityba, geresnės gyvenimo sąlygos bei pasninkas.

Kalbant apie papildus apskritai Dr. Douglas Graham, savo knygoje „Mityba ir atletinis pasirengimas“ rašo, jog papildų vartojimas yra nepakankamas ir nepilnas maisto medžiagų papildymo būdas, kadangi mokslininkai negali atkurti subtilių gamtos proporcijų. Jis klausia, kodėl, žinodami jog apie 90 procentų maisto medžiagų vis dar nėra atrasta, mes norime pridėti į savo mitybą kiekvieną papildą atskirai, užuot pilnavertiškai maitinęsi. Yra žinoma, kad dauguma maistinių medžiagų simbiotiškai sąveikauja su mažiausiai aštuoniomis kitomis medžiagomis ir atsižvelgiant į tai tikėtis, jog pavyks sveikai tiekti tiksliai suderintus maistinių medžiagų kiekius, yra labai naivu. Dar jis prideda: „niekada nėra pavykę išlaikyti gyvūną ar žmogų sveiką ar bent gyvą, jį maitinant vien maisto papildais”. Taigi, pasikliauti papildais atsisakant pašalinti priežastis, organizmui pridarys daugiau žalos nei naudos.

Dan Reeter iš “Bio-sistemų Laboratorijos” Kolorade kuria vieną išsamiausių kompiuterinių įrenginių – dirvos biologiniams tyrimams atlikti. Jis teigia, jog iš jo išsamių tyrimų galima spręsti, jog augalai auginami ekologiškai tvarkomoje dirvoje, pagamina tinkamus naudojimui gausesnius B12 kiekius. Taip pat buvo nustatyta, kad vitamino B12 yra laukiniuose vaisiuose ir laukiniame bei namuose auginamuose augaliniuose maisto produktuose.

Autorius taip pat teigia, kad gyvulinės kilmės ir pieno produktai turi mažai vitamino B12, nes jie yra dažniausiai termiškai apdoroti, netekę maistinių medžiagų ir jame esantis vitaminas neišvengiamai bus neįsisavintas. Tyrimai rodo, kad tiems, kurie laikosi įprastos gyvulinės mitybos, reikia daugiau vitamino B12 nei tiems, kurie maitinasi augaliniu maistu. Tai yra dėl to, kad tipinė mityba sukelia virškinimo atrofiją. Kadangi B12 esantis gyvulinės kilmės maiste yra susietas peptidiniais ryšiais ir tam, kad būtų įsisavintas juos reikia enzimatiškai suskaidyti, o susilpnėjusi skrandžio rūgštis ir virškinamųjų (dėl termiškai apdoroto maisto vartojimo) sukelia nesugebėjimą efektyviai išgauti vitaminą B12 iš išorinio maisto. Tiesą sakant, žaliavalgiai gali gauti daugiau vitamino B12 reabsorbuodami iš tulžies, nei iš išorinio maisto. David Wolfe teigia, kad natūralių dirvožemio mikrobų ir bakterijų, aptinkamų ant laukinių maistinių augalų ir neplautuose sodo augaluose, paprastai pakanka patenkinti mūsų B12 reikalavimus. Naturalūs dirvožemio mikrobai turi daugintis ir kolonizuotis mūsų žarnyne be fermentacijos ar puvimo.

Dar vienas dėmesio vertas dalykas yra faktas, jog B12 rekomenduojama dienos norma yra nustatyta atsižvelgiant į vidutinį rūkantį žmogų, nesportuojantį, vartojantį termiškai apdorotą maistą (mėsa ir pora daržovių) ir alkoholį. Komerciniai motyvai taip pat smarkiai išpūtė mūsų poreikį daugeliui maistinių medžiagų. Šie tyrimai niekaip nenurodo sveiko augaline mityba besimaitinančio žmogaus poreikių. Labai sunku nustatyti tikslius individualius vitaminų ar maistinių medžiagų poreikius ir bet koks jų perteklius sukelia nereikalingą naštą mūsų gyvybingumui. Tokie faktoriai kaip medžiagų apykaitos greitis, stresas ir kt. prisideda prie skirtingų ir dažnai besikeičiančių mūsų organizmų poreikių. Dr. Victor Herbert Amerikos klinikinės mitybos žurnale (1998, Volume 48) rašo, jog dienos vidutinė vitamino B12 norma yra 0.00000035 uncijos (1 mikrogramas). Šie minimalūs vitaminų poreikiai gali būti netikslūs bandant paaiškinti sveiko žaliavalgio poreikius, kuriam jo gali reikėti gerokai mažiau dėl geriau veikiančio virškinamojo trakto ir gero gebėjimo jį efektyviai perdirbti. Termiškai apdorotas maistas sunaikina enzimus, be to stipriai sterilizuotas, virtas augalinis maistas neaprūpina žarnyno pakankama mikrobiomos įvairove. B12 įsisavinimas yra gerokai efektyvesnis sveiko nei sergančio žmogaus organizme. Tyrimai, atlikti su sveikais Indijos vegetarais, parodė, kad nei vienas iš jų neturėjo B12 trūkumo simptomų, nepaisant mažai suvartojamų B12 kiekių – 0,3 – 0,5 mikrogramų.

Galima teigti, kad vitamino B12 trūkumas dažniausiai yra prastai pasisavinančio žarnyno, o ne nepakankamo jo kiekio maiste pasekmė. Annie ir Dr. David Jubb teigia, kad žmonės taip ilgai gyvena sterilioje, antiseptinėje aplinkoje, kad būtinų simbiozinių organizmų kiekis mūsų mityboje kritiškai sumažėjo. Toliau jie teigia, kad suvartojant dirvožemyje susiformavusių organizmų galime sukaupti didžiulius kiekius neįvardintų antikūnių, pasiruošusių transformuoti tam tikrus patogenus – taip kaip numatė gamta – suvalgant šiek tiek purvo.

Jei žmogus yra sveikas ir valgo sveikesnį, augalinį, daugiausiai žaliavalgišką (termiškai neapdorotą) maistą ir jei jis nepersivalgo, sukramto, valgo, kai jaučia alkį, tinkamai derina maisto produktus ir nesekina savo organizmo pusfabrikačiais bei apskritai, vartoja daugiausiai aukštos kokybės maisto produktus ir reguliariai pasninkauja, galime drąsiai teigti, kad jam negrėsia B12 trūkumas. Žinoma turint omenyje, jog jo žarnyno mikrobioma nebuvo iki tol sutrikdyta. Vitamino B12 trūkumas dažniausiai yra simptomas didesnės problemos: prasta žarnyno mikrobioma, prastas maistinių medžiagų pasisavinimas, virškinimo sutrikimai ir t.t. Be to, jis gali būti išprovokuotas saulės šviesos trūkumo. Yra daugybė įtakojančių faktorių, kadangi, kaip jau minėta, pakankami B12 kiekiai yra smarkiai priklausomi nuo kalcio, cinko, kobalto, baltymų ir t.t.

Aš taip pat noriu pabrėžti, jog tai, kad laukiniai vaisiai ar ekologinis augalinis maistas turi nežymų B12 kiekį, dar nereiškia, jog jame jo trūksta. Mums tiesiog jo reikia nedideliais kiekiais. Piliulių pardavėjai yra greiti dezinformuoti, jog dirvožemis yra išsekintas, bet pasak tyrimo Diamond ir kiti teigia, jog, jei sėklai trūksta reikalingų medžiagų, ji paprasčiausiai neišaugs (arba išaugs labai silpna – aut. p.). Be to, augalai maisto medžiagų gauna ne vien iš žemės, bet ir saulės šviesos, vandens ir oro. Tiesą sakant, augalai iš dirvožemio pasiima vos 1% maistinių medžiagų.

Jei jums išsivystė B12 trūkumas, turėtų būti padaryti tam tikri skūbūs pokyčiai mityboje, didelė tikimybė, jog pasninkas padėtų taip pat. Bet kuriuo atveju, perėjimas prie sveikesnės mitybos, augalinės ar žaliavalgiškos (optimaliausia sveikatai pastaroji) turėtume stengtis grįžti kuo arčiau gamtos ir nepasiduoti MIKROBOFOBAMS, kurie nuolat pataria mus šveisti vaisius ir daržoves. Pirkite ekologišką maistą, valgykite namuose užaugintą ar laukuose užaugintą augalinį maistą ir neplaukite jų pernelyg kruopščiai. Be to, nepamirškite į valgiaraštį įtraukti sėklų bei riešutų.

Prašau atkreipti dėmesį, jog ilgesnis nei pusantros dienos pasninkas be kompetetingo stebėtojo yra nerekomenduojamas, ilgas pasninkas turi būti prižiūrimas kompetetingo ir kvalifikuoto specialisto.

Autorius Artūras Bartašius

Šaltiniai:

  1. Yoshii K, Hosomi K, Sawane K and Kunisawa J (2019) Metabolism of Dietary and Microbial Vitamin B Famil yin the Regulation of Host Immunity. Front. Nutr. 6:48. doi: 10.3389/fnut.2019.00048
  2. ‘Fit for Life’, Diamond, H. and M., 1987        
  3. ‘The Life Science Institute Course in Natural Health’ – 1986
  4. ‘Nutrition and Athletic Performance’, Dr D. Graham, 1999 
  5. ‘Female Balance’ article 2001 – http://www.living-foods.com 
  6. Human Anatomy and Physiology – Marieb – 1999
  7. Correspondence with Dr Vetrano and family 2001
  8. ‘The Sunfood Diet Success Story’ by David Wolfe
  9. 1990 ‘Solstice Magazine’ article
  10. ‘Rethinking B12’ article by Dr V. V. Vetrano
  11. https://www.globalhealingcenter.com/natural-health/intrinsic-factor/
  12. Fang et al. Microb Cell Fact (2017) 16:15 DOI 10.1186/s12934-017-0631-y
  13. https://www.forksoverknives.com/vitamin-b12-questions-answered-2/#gs.ys27wb
  14. https://www.b12-vitamin.com/gut-bacteria/

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s