Esminiai skirtumai tarp sintetinių ir natūraliai esančių vitaminų

PROLOGAS

Kalbant apie išvystytus mokslus, mūsų neįtikėtiname kvantinės fizikos amžiuje ir mūsų supratimą apie ląstelių biologiją, gyvenimas vis dar yra neapibrėžta paslaptis. Tik motina gamta gali sukurti obuolį. Tiktai gamta gali pagaminti ląstelę. O tuo metu mokslininkai ir chemikai veltui tęsia bandymus laboratorijoje bandydami dubliuoti daugelį skirtingų, atskirtų natūraliai esančių medžiagų molekulines struktūras. Kuomet žmogus tiria natūralius junginius elektroninio mikroskopo pagalba, junginiai jam gali atrodyti identiški, tačiau labai svarbia ypatybe, jie skirsis žymiai. Nors mokslininkai gali sukurti jūros vandenį su tolygia chemine struktūra kaip ir natūralus jūros vanduo, bet, kai sūriuose vandenyse gyvenanti žuvis būna patalpinta į šią dirbtinę aplinką, žuvis miršta. Kas yra tokio natūraliame jūros vandenyje, jog jis išlaiko gyvastį? Tai yra viena iš gyvenimo paslapčių.

Gyvybės sukūrimas yra gamtos dovana, kuri niekada negalės būti atkartota žmogaus. Dėl to, jokia gyva būtybė, augalas ar žmogaus ląstelė, negali būti sukurti laboratorijoje iš cheminių junginių. Gyvūnų klonai jau įrodė jų klaidingumą. Gyvi dalykai, tokie kaip gyvas maistas ar gyvos būtybės gali būti sukurti tik gamtos.

VITA reiškia gyvenimas. Vita apibrėžia skirtumus tarp sintetinių ir to, kas dabar yra žinoma, kaip natūraliai esantis. Knyga “Supplements exposed by Brian Clement” apie šiandieninių skirtumų pasekmes, esančias tarp vitaminų ir maistinių papildų yra skirta padėti suprasti poveikį jūsų sveikatai ir kaip jus galit pasirūpinti tuo, kad išvengtumėte nesveikų pasirinkimų ir gautumėte naudą iš sveikesnio viso-maisto pasirinkimo – natūraliai esančio standarto “Naturally Occurring Standard” (N.O.S.) įvairumų.

Žymėjimas ant vitaminų etikečių „natūralūs“, daugumoje atvejų – yra apgaudinėjimas. Šiuo žodžiu yra nuolat piktnaudžiaujama ir todėl jo reikšmė yra sumenkinta iki tokio lygio, kai nebelieka pirminės reikšmės. Dauguma klaidinančių etikečių ant papildų gaminių išnaudoja žodžio „natūralus dviprasmiškumą, kad sukurtų sveikesnės rinkodaros įvaizdį, netgi tuomet, kai produktas to visiškai nenusipelno. Tuo tarpu terminas ant etiketės „natūraliai esantis“ dažniausiai reiškia, jog vitaminas ar maistinga medžiaga yra išgauti iš visiškai natūraliai-esančių junginių šaltinių – iš pačių augalų – o ne vien tik sudaro natūraliai-esančias sudedamąsias dalis, sumaišytas su sintetinėmis sudedamosiomis dalimis.

Geriausi vitaminų papildai yra su pažymėta potencija, išgauta iš natūraliai-esančio, pilno-spektro maisto ekstrakto. Natūraliai-esantys vitaminai yra gaunami paėmus augalo maistingąsias medžiagas, pašalinant vandenį ir skaidulas be cheminio vakuminio proceso ir supakavus dėl stabilumo. Visas vitaminų kompleksas yra paimtas nesugadinant, išsaugant jų veiksmingumą ir maistingumo vientisumą, ir pilną maistingumo vertės spektrą.

Dar vienas pagrindinis skirtumas tarp tikrų, pilno-spektro, viso-maisto vitaminų ir sintetinių vitaminų yra tas, jog tikri vitaminai turi savyje būtinų mikromineralų, reikalingų vitaminų sinergistiniam veikimui. Sintetiniai vitaminai neturi jokių mikroelementų ir dėl to turi išnaudoti organizmo mineralines atsargas. Prarijus tikrus vitaminus, organizmui nereikia prarasti savo maisto atsargų, tam, kad pakeistų trūkstamas maisto atsargas, kurių neturi sintetiniai vitaminai.

Didelės sintetinių vitaminų dozės gali turėti rimtų, nuodijančių padarinių. Natūraliai-esantys, viso-maisto vitaminai nėra nuodingi, kadangi vitaminai yra kompleksiniai, (natūralios, nedalomos formos) ir nereikalauja iš organizmo nieko papildomai, kad „sukurtų“ vitaminą. Kuomet sintetiniai ar daliniai vitaminai yra įvedami į organizmą, kūnas bando „sukurti“ visą vitaminų kompleksą, pridedant trūkstamus veiksnius (mineralus, fitochemikalus, skaidulas, enzimus ir kt.), kuriuos „žino“ turint būti kartu, ypač mineralus ir kitus vitaminų bendrus veiksnius. Šis „kuriamasis“ vyksmas išsekina kūno maistingąsias atsargas, sukurdamas visuotinį trūkumą.

Kūnas turi įgimtą informaciją, kuri visuomet nukreipia savo pastangas link vientisumo. Kuomet jus įvedate „dalinį“ ar atskirtą vitaminą, organizmas mano, jog jūs norėjote suvartoti visą vitaminą ir dirba sunkiai, kad kompensuotų trūkumą, kuri mato kaip klaidą. Žinoma, organizmas turi ribas. Kuomet jis yra prisotintas arba yra užverstas didžiuliais kiekiais sintetinių vitaminų, arba neturi būtinų bendrų veiksnių tam, kad sukurtų pilnai-sukomplektuotus papildus, tuomet organizmas negali paversti dalinių sintetinių vitaminų tokiais, kokie jam yra reikalingi.

Kūnas tuomet dirbs tam, kad pašalintų sintetinius vitaminus per inkstus, odą ir kitus organus. Dėl šios priežasties dauguma sintetinių vitaminų yra greitai pašalinami iš organizmo ir nėra panaudojami. Vartodami sintetinius papildus, papildomai apkraunate savo organizmą. Organizmas ne tik turi stengtis sukurti tinkamą vartojimui papildą ištraukiant mūsų sukauptas atsargas, jis taipogi turi triūsti tam, kad pašalintų medžiagas, kurios negali būti panaudotos bei kurios dažniausiai yra toksiškos. Šio veiksmo pasekmė paveikia neigiamai visą sveikatą, tuo būdu sumažindama bet kokią naudą, kuri galėjo būti pasiekta, jeigu pradžioje papildas būtų buvęs tinkamas vartoti. Štai dėl ko yra svarbu vartoti visą maistą ir viso-maisto papildus.

Viena iš pranašesnių savybių natūraliai-esančių viso maisto vitaminų yra ta, kad maži ar netgi labai menki kiekiai yra reikalingi kasdien, dėl to, kad jie jau yra visuma, natūraliai kompleksiški papildai, kurių organizmui nereikia papildomai „sukurti“, kad galėtų panaudoti. Netgi priešingai, žmogui įprastai reikėtų suvartoti daug didesnius kiekius sintetinių papildų, kad gautų pakankamą papildo lygį, žinant, kad dauguma kompleksų nebus „užbaigti“ ir dėl to bus pašalinti.

Vitaminų ir mineralų vyraujanti rinkodara sukūrė mitą, jog sintetiniai vitaminai ir neorganiniai mineralai gali būti atskirti individualiai ir vienas nuo kito, ir tai, jog mes galime gauti visiškai natūralią naudą vartodami šiuos atskirtus cheminius kūrinius. Tai labai toli nuo tiesos.

Tikri, natūralūs vitaminai, mineralai ir enzimai dirba glaudžiai kartu kaip bendri veiksniai susiję vienas su kitu bendru veiksmingumu. Jeigu trūksta vienos dalies, arba ji yra atskirta, arba ji neteisingos formos, arba trūkstamas kiekis, tuomet visa medžiagų apykaitos eigos grandinė negali vykti ir nevyks normaliai. Tiktai gamta gali aprūpinti mus natūraliai-esančiais vitaminais, kurie yra randami tikrame, sveikame organiniame maiste.

Didžiojoje daugumoje vitaminų produktų parduodamų maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse ar masinės rinkodaros mažmeninėse parduotuvėse, yra sintetinių sudėtinių medžiagų, ir, deja, kartu juose yra būdingų trūkumų ir nemalonių pasekmių.

Ko mūsų organizmai reikalauja, tai papildų gaminių išskirtinai sukurtų iš natūraliai-esančių maistinių medžiagų, vietoj nuodingų, labaratorijose susintetintų junginių. Šiuo metu tiktai keletas sąmoningų kompanijų gamina papildus iš natūraliai-esančių sudedamųjų dalių. Šios kompanijos turėtų būti gerai įvertintos ir remiamos dėl to, kad siūlo vartotojams natūralius, sveikatą-gerinančius gaminius.

Turėtume būti dėkingi „Naturally Ocurring Standards Group“ (NOSG), „Amsar Pvt. Ltd“., „Treadcorp Ltd“., „Hipokrato Sveikatos Institutui“, „Healthful Communications“ Inc., „Organic Consumer‘s Association ir kitiems dėl jų pastangų įsteigiant „Natūraliai esantis standartas“ kaip ypatingą kokybės matą. Šis matas turėtų būti taikomas visiems tikriems, natūraliems vitaminams, visam maistui, gėrimams, maistui ir kosmetikos pramonei, jų sudedamosioms dalims ir medžiagoms. Pasiūlyto „Natūraliai Esantis Standartas“ (NOS) pasirinkimo gairės, kurios įves skaidrumo visiems natūralių gaminių tiekėjams ir jų vartotojams. NOS yra svarbus žingsnis ir priežiūros gairė, kurios trūko ant informacinio gaminio etiketės ir literatūros nuo pat pakuojamo maisto pardavimų pradžios.

NOS ženklas ant produktų padės pašalinti nesusipratimus tarp tikrai natūralių ir mažiau natūralių gaminių sudedamųjų dalių.

Mums reikia daugiau natūraliai-esančių vitaminų papildų, kad atsvertų sintetinių vitaminų papildų masę, užtvindžiusią mūsų pasaulio rinkas. Vartotojai turėtų reikalauti daugiau natūraliai-esančių papildų gamybos, kreipdamiesi su prašymais į natūralaus maisto gamintojus, kad jie paremtų NOS kryptis, kurios užtikrintų, jog visuomenei yra tiekiami sveikatą skatinantys gaminiai. Tai pažymėtų judėjimo pradžią, siekiant pašalinti sintetinius papildus iš mūsų “sveiko” maisto ir papildų. Natūralaus maisto gamyba yra paskutinė vieta, kurioje sintetika turėtų būti leidžiama. Deja, dėl neišmanymo ir ekonominės inercijos, netgi natūralaus maisto gamintojai ligi šiol toleravo žalingų sintetinių papildų buvimą. Tikrosios maistingosios medžiagos visuomet yra natūraliai-esančios, pagamintos tiktai gamtos, ir niekada dirbtiniu, cheminiu būdu.

Primygtinai reikalaujant, jog žymėjimas „natūraliai esantis standartas“ būtų dedamas tiktai ant natūraliai-esančių vitaminų ir maistinių medžiagų papildų etikečių, leistų vartotojui visam laikui atskirti, kas yra tikrasis vitaminų papildas, o kas ne.
Dėl daugiau informacijos apie NOS gaires ir įstatymų leidimų pasiūlymus galite rasti apsilankę puslapyje http://www.nosg.org.

VITAMINŲ PASLAPTYS IR MITAI

Maisto papildai – ar yra kokia nauda iš jų?

Kad atsakytume į šį klausimą, mums reikia sugrįžti prie mūsų šaknų – mūsų dirvožemio.

Dirvožemio išeikvojimas ir obuolys jau ne toks, koks buvo ankščiau.

Kodėl ne? Nes vitaminų ir mikroelementų yra mažiau nei ankščiau.

Kas tai yra vitaminai? Trumpas jų apibrėžimas:

Yra riebaluose tirpstantys vitaminai ir tirpstantys vandenyje. Yra skirtumas tarp vitaminų ir vitaminų gyvybingumo. Labai didelis skirtumas tarp natūraliai esančių ir sintetinių.

Kiekvienais metais, vien tik Šiaurės Amerikoje žmonės išleidžia daugiau nei 20 MILIJARDŲ JAV $ vitaminams, mineralams ir kitiems maisto papildams, manydami, jog šie gaminiai jiems duoda naudos.
Ar tikrai jie duoda kažkokią naudą? Kokia yra tikra tiesa apie vitaminus? Jeigu mes maitintumėmės subalansuotai ar ir tuomet mums reikėtų maisto papildų? Kad atsakytume į šį klausimą, turime grįžti prie mūsų šaknų – mūsų dirvožemio.

Organizmas yra nepajėgus pagaminti daugumos vitaminų pats, dėl to jie turi būti gaunami iš maisto šaltinių. 20-to amžiaus pradžioje, mūsų senelių laikais, dirvožemyje buvo gausu maistingų medžiagų. Jame išaugdavo sveiki, mikroelementų pilni vaisiai, pasižymėje vitaminų gausa. Šiandien, dėl šiuolaikiško ūkininkavimo gamybos taikymo, mūsų dirvožemis yra persunktas pramonės taršos, pesticidų, herbicidų, insekticidų ir cheminių trąšų, kurios ne tik, kad teršia dirvožemį, bet ir aktyviai padidina dirvožemio eroziją. Dėl prastos dirvožemio kokybės ir maisto medžiagų mūsų maistas turi daug mažiau maisto medžiagų vertės, lyginant su ta, kokia buvo prieš 70-100 metų.

Užterštas oras ir užterštos vandens sistemos išeikvoja mūsų organizmuose esančias maisto medžiagų atsargas, tokias kaip antioksidantai, įskaitant vitaminus ir mineralus, kurie yra būtini saugant mūsų sveikatą. O jei dar pridėsime šiuolaikinio gyvenimo stresą, kuris silpnina imuninę sistemą.

Mūsų dirvožemio mineralų ir maisto produktų išeikvojimas nėra naujiena. JAV valdžia leisdavo oficialius įspėjimus nuo 1936-ų metų. JAV Senato, 1936-ų metų 74-tojo Kongreso, antrojo posėdžio metu pateiktame dokumente #264 išdėstyta štai kas:

„Daugelis iš mūsų šiandien kenčia nuo tam tikrų pavojingų maistinių medžiagų trūkumo bei organizmo užterštumo, kurie negali būti išgydomi, kol išsekinti dirvožemiai, iš kurių yra tiekiamas visas mūsų maistas nebus sugrąžinti į tinkamą mineralų pusiausvyrą. Vaisiai, daržovės ir uogos, kurie yra auginami milijonuose akrų žemės, jau nebeturi pakankamai tam tikrų būtinų mineralų. Mes marinami badu, nesvarbu kiek daug šių maisto produktų mes valgytume. Svarbiausi autoritetai teigia, kad 99% Amerikos žmonių jaučia šių mineralų trūkumą. Ir, kad žymus trūkumas bet kurio būtino mineralo pasireiškia kaip liga. Bet koks pusiausvyros sutrikdymas ar bet kurio, vieno ar kito elemento žymus trūkumas, kad ir mikroskopinis, sukelia problemas, dėl ko mes susergame, kenčiame ir trumpėja mūsų gyvenimai.

Trūkstant vitaminų, organizmas gali pasinaudoti mineralais, bet trūkstant mineralų, vitaminai yra visiškai beverčiai.“

Šis pranešimas buvo pateiktas daugiau nei prieš 70 metų. Tik įsivaizduokite, kaip jis būtų skaitomas šiandieną.

Deja, mūsų laukia didžiulis darbą priešaky, kad atstatytume mūsų dirvožemio kokybę – netgi organiniuose ūkiuose – ir sugrąžintume maistines medžiagas, kurios buvo PERDUOTOS iš mūsų maisto. Neatidėliotinai skubu, jog mes sugrąžintume tinkamą gamtinės žemdirbystės metodą kaip pirminį metodą, taip pat sėjomainą, dėl ko pagerintume mūsų dirvožemio kokybę, tarp kitų privalumų. Sunaikinti mūsų dirvožemius užtruko kelis dešimtmečius ir prireiks nemažai laiko juos atgaivinti ir sugrąžinti į sveiką būklę. Tai galime ir privalome padaryti dėl savęs pačių, mūsų vaikų ir ateinančių kartų.

Kaip pasaulio piliečiai, mes galime pertvarkyti savo dirbamąją žemę. Vienas labai paprastas būdas tai padaryti – perkant organinį maistą ir remiant organinę žemdirbystę bei plėtojant gamtinę žemdirbystę. Tuo metu, garantuojant sveikesnę mitybą, papildant mūsų maistą su natūraliai esančiais, nesintetiniais vitaminais ir maistingomis medžiagomis iš organinių ūkių, kurie susitelkia ties dirvožemio išsaugojimu.

VITAMINAI GYVYBINGUMUI

Kas tai yra – vitaminai?

Vitaminai yra organiniai mikroelementai, būtini normaliai žmogaus medžiagų apykaitai. Skirtingai nei riebalai, angliavandeniai ir kai kurie baltymai, vitaminai nėra pasisavinami, kad aprūpintų energija. Dauguma jų nėra organizmo pagaminami, bet yra randami smulkiais kiekiais natūraliuose maisto produktuose. Kiekvienas iš šių natūraliai esančių organinių vitaminų junginių atlieka tam tikrą gyvybiškai svarbią veiklą ir jie yra reikalingi kūnui, ligų gydymui ir gerai sveikatai.

Žinomi vitaminai yra dalinami į keturis, riebaluose tirpstančius tipus (A,D,E ir K) ir į devynis tirpstančius vandenyje (aštuoni B rūšies vitaminai ir vitaminas C). Riebaluose tirpstantys vitaminai gali būti kaupiami kūne ir jų nereikia vartoti kasdien. Vandeny tirpstantys vitaminai yra lengvai pašalinami ir gali būti vartojami dideliais kiekiais nebijant apsinuodyti. Vitaminas C ir aštuoni B grupės vitaminai (išskyrus vitaminą B-12 ir Folatą (B-9)), yra vandenyje tirpstantys. Jie negali būti kaupiami organizme, dėl to turi būti vartojami dažnai, siekiant palaikyti tinkamą sveikatą.

Pradžioje, kaip nusistovėjusi tvarka, vitaminams buvo suteikiamos raidės, atitinkančios chemiškai apibrėžtus pavadinimus. Nedaugelis žmonių žino apie vitamino E formą, “d-alpha tocopheryl succinate”, bet dauguma žmonių žino, kas tai yra „vitaminas E“ ir kam jis gali būti naudojamas. Kai kuriems maistiniams faktoriams iš pradžių buvo suteikti „B“ pavadinimai, bet paaiškėjo, jog jie neveikia kaip vitaminai. Dėl to jūs nesate girdėję apie vitaminus B-4, 7, 8, 10 ir 11, kurie galiausiai buvo atmesti kaip nesantys vitaminų faktoriai.

Mes žinome, kad vitaminai apsaugo nuo ligų ir skatina sveikatą, bet ką mes žinome apie vitaminų kokybę, kuriuos vartojame? Šimtai milijonų žmonių kasdien vartoja vitaminus ir/arba žolelių papildus. Daugiau nei 70 metų mes vartojome sintetinius vitaminus esančius mūsų papilduose ir mūsų “sustiprintame” maiste, tikėdami, bet nežinodami kad mūsų sveikata yra apsaugoma ir pagerinama. Bet ar iš tikrųjų?

Šiuo metu yra dvi kategorijos vitaminų šeimoje ir maistiniuose produktuose, su sužymėtu potencialu – sintetiniai ir natūraliai esantys.

Beveik visi vitaminų papildai esantys šiandieną, daugiau nei 95% papuola į sintetinių vitaminų kategoriją. Kai kurie yra sudaryti 100% vien tik iš susintetintų vitaminų, kai kurie yra formulių deriniai sudarantys vieną ar daugiau natūraliai esančių vitaminų sudedamųjų dalių, sujungti su sintetiniais vitaminais. Natūraliai esantys vitaminų papildai susideda tiktai iš natūraliai esančio maisto ir botanikos. Juose nėra jokių sintetinių vitaminų. Šiuo metu yra keletas gamintojų, kurie gamina tokio tipo papildus.

Sintetinių vitaminų papildai supakuoti kaip tabletės, kapsulės, želė kapsulės ar milteliai, sudaro dauguma vitaminų gaminių, randamų natūralaus maisto parduotuvėse, maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse ir didelių mažmeninių prekių tinkluose. Šioje kategorijoje yra tam tikri tipai ir jų skirtumai.

Pirmas tipas: kai kuriuose vitaminų papildų gaminiuose, natūralus pagrindas yra naudojamas ir tuomet sintetiniai vitaminai ar maisto medžiagos yra pridedamos prie natūralaus pagrindo. Natūralaus pagrindo pavyzdys galėtų būti Malpigija- barbadosinė vyšnia arba Erškėtuogė ir netgi botanikos mišinys kaip natūralus pagrindas su pridėtais sintetiniais vitaminais ir maistinėmis medžiagomis. Dauguma vitamino C gaminių, kurie, kaip teigiama, yra iš Malpigijos ar kokio kito vaisiaus, ar maisto, įprastai yra su sintetine ASKORBO RŪGŠTIMI ar askorbatais. Daugeliui sudėtinių vitaminų gaminių yra naudojamas natūralus pagrindas su sudėtiniais sintetiniais vitaminais, kad būtų gauta pažymėta potencija.

Antras tipas: Kai kurie papildai yra gaunami iš ypatingai „auginamų“ medžiagų (nurodoma kaip „ maisto šaltinis“ arba „viso maisto“ šaltinis), tokių kaip mielės ar dumbliai. Šie gaminiai, tipiškai sujungia mieles ar dumblius ir sukuria kitus „mišinius“ kaip pagrindą, į kurį sintetiniai vitaminai yra pridedami. Gamintojai vadina šiuos papildus „natūraliais“ kadangi jie yra išvesti iš mielių ar dumblių – natūralios botanikos. Tačiau jie nėra natūralūs, kadangi sintetiniai vitaminai ar maistingos medžiagos buvo pridėtos prie gaminio. Tas labai dažnai neminima ant gaminio etiketės ir, tai yra „nuslėpta“ nuo vartotojų, iš kurių dauguma skaito etiketes, jog būtų tikri dėl aukščiausios maistinės kokybės. Kaip bebūtų liūdna, jie tampa klaidinimo ir nesąžiningų etikečių informacijos žymėjimo aukomis.

Šio, kultivuojamo pagrindo gamintojas, turintis sintetines maistines medžiagas, tiekia šias žaliavas savo ir kitų priedų įmonėms. Tuomet jie naudoja neapdorotą medžiagą, kad pagamintų ir prekiautų savo vitaminais su skirtingais gaminių pavadinimais. Faktas, jog ši neapdorota medžiaga turi kultivuotą, taip vadinamą „natūralų“ pagrindą, kuris įgalina vitaminų gamintojus tvirtinti ant savo etikečių, jog vitaminai yra išgauti iš „natūralių šaltinių“. Jog jie turi savyje, sąraše nurodytas potencijas iš maisto šaltinio, nurodydami į patį pagrindą. Bet, kaip jus dabar matote, tai yra apgaulinga praktika, kuri klaidina vartotojus verčiant juos tikėti, kad jie turi natūralų papildą.

Dauguma vitaminų kompanijų varžosi dėl vartotojų su identiškais sintetiniais vitaminų gaminiais, pagamintais iš junginių, pagamintų tų pačių kelių gamintojų. Vitaminų kompanijos skirsto savo gaminius skirtingais pavadinimais su prašmatniomis etiketėmis, kiekviena iš jų teigdama apie „aukštą potencialą“. Tačiau kuo didesnis yra sintetinio vitamino ar maistinės medžiagos stiprumas, tuo didesnė tikimybė pasirodyti į vaistams panašų, nuodingą poveikį, kurio stresinis poveikis organizmui gali sukelti ligą.

Dauguma vitaminų kompanijų sąmoningai klaidina vartotoją pasinaudodamos spragomis įstatyme dėl etikečių. Tiesa yra ta, jog vitamino pajėgumai daugumoje papildų yra išgauti iš sintetinių formų.

Vartotojai yra kvailinami su teiginiais ant vitaminų etikečių ir tikinami, jog vitaminų ir maistinių medžiagų pajėgumai yra išgauti iš natūralių šaltinių. Jūs galite išvengti šių spąstų atidžiai nagrinėdami etiketę. Reikėtų ieškoti žodžių junginio natūraliai esantis. Jei etiketėje nėra nurodyta „natūraliai esantis“ jeigu įvardina maisto šaltinio pajėgumą, reikėtų suprasti, jog papildas gali turėti sintetinius vitaminus ir sintetines maistines medžiagas.

Antra vitaminų papildų kategorija yra išgauta iš natūraliai esančių viso spektro maisto ir botanikos šaltinių. Šie yra tikrai natūralių vitaminų pajėgumo papildų gaminiai ir gali būti atpažįstami pagal pavadinimą „Natūraliai esantis standartas“ (“Naturally Occurring Standard).

Nors vitaminai iš natūraliai esančių šaltinių yra palyginus mažesnio pajėgumo, faktiškai jie yra daug labiau veiksmingesni būdami mažesnio pajėgumo, nei sintetiniai vitaminai dėl visai paprastos priežasties, – organizmas gali lengvai įsisavinti jų maistines medžiagas ir gali tai padaryti be jokių nuodingų, sintetinių vitaminų šalutinio poveikio.

Per pastaruosius du dešimtmečius “Hipokrato sveikatos institute” buvo pastebimas neigiamas sintetinių papildų poveikis, peržiūrint dešimtis tūkstančių kraujo mėginių, padedant didelio galingumo mikroskopui. Jau yra žinoma, jog organizmas suvokia sintetinį papildą taip, lyg priimtų bet kokį kitą svetimą chemikalą, kaip įsibrovėlį ir kaip grėsmę savo išgyvenimui. Tokiu būdu jis atsako išleisdamas imunitetą saugančias ląsteles, tokias kaip leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) kovai su priešu išlaikant imuninės sistemos balansą. Deja, šis papildomas aktyvumas atitraukia šias ląsteles nuo jų svarbesnio vaidmens eliminuojant mutavusias ląsteles. Dėl tos priežasties, kai įvedamas didžiulis kiekis cheminių įsibrovėlių, tokių kaip sintetiniai vitaminų papildai, tuomet lieka mažiau imuniteto sargybinių ląstelių, kurios kovoja su daug žalingesnių ląstelių aktyvumu, ko pasekoje padidėja tikimybė išsivystyti ligai.

Kaip natūralūs vitaminai iš maisto yra veiksmingesni už sintetinius vitaminus, taip pat yra natūralių vitaminų papildų iš viso maisto šaltinių. Mažo pajėgumo vitaminai iš viso spektro, natūraliai esančio vitaminų šaltinio, sukurs veiksmingą maistinių medžiagų veiklumą, tuo darant teigiamą poveikį imuninei funkcijai.

SKIRTUMAI MOLEKULINIAME LYGMENYJE

Vitaminai yra biologiniai junginiai (kompleksai). Jie vaizduoja daugiapakopes biochemines sąveikas, kurių naudingi veiksmai priklauso nuo daugelio kintamųjų biologinėje teritorijoje. Teisingas vitaminų aktyvumas gali pasireikšti tik tuomet, kai yra visi vitaminų komplekso bendri veiksniai ir sudedamosios dalys ir, kai veikia sąveikaudami tarpusavyje. Vitaminai negali būti atskiriami nuo jų kompleksų ir vis dar atlikti savo ypatingąsias funkcijas ląstelėse. Kuomet atskirti į dirbtines chemines, prekybines formas, šios išgrynintos, atskirtos, kristalinės sintetinės medžiagos veikia kaip nuodingi vaistai organizme ir stato į pavojų imuninę sistemą, kuri galiausiai priveda prie negalavimo ir ligos. Jie jau nebėra vitaminai ir juos vadinti tokiais yra netikslu. Vitaminas yra: „darbo eiga kurią sudaro maistingosios medžiagos, enzimai, koenzimai, antioksidantai ir mikroelementų aktivatoriai.“ – Dr. Royal Lee

Theron Randolph, MD parašė 4 knygas ir daugiau nei 300 medicininių straipsnių, ir buvo vedantysis tyrėjas maisto ir cheminių alergijų srityje, taip pat bendros prevencinės priežiūros klausimais. Dr. Randolph kartu įkūrė “American Academy of Environmental Medicine” 1965-ais metais. Galima pasvarstyti, kaip jis išskyrė natūralių ir sintetinių maistinių medžiagų skirtumą:
„Sintetiškai išvesta medžiaga gali sukelti reakciją, chemiškai jautriam asmeniui, tuomet, kai ta pati medžiaga iš natūralios kilmės – toleruojama, nepaisant to, jog abi medžiagos turi identiškas chemines struktūras. Tai rodo ilgalaikis sintetinių vitaminų klinikinių reakcijų dažnis– ypatingai vitamino B1 ir vitamino C, kai tie patys natūraliai esantys vitaminai yra toleruojami.“

Tam tikri tyrimai apie natūralius ir sintetinius vitaminus parodė, jog sintetiniai vitaminai yra 50-70% mažiau biologiškai veiklūs nei natūralūs vitaminai.

Sintetiniai vitaminai iš tiesų yra tik natūraliai esančių dekstro (dešinės) ir levo (kairės) formų susintetintų vitaminų fragmentai, sudarantys vienas kito geometrinius veidrodinius atvaizdus. Tai gali pasirodyti keista, bet maistinių medžiagų junginių geometrija yra labai svarbi maistinių medžiagų bionaudingumui. Kūnas naudoja tiktais dextro-formas. Sintetinių vitaminų junginiai turi tik mažą dalį teisingos geometrijos (dextro formos) natūraliai esančių vitaminų, kurie yra maiste ir botanikoje.

Taigi, ar gali susintetinta, atskirta vitamino dalelė, sukurta laboratorijoje būti vadinama tikru vitaminu? Ar ji gali aprūpinti jus maistingomis medžiagomis, kaip tą gali natūraliai esantys, visomaisto vitaminai? Atsakymas yra – nepaneigiamas NE!

Visą praėjusį amžių mes buvom programuojami tikėti, jog sintetiniai chemikalai yra geresni už natūralius maisto šaltinius, maistines medžiagas, – todėl tai yra priimtinas pakaitalas. Ši klaidinanti sąvoka yra plačiai transliuojama pagrindinai verslo interesais, kurie skatina šį klaidingą įsitikinimą per šiuolaikiškas rinkodaros programas, kad parduotų ir pasipelnytų iš prastesnių „maisto ir maistinių medžiagų“ papildų.

Šiuo metu su šiais sintetiniais vitaminais susijusios problemos yra lygiagrečios bendrosioms farmacinių vaistų problemoms ir „modernios“ alopatinės medicinos “vystymosi” raidai.

Vakarų kultūrose, mes apleidome savo tradicinės medicinos istoriją – mediciną, kuri buvo praktikuojama sėkmingai tūkstančius metų – ir beveik kategoriškai pakeitėme ją alternatyviomis naujomis technologijomis. Dabar kenčiame nuo jų padarinių.

Nors chemija mus aprūpino “privilegijomis”, tačiau, kai kalbame apie maistą ir mitybą, geresnis gyvenimas chemijos dėka – klaidinga mintis.

Dabar mes esame viduryje cheminės „puotos“, žalingos ir teršiančios cheminiais konservantais, pagalbinėmis medžiagomis, dažikliais, kvapniosiomis medžiagomis, priemaišomis ir kitais gyvybei bei sveikatai gręsiančiais chemikalais.

Prieš šimtmetį, kai atradome būdus, kaip chemiškai susintetinti įvairius, natūralių junginių izoliatus, tapo madingos sintetinės “maistinės” medžiagos. Daugybė problemų, kurias turime šiandien, buvo plėtojamos prieš daugelį metų, kai mes įtraukėme cheminį pavyzdį ir atmetėme mūsų laiko patvirtintą, tradicinės medicinos praktiką. Dabar yra būtina, kad mes sugrįžtume prie mūsų tradicinių vertybių ir gyvenimo būdo, kol pavojingi neatitikimai, kuriuos mes sukūrėme, nesunaikino mūsų pačių.

VITAMINO GYVYBINGUMAS IR BIONAUDINGUMAS

Kodėl tik Gamta gali sukurti tikrą vitaminą? Skirtumas tarp vitaminų ištrauktų (izoliuotų) iš maisto ir pagamintų cheminiu procesu – yra didžiulis, ir skirtumai yra ypatingai svarbūs. Laboratorijoje gaminami vitaminai atkeliauja iki mūsų be natūraliai esančių priedų ir mikroelementų, užtikrinančių vitaminų bionaudingumą. Jei organizmas gali lengvai virškinti ir įsisavinti maistines medžiagas iš maisto, tuomet yra sakoma, kad tai yra bionaudingumas. Tiriant natūralius ir sintetinius vitaminus, buvo atskleista, jog sintetiniai vitaminai nėra biologiškai gyvybingi ir bionaudingi nei natūralūs vitaminai. Kadangi mūsų kūnai dažnai nepasisavina nei 50% vitaminų ir mineralų, kuriuos vartojame, todėl suvirškinti gaminį, kuris yra jau mažiau gyvybingesnis, negu jo natūralus analogas, palieka dar mažiau pradinio potencialo, kurį galima būtų panaudoti.

Skamba kaip paprastas sakinys: tu esi tai, ką tu suvirškini, arba tiksliau, KĄ TU ĮSISAVINI.

Žmonių virškinimo sistema yra sudėtinga, panaši į beždžionių, besiganančių gyvūnų ir kitų žolėdžių. Suaugusio žmogaus virškinimo trakto ilgis yra apie 11 metrų, jis ilgas ir painus. Vis dėlto, jis susispaudžia į mažą erdvę mūsų pilvo ertmėje. Dauguma iš mūsų mano, jog mes turime gerą ir tinkamą virškinimą ir medžiagų įsisavinimo sistemą, ir tiki tuo, jog mūsų organizmai gali išgauti maistines medžiagas iš visko, nesvarbu ką valgome. Taip manyti klaidinga, todėl mums svarbu valgyti sveikesnį ir maistingą maistą ir išlaikyti aukštame lygmenyje gerą žarnyno mikrobiomą ir kitas gyvąsias bakterijas, kurios visiškai suskaido mūsų maistą, kad mūsų maistinės medžiagos galėtų būtų įsisavintos.

Be to, žmogaus biologija niekada nepajėgė „virškinti“ sintetinių cheminių medžiagų, nes tiesiog neegzistuoja tokių enzimų.

Nors mes galime savo noru ar nevalingai nuryti sintetinių cheminių medžiagų, mūsų virškinimo sistema staiga nepasikeistų ir neatpažintų jų kaip maisto ar maistingų medžiagų. Visos sintetinės maistinės medžiagos pasaulyje yra bevertės ir netgi potencialiai pavojingos, kadangi jos nėra suvirškinamos. Geriausias būdas pagerinti maistinių medžiagų virškinimo įsisavinimą yra, – valgyti maistinių medžiagų praturtintą, gyvą (termiškai neapdorotą) maistą, ir vartoti natūraliai esančių vitaminų ir mineralų papildus.

Tu esi tai, ką tu suvirškini, taip pat reiškia, jog, jei tavo virškinimas yra silpnas, tuomet tu įsisavini mažiau maistinių medžiagų iš savo maisto nei reikėtų, dėl ko tai gali privesti link nutukimo ir kitų homeostazės (pusiausvyros) sutrikimų. Kai yra mėgaujamasi kokybišku maistu, jūsų kūno sveikata ir visos organizmo sistemos yra sustiprinamos.

Tyrimas su poliarizuota šviesa parodo bionaudingumo skirtumus tarp sintetinių ir natūralių vitaminų. Eksperimentas apima natūralaus vitamino ir jo chemiškai identiško sintetinio analogo pavyzdžių paėmimą, praleidžiant pro juos poliarizuotos šviesos spindulį. Spindulio srautas einantis per natūralų vitaminą visada linksta į dešinę, dėl molekulinės sukimosi krypties. Kuomet yra leidžiama per sintetinį vitaminą, spindulio srautas skyla pusiau. Pusė šviesos spindulio linksta į dešinę, o kita pusė linksta į kairę. Dėl molekulinės susisukimo krypties, pusę sintetinio vitamino nebeįmanoma panaudoti, todėl sintetiniuose, atskirtuose vitaminuose yra tik 50% biologinio aktyvumo arba net dar mažiau. Jiems trūksta faktorių, randamų viso spektro natūraliuose vitaminuose ir dar svarbiau, organizmas į juos “nežvelgia” kaip į tikras maistines medžiagas, dėl ko tai duoda priešingus rezultatus sveikatai, nei tikimasi.

Netgi tuo atveju, jeigu vartojami vitaminai yra „natūralūs“, tačiau ištraukti iš maisto, jie nebus veiksmingi, jei jie bus ištraukti iš jų viso spektro matricos. Vitamino ištraukimas iš viso spektro matricos, pašalina būtinus kartu egzistuojančias medžiagas, kurios padeda palaikyti maistinės medžiagos veikimą. Kuomet yra ištraukiamas ir atskiriamas Vitaminas C iš apelsino, tuomet taip pat yra pašalinami bioflavanoidai, kurie yra būtini vitamino C visai veiklai. Geriau naudoti viso spektro, viso apelsino koncentratą nei ištraukti tik vitaminą C ar kitas, atskirtas Vitamino C daleles, ar vartoti tuos faktorius atskirai.

Tam, kad sudėtinga matrica, tokia kaip vitaminas C, būtų veiksminga, ji turi būti naudojama tokia, kokią ją sukūrė gamta. Visuomet naudokite viso spektro maisto šaltinio vitamino C papildą ir kitus papildus, kad užsitikrintumėt, kad visi natūraliai esantys maistinių medžiagų faktoriai yra naudingi jūsų kūnui.

Visame pasaulyje nėra oficialaus valstybės reguliuojamo termino apibrėžimo „natūralus“ naudojimui natūralių gaminių pramonėje. JAV, Food & Drug Administration (FDA) nurodo natūralią sudedamąją dalį kaip „sudedamosios dalys ištrauktos tiesiai iš augalų ar gyvūnų gaminių, o ne sintetiniu būdu.“ Nors yra teisinga nustatyti teisinį apibrėžimą natūraliai medžiagai, problema tame, jog FDA vitaminų standartų sistema nėra paremta gamta. Ši sistema, žinoma kaip “Rekomenduojama dienos norma” (RDN) arba kaip dabar yra atnaujinta į naujesnį terminą „Dienos norma“ (DN) ir “Rekomenduojama paros dozė” (RPD), yra susijusi su vitaminų kiekiu, kurio kasdien mums reikia palaikyti sveikatai, ir yra pagrįsta prielaidine sintetinių papildų maistine medžiagų verte.

RDN, DN ar kiti „standartai“, kurie yra bendrai pripažinti daugumos agentūrų ir įstaigų, iš pradžių buvo nustatyti atliekant bandymus su gyvūnais naudojant sintetinius vitaminų papildus, kurie yra nevirškinami ir, kuriems labai trūksta maistinės vertės.

Yra pasiūlymas naujam vitaminų ir maistinių medžiagų standartui, pavadinimu: „Naturally Occuring Standard“ arba „NOS“. Šis standartas, kuris visiškai pakeis papildų pramonę, yra susijęs su natūraliai esančių vitaminų patikrinamais kiekiais, mineralų ar kitų maistinių medžiagų randamų natūraliame maiste arba botanikose.

Tai yra stipri pozicija – visuomenės sveikatos naudai, jog NOS turėtų būti maisto gamyboje pritaikytas kaip vartotojo standartas visiems maisto papildams ar sustiprintam maistui. NOS ženklas, atspausdintas ant maisto papildų ar maisto gaminių etikečių, užtikrintų kad gaminyje yra tiktai natūraliai esanti, viso maisto medžiaga, suteikiant vartotojams galimybę pasirinkti sveikiausią pasirinkimą sau ir savo šeimai. Norint sužinoti daugiau apie NOS standartus galite tai padaryti apsilankę internetiniame puslapyje http://www.nosg.org.

Straipsnyje naudoti šaltiniai:
• Vinson J.A., „Comparative Bioavailability of Synthetic and Natural Vitamin C in Guinea Pigs“, Nutrition Reports International, 1983, 27, 4, 875-880. (The bio availability of the natural Vitamin C was significantly greater than that of the synthetic Ascorbic Acid.)
• Vinson J.A., „Bioavailability of Vitamin C“, 1991. (Citrus extract was 1210% more bioavailable than USP (United States Pharmacopoeia) Ascorbic Acid.)
• „What Is a Vitamin?“ Applied Trophology, Aug 1956
• Life Enthusiast Co-op, 2006, Article by Tim O’Shea
• FDA Consumer Information & Publication No. ((FDA) 95-5012)

Autorius Artūras Bartašius

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s