Interviu su į pensiją išėjusiu SKIEPŲ kūrėju

Gruodžio 18 d. 2019 m. Pagal Jon Rapopport

“{Šiuo laiku,} jei turėčiau dabar vaiką, paskutinis dalykas kurį leisčiau, būtų – { jį paskiepyti}.”

Dr. Markas Rendalas (Mark Randall) slapyvardžiu pasirašo vakcinų tyrinėtojas, ilgus metus dirbęs didžiųjų farmacijos bendrovių laboratorijose ir JAV valstybiniame nacionaliniame sveikatos institute (NIH).

Markas išėjo į pensiją maždaug 1990-aisiais. Anot jo, jis „pasišlykštėjo tuo, ką sužinojo apie vakcinas.“

Kaip žinote, nuo portalo NoMoreFakeNews egzistavimo pradžios, aš [J. Rapopportas] tęsiu kovą prieš nemokslinius ir pavojingus teiginius apie skiepų saugumą ir efektyvumą.

Markas buvo vienas iš ankstyvųjų mano šaltinių.

Kai šis interviu pasirodė pirmą kartą, 2002 m. sausio mėn., Markas nedegė entuziazmu pasipasakoti, netgi jei nereiktų atskleisti savo tapatybės. Bet, visais būdais stumiant priverstinį skiepijimą ir tokias pasalūniškas bausmes kaip karantinas (netgi tada), jis nusprendė prabilti.

Marką, kaip ir daugumą mano šaltinių, graužė sąžinė dėl buvusio darbo. Jis puikiai žinojo medicinos kartelio galios mastą ir jų tikslus, susijusius su žmonių skaičiaus mažinimu (depopuliacija), sąmonės kontrole ir bendruoju žmonių rasės silpninimu.


(K) Jon Rapopport

(A) Į pensiją išėjęs skiepų tyrėjas (slapyvardžiu “Dr. Markas Rendalas”)


K: Kadaise buvote įsitikinęs, kad skiepas – tai geros medicinos kokybės ženklas.

A: Buvau. Padėjau sukurti kelias vakcinas. Nesakysiu, kurias.

K: Kodėl ne?

A: Nenoriu atskleisti savo tapatybės.

K: Tad manote, kad turėtumėt problemų, jei taptų aišku, kas Jūs?

A: Manau, jog prarasčiau pensiją.

K: Dėl kokių priežasčių?

A: Priežastys nesvarbios. Tie žmonės turi būdų problemoms sukelti, jei kadais priklausei jų „klubui“. Pažįstu kelis, kuriuos pradėjo sekti, kuriems grasino.

K: Kas grasino?

A: FTB.

K: Nejaugi?

A: Žinoma. FTB įvardijo kitas priežastis. Mokesčių inspekcija (IRS) taip pat gali paskambinti į duris.

K: Tiek tos žodžio laisvės.

A: Priklausiau „išrinktųjų rateliui“. Jei pradėčiau viešinti vardus ir mesti konkrečius kaltinimus mokslininkams tyrėjams, pakliūčiau į labai keblią padėtį.

K: Kokia, šių bandymų grasinti, esmė?

A: Vakcinos – tai paskutinis šiuolaikinės medicinos gynybos postas. Vakcinoms priskiriama visa šiuolaikinės medicinos „spindesio“ garbė.

K: Ar manote, kad žmonės turi galėti pasirinkti, skiepytis ar ne?

A: Politiniu lygiu, taip. Moksliniu lygiu, žmonėms reikalinga informacija, kad jie galėtų pasirinkti tinkamai. Viena yra pasakyti, jog galimybė rinktis – gerai. Kita vertus, kaip gali pasirinkti aplinkoje, persunktoje melo? Taipogi, jei maisto ir vaistų administracijai (FDA) vadovautų žmonės, turintys sąžinę, tos vakcinos nebūtų net registruotos naudojimui. Jie būtų jas ištyrę iki giliausių pagrindų, nepalikdami nė vieno atviro klausimo.

K: Kai kurie medicinos istorikai teigia, jog bendrąjį sergamumo mažėjimą lėmė ne skiepai.

A: Žinau. Ilgą laiką ignoravau jų darbus.

K: Kodėl?

A: Nes bijojau to, ką galėjau sužinoti. Aš buvau skiepų kūrimo verslo dalis. Mano pragyvenimas priklausė nuo šio darbo tęstinumo.

K: Ir tuomet?

A: Ėmiau tirti pats.

K: Ką atradote?

A: Sergamumo sumažėjimą įtakojo gyvenimo sąlygų pagerėjimas.

K: Kokių sąlygų?

A: Švaresnis vanduo. Patobulintos nuotekų sistemos. Mityba. Šviežesnis maistas. Skurdo sumažėjimas. Mikrobų yra visur, bet jeigu organizmas sveikas – nesusirgsite.

K: Ką jautėte atlikęs savo tyrimus.

A: Neviltį. Supratau, jog dirbau srityje, kuri laikėsi ant melo.

K: Ar yra vakcinų, kurios pavojingesnės už kitas?

A: Taip. Pvz. DPT (difterijos, kokliušo, stabligės) skiepas. MMR (tymai, kiaulytė, raudonukė). Dar daugiau – vienos tos pačios vakcinos partijos gali būti pavojingesnės už kitas. Bet kiek žinau, pavojingos yra visos vakcinos.

K: Kodėl?

A: Dėl kelių priežasčių. Skiepai sukelia žmogaus imuninės sistemos vyksmą, kuris gali susilpninti imunitetą. Iš tikrųjų, jie gali sukelti ligas, nuo kurių turėtų saugoti. Vakcinos, beje, gali sukelti ir kitas ligas.

K: Kodėl mums cituojama statistika, kuri, atrodytų, įrodo, jog skiepais triuškinančiai sėkmingai naikinamos ligos?

A: Kodėl? Kad sukurtų iliuziją, jog šie skiepai naudingi. Jei skiepai slopina matomus ligų, pvz., tymų, simptomus, daroma prielaida, kad skiepai veikia. Bet tai tik paviršius, o iš esmės, skiepai gali sužaloti pačią imuninę sistemą. Bet jeigu paskiepijus susergama kita liga (sakykime, meningitu) – šis faktas užmaskuojamas ir niekas nepatikės, kad dėl to kalti skiepai. Tiesiog pražiopsotas ryšys.

K: Teigiama, kad raupų skiepas išnaikino raupus Anglijoje.

A: Taip, teigiama. Bet patyrinėjus esamą statistiką gaunamas visiškai kitas vaizdas.

K: Koks tas vaizdas?

A: Tam tikruose Anglijos miestuose žmonės raupais nesirgo, nors ir nebuvo skiepyti. Tam tikrose vietovėse kilo raupų epidemijos, nors žmonės buvo paskiepyti. Be to, sergamumas raupais sumažėjo dar iki pasirodant vakcinai.

K: Tad Jūs teigiate, kad mums dėstė suklastotą istoriją?

A: Taip. Būtent tai ir sakau. Tai istorija, falsifikuota tam, kad įtikintų žmones, jog skiepai – visada saugūs ir veiksmingi.

K: Dirbote laboratorijose, kur švara kėlė problemų.

A: Visuomenė tiki, kad tos laboratorijos, tos gamybinės įmonės – švariausios vietos pasaulyje. Tai netiesa. Užteršimų pasitaiko nuolat. Įvairių teršalų patenka ir į vakcinas.

K: Kaip pvz. SV40 beždžionių virusas, kuris „nutekėjo“ į poliomielito vakciną.

A: Na taip, taip buvo. Bet ne tai turiu omenyje. SV40 pateko į poliomielito skiepą, nes šis skiepas gamintas naudojant beždžionių inkstus. Visgi kalbu apie kitus dalykus. Apie faktines laboratorijos aplinkos sąlygas. Klaidas. Aplaidumo klaidas. SV40, kurio vėliau rasta vėžio navikuose, pavadinčiau struktūros problema. Struktūros, kuri buvo priimtina gamybinio proceso dalis. Elementaru, kad naudojant beždžionių inkstus atveriamos durys mikrobams, apie kurių egzistavimą tuose inkstuose nežinoma.

K: Supratau, bet trumpam pamirškime įvairių teršalų rūšių skirtumus. Kokių teršalų teko aptikti daug metų dirbant su skiepais?

A: Gerai. Pateiksiu kelis pavyzdžius, ką radau pats ir ką rado mano kolegos. Tai tik sąrašo dalis. Štai „Rimavex“ tymų skiepe radome įvairių vištų virusų. Poliomielito skiepe radome akantamebą, kuri dar vadinama smegenis ėdančia ameba.
Beždžionių citomegalo virusas rastas poliomielito skiepe. Beždžionių putotasis virusas (spumavirusas) – rotaviruso skiepe. Paukščių vėžio virusai – MMR skiepe. Įvairūs mikroorganizmai – juodligės skiepe. Keliose vakcinose radau potencialiai pavojingų enzimų slopiklių. Ančių, šunų ir triušių virusų buvo raudonukės skiepe. Paukščių leukozės virusas – gripo skiepe. Maro virusas (pestivirusas) – MMR skiepe.

K: Jei galima, apibendrinsiu – visa tai teršalai, kurių skiepuose neturi būti?

A: Teisingai. Ir jei bandysime vertinti, kokią žalą šie teršalai gali sukelti, mes to negalėtume, nes iš tiesų nežinome. Juk tyrimų neatlikta arba atlikta nepakankamai. Tai – ruletė. Pavyks arba ne. Be to, dauguma žmonių nežino, jog kai kurios poliomielito, adenovirusų, raudonukės, hepatito A ir tymų vakcinos pagamintos naudojant abortu nužudytų kūdikių audinius. Retkarčiais vakcinose rasdavau kažką, kas (maniau) buvo bakterijų fragmentai ir poliovirusai. Jie galėjo į skiepus patekti iš tų abortu nužudytų kūdikių audinių. Ieškant skiepuose teršalų galima rasti medžiagų, kurios YPAČ mįslingos. Aišku, joms ten ne vieta, mes net gerai nežinome, kas tai. Kartą radau kažką, ką spėjau esant labai maža žmogaus plauko ar gleivinės dalele. Tai, ką radau, galima įvardinti kaip svetimą baltymą, kas galėtų reikšti praktiškai bet ką. Tai gali būti ir viruso baltymas.

K: Turbūt ėmė skambėti pavojaus varpai.

A: Kaip manote jaučiausi aš? Prisiminkite, šios medžiagos patenka į kraujotaką apeidamos įprastas imuninės sistemos apsaugas.

K: Kaip buvo priimti Jūsų radiniai?

A: Na, pagrindinė reakcija buvo – nesijaudink, taip jau yra, nieko čia nepakeisi. Gaminant skiepus naudojami įvairūs gyvūnų audiniai, taip tokie teršalai ir patenka į vakcinas. Aš čia net nekalbu apie standartinius chemikalus, kaip formaldehidas, gyvsidabris ir aliuminis, kurių į skiepus dedama sąmoningai.

K: Gan gluminanti informacija.

A: Taip. Ir paminėjau tik kelis biologinius teršalus. Neaišku, ko ten dar gali būti. Kitų nerandame tiesiog todėl, kad net nežinome, kad turėtume jų ieškoti. Sakykim, jei paukščių audiniai naudojami gaminti skiepui – kiek mikrobų gali juose būti? Net neįsivaizduojame. Neturime žalio supratimo, ko ten galėtų būti ar kokias pasekmes tai galėtų sukelti žmogui.

K: Bet švarumas – ne vienintelė problema?

A: Iš esmės, darome išvadas apie skiepus remdamiesi klaidinga prielaida, jog jie sudėtingu būdu stimuliuoja imuninę sistemą ir taip atsiranda sąlygos susidaryti imunitetui nuo ligos.Tai bloga prielaida. Skiepai taip neveikia. Skiepas tariamai “sukuria” antikūnius, kurie netiesiogiai sukuria apsaugą prieš ligą. Visgi imuninė sistema – tai kur kas daugiau nei antikūniai ir su jais susijusios ląstelės žudikės ir ją įtakoja gerokai daugiau veiksnių.

K: Tai kas ta imuninė sistema?

A: Iš tiesų, tai visas organizmas. Ir psichika. Imuninė sistema – tai viskas. Ja galima paaiškinti, kodėl kilus epidemijai nemažai asmenų išlieka sveiki.

K: Taigi, bendroji sveikatos būklė – svarbus veiksnys.

A: Daugiau nei svarbus. Gyvybiškai svarbus.

K: Kaip melas apie vakcinas dangstomas statistika?

A: Yra daug būdų. Tarkim, 25 žmonės, pasiskiepiję hepatito B skiepu, suserga hepatitu. Hepatitas B, kaip žinia, – kepenų liga. Bet kepenų liga galima vadinti daug sutrikimų. Tereikia pakeisti diagnozę Ir tikroji problemos priežastis uždangstoma.

K: Ar taip būna?

A: Nuolat. Tai VIENINTELIS BŪDAS medikams, kurie automatiškai daro prielaidą, kad žmonės NESUSERGA liga, dėl kurios neva apsisaugo skiepydamiesi. Būtent šia prielaida medikai ir vadovaujasi. Matote, tai pasaka be galo – uždara sistema. Čia nepripažįstamos klaidos. Čia klaidų būti negali. Jei asmuo, paskiepytas hepatito skiepu, suserga hepatitu, arba kuria kita liga, automatiškai daroma prielaida, kad su skiepu tai visai nesusiję.

K: Per laikotarpį, išdirbtą skiepų įmonėje, kiek teko sutikti medikų, pripažinusių kad skiepai kelia problemų?

A: Nė vieno. Buvo keli, kurie asmeniškai išreikšdavo abejones. Bet jie niekuomet to viešai neatskleis, netgi savo darbovietėse.

K: Koks lūžis įvyko jūsų gyvenime?

A: Turėjau draugą, kurio kūdikis mirė po DPT skiepo.

K: Ar ėmėtės tyrimo?

A: Taip, neoficialiai. Atradau, jog šis kūdikis buvo visiškai sveikas iki skiepijimo. Nebuvo jokios priežasties jam mirti, išskyrus vakciną. Tuomet ir prasidėjo mano abejonės. Žinoma, norėjau tikėti, kad kūdikis gavo blogą skiepą iš blogos partijos. Tačiau pasigilinęs supratau, kad čia ne tas atvejis. Įsisukau į abejonių verpetą, kuris laikui bėgant tik augo. Tęsiau tyrinėjimus. Sužinojau, kad priešingai, nei maniau, skiepai moksliniais metodais netiriami.

K: Ką turite omenyje?

A: Pvz., nėra atliekama vakcinų ilgalaikių tyrimų. Nėra kruopščiai atliekamo ilgalaikio stebėjimo. Kodėl? Vėlgi, nes daroma prielaida, kad skiepai problemų nesukelia. Tad kodėl reiktų juos tikrinti? Be to, kaip skiepų reakcijos apibūdinami tik tie žalingi reiškiniai, kurie įvyksta iškart po skiepo. Bet tai nesąmonė.

K: Kodėl nesąmonė?

A: Nes akivaizdu, jog skiepai kūne veikia ilgą laiką po to, kai buvo suleisti. Poveikis gali reikštis palaipsniui. Žalojimas gali vystytis palaipsniui. Neurologinės problemos gali išsivystyti su laiku. Taip būna esant įvairioms būklėms, net ir taikant įprastą analizę. Tai kodėl turėtų būti kitaip su skiepais? Jei cheminis apsinuodijimas gali išsivystyti palaipsniui, kodėl to neturėtų būti ir su skiepais, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio?

K: Ar tai ir išsiaiškinote?

A: Taip. Dažniausiai mes nagrinėjame koreliacijas – sąryšį. Koreliacijos nėra tobulas metodas, bet, jei randame 500 tėvų, kurių vaikams pasireiškė neurologinė žala per metus laiko nuo vakcinos suleidimo, to turėtų pakakti, kad būtų pradėtas intensyvus tyrimas.

K: Ar to pakako?

A: Ne. Niekada. Tai pasako daug ką.

K: Ką pasako?

A: Tyrimą atliekantys žmonės nesuinteresuoti remtis faktais. Jie daro prielaidą, kad skiepai saugūs. Taigi, kai jie tiria, jie visada neišvengiamai randa, kaip išteisinti skiepus, nes net nenagrinėja fakto, kad skiepas galėtų būti nesaugus. Jie teigia, kad skiepas saugus. Tačiau kuo remdamiesi? Dogmomis ir idėjomis, kurios automatiškai atmeta galimybę apkaltinti vakciną.

K: Yra žinoma daug atvejų apie nepavykusias skiepijimų kampanijas. Kai žmonės susirgo ligomis, kurių skiepais buvo paskiepyti.

A: Taip, tokių atvejų daug. Tada įrodymai tiesiog ignoruojami. Jie išmetami iš statistikos. Ekspertai sako (jei apskritai teikiasi prabilti), jog tai tik pavieniai atvejai, bet apskritai skiepas buvo saugus. Visgi, atsižvelgiant į visas skiepijimų kampanijas, kuriose pasireiškė žala ir liga, tampa aišku, kad tai NĖRA pavieniai atvejai.

K: Ar kada nors diskutavote su kolegomis apie tai, apie ką dabar kalbame, kai dar dirbote skiepų kompanijoje?

A: Taip, diskutavome.

K: Kas nutiko?

A: Kelis kartus man liepė užsičiaupti. Buvo aiškiai pasakyta, kad grįžčiau prie darbo ir pamirščiau savo būgštavimus. Kelis kartus buvo tikrai baisu. Kolegos ėmė manęs vengti. Jie bijojo būti paženklinti bendrininko etikete. Vienaip ar kitaip, stengiausi elgtis tinkamai. Nenorėjau kurti sau problemų.

K: Jei skiepai kenksmingi, tai kodėl jie leidžiami?

A: Visų pirma, nėra jokio “jeigu.” Jie sukelia žalą. Sunkiau yra nustatyti ar jie sukelia žalą tiems, kuriems atrodo jokia žala nepadaryta. Tam turėjo būti atlikti specialūs tyrimai, bet jų nėra. Tyrėjai turėtų bandyti sudaryti tam tikrą žemėlapį ar schemą, kuri tiksliai parodo, kaip vakcinos veikia organizmą nuo to momento, kai į jį patenka. Tokie tyrimai nebuvo atlikti. Kodėl vakcinos skiriamos – mes galim čia sėdėti 2 dienas ir aptarinėti visas priežastis. Kaip jau ne kartą minėjote, skirtinguose sistemos sluoksniuose žmonės turi savo motyvus. Pinigai, baimė prarasti darbą, noras laimėti palankumą, prestižą, apdovanojimus, paaukštinimą, o taip pat ir klaidingas idealizmas, nesąmoningas įprotis ir pan. Tačiau, aukščiausiuose medicinos kartelio lygiuose, vakcinos yra didžiausias prioritetas, nes jos silpnina imuninę sistemą. Aš žinau, kad tai gali būti sunku priimti, bet tai tiesa. Aukščiausiame lygmenyje, medicinos kartelis nėra suinteresuotas padėti žmonėms, jis yra skirtas jiems pakenkti, susilpninti juos. Nužudyti juos. Vienu mano karjeros metu teko bendrauti su vyru, kuris užėmė aukštas valstybines pareigas vienoje Afrikos tautų. Jis man pasakė, kad jam tai yra puikiai žinoma. Jis man pasakė, kad Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) yra depopuliacijos interesų priešaky. Galėtume sakyti, Afrikoje yra pogrindis, kurį sudaro įvairūs valdininkai, rimtai bandantys pakeisti vargšų likimus. Šis žmonių tinklas žino kas vyksta. Jie žino, kad skiepai buvo naudojami ir yra naudojami jų šalims sunaikinti, paruošti jas globalistų jėgų perėmimui. Aš turėjau galimybę pabendrauti su keletu šiam tinklui priklausančių žmonių.

K: Ar Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Thabo Mbeki žino tą situaciją?

A: Sakyčiau, iš dalies žino. Galbūt jis nėra visiškai įsitikinęs, bet jis yra kelyje į tiesą. Jis jau žino, kad žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra apgavystė. Jis žino, kad AIDS vaistai yra nuodai, kurie naikina imuninę sistemą. Jis taipogi žino, jog prabilus apie skiepų problemą, kad ir ką besakytų jam bus užklijuota pamišėlio etiketė. Jį užgriuvo nemažai problemų pasisakius vien AIDS klausimu.

K: Kas tas tinklas, apie kurį kalbate?

A: Tas tinklas sukaupė didelį kiekį informacijos apie skiepus. Klausimas, kaip sukurpti sėkmingą strategiją. Tiems žmonėms tai egzistencinė problema.

K: O pramoninėse šalyse?

A: Medicinos kartelis viešpatauja, bet silpsta. Daugiausia todėl, kad žmonės turi laisvę abejoti vaistais. Tačiau jei pasirinkimo laisvė [teisės vartoti bet kokį vaistą ar jo atsisakyti] nebus stiprinama, privalomų skiepų biologinio karo mikrobais idėja nugalės. Gyvename svarbiu metu.

K: Triukšmas dėl hepatito B skiepo atrodo nebloga pradžia.

A: Manau, kad taip. Teigti, kad kūdikiai privalo gauti šį skiepą pirmą parą po gimimo ir paskui pripažinti, kad hepatitu B žmonės užsikrečia per lytinius santykius ir badydamiesi viena adata – tai tiesiog absurdas. Medicinos tarnybos bando išsisukti teigdamos, kad maždaug 20 000 JAV vaikų kasmet gauna hepatitą B dėl „nežinomų priežasčių“, todėl kiekvieną kūdikį privalu paskiepyti. Prieštarauju šiam skaičiui ir taip vadinamiems tyrimams, kuriais jis nustatytas.

K: Anglų gydytojui Andrew Wakefieldui pastebėjus ryšį tarp MMR skiepo, žarnyno ir autizmo, jį išmetė iš darbo Londono ligoninėje.

A: Taip. Wakefieldas nuveikė didelį darbą. Jo nustatytos koreliacijos tarp skiepų, žarnyno ir autizmo tiesiog stulbinančios. Turbūt žinote, kad Tonio Bleiro (Tony Blair) žmona susijusi su alternatyviąja sveikatos priežiūra. Tikėtina, kad jų vaikas nepaskiepytas MMR. Neseniai Bleiras išsisuko nuo atsakymo spaudos konferencijoje parodydamas, kad neva piktinasi klausimais, kuriais kišamasi į jo asmeninį ir šeimos gyvenimą. Bet kuriuo atveju tikiu, kad jo žmoną nutildė. Manau, gavusi progą ji bent jau išsakytų savo užuojautą visoms šeimoms, išdrįsusioms prabilti, kad jų vaikai buvo rimtai sužaloti MMR skiepu.

K: Britų reporteriai turėtų pamėginti iki jos prasibrauti.

A: Jie bandė. Bet manau, kad ji pažadėjo vyrui tylėti, kad ir kas nutiktų. Ji padarytų gerą darbą, jei sulaužytų tą pažadą. Žinau, kad jai daromas spaudimas, ir ne tik iš vyro pusės. Tokio lygio asmenį kontroliuoja MI6 ir britų sveikatos priežiūros tarnybos. Tai vadinama nacionaliniu saugumu.

K: Tai tikrai nacionalinio saugumo klausimas, kai pradedi geriau suprasti medicinos kartelio mastus.

A: Tai globalinio saugumo klausimas. Kartelis veikia kiekvienoje šalyje. Jis uoliai saugo skiepų šventumo aureolę. Abejoti skiepais – tai tas pats kaip katalikų bažnyčios vyskupui Vatikane abejoti eucharistijos sakramento šventumu.

K: Taip pat žinau, kad jei kokia Holivudo žvaigždė viešai pareikštų apie atsisakymą skiepytis, tai būtų profesinė savižudybė.

A: Holivudas galingai susijęs su medicinos karteliu. Dėl kelių priežasčių. Viena jų ta, kad žinomas aktorius traukia didelį visuomenės susidomėjimą, KAD IR KĄ jis pasakytų. 1992-aisiais dalyvavau jūsų demonstracijoje prieš FDA Los Andželo miesto centre. 1 ar 2 aktoriai tuomet pasisakė prieš FDA. Nuo tada sunku surasti aktorių, drįstantį pasisakyti prieš medicinos kartelį.

K: Kokios nuotaikos tvyro nacionaliniame sveikatos institute (NIH), koks jų esminis požiūris?

A: Mokslininkai pešasi dėl pinigų tyrimams. Paskutinis dalykas, apie kurį jie galvoja – abejoti esama padėtimi, status quo. Jie seniai kaunasi „savo kare“ dėl tų pinigų. Jiems nereikia papildomų bėdų. Tai labai izoliuota sistema. Ji paremta idėja, kad kiekvienoje valstybėje šiuolaikinė medicina praktikuojama sėkmingai (daugiau ar mažiau). Pripažinti sistemines problemas bet kurioje srityje reiškia suabejoti visa sistema. Galima pamanyti, kad NIH būtų paskutinė vieta, kur būtų verta rengti demonstracijas. Visgi yra kitaip. Jei ten susirinktų 5 000 žmonių, reikalaudami pasiaiškinti, kuo jiems iš tikrųjų pasitarnauja mokslinių tyrimų sistema, reikalaudami sužinoti, kokia reali nauda visuomenės sveikatai gauta iš milijardais švaistomų dolerių, tekančių į šią įstaigą, galbūt ledai pajudėtų. Galbūt kibirkštis įžiebtų ugnį. Galbūt kiltų demonstracijų banga ir yla išlįstų iš maišo. Galbūt vienas kitas mokslininkas sutiktų nutekinti informaciją.

K: Gera mintis.

A: Žmonės su kostiumais, stovintys prie pastatų atstumu, kokį tik leidžia policija. Žmonės su verslo kostiumais, su bėgiojimo apranga, mamos su kūdikiais. Turtingi ir neturtingi žmonės. Visų sluoksnių žmonės.

K: Pakalbėkim apie sudėtinių vakcinų, kurios šiais laikais leidžiamos kūdikiams, griaunamąją jėgą.

A: Tai farsas ir nusikaltimas. Neatlikta jokių nuodugnių su tuo susijusių tyrimų. Tai vėlgi prielaida, kad skiepai saugūs, todėl bus saugu, kad ir kiek vakcinų bus suleista kartu. Bet tiesa ta, kad skiepai nesaugūs. Todėl per trumpą laiką suleidus daug skiepų, galima žala padidėja.

K: Tada kils rudeninė gripo epidemija.

A: Taip. Tarsi tik rudenį šie mikrobai iš Azijos atsibeldžia į JAV. Visuomenė praryja šį jauką. Susirgai balandžio mėnesį – tau sunkus peršalimas. Susirgai spalio mėnesį – tau gripas.

K: Ar apgailestaujate tiek metų pradirbęs skiepų srityje?

A: Taip. Bet po šio interviu gal kiek mažiau. Dabar dirbu kitaip. Teikiu informaciją tam tikriems žmonėms, jei manau, kad jie panaudos ją tinkamai.

K: Jeigu būtų vienas dalykas, kurį norėtumėte, kad visuomenė suprastų, kas tai būtų?

A: Norėčiau, kad jie suprastų, jog žmonės, kurie gamina vakcinas ir išduoda leidimus viešai jas naudoti, privalo prisiimti visą skiepų saugumo ir veiksmingumo įrodymo naštą. Tik tiek. Ne jūs, ne aš turime kažką įrodyti. Ir tokiems įrodymams gauti reikia gerai suplanuotų ilgalaikių tyrimų. Reikia ilgalaikio stebėjimo. Būtina apklausti motinas ir išnagrinėti, ką jos pasakoja apie savo kūdikius ir tai, kas jiems nutiko po skiepų. Reikia visų šių dalykų. Dalykų, kurių nėra.

K: Dalykų, kurių nėra.

A: Taip.

K: Norėdamas išvengti painiavos, prašyčiau dar kartą peržvelgti ligotumo problemas, kurias gali sukelti skiepai. Kuo galima susirgti ir kodėl?

A: Iš esmės, galimos dvi žalingos baigtys. Pirmoji – žmogus suserga skiepo liga. Suserga liga, nuo kurios apsaugoti buvo skirtas skiepas. Pirmiausia dėl to, kad tam tikros rūšies ligos sukėlėjas ar jo fragmentai yra skiepe. Arba antroji baigtis – jis nesuserga TA liga, bet vėliau, galbūt gerokai vėliau arba nelabai, jam išsivysto kitas skiepo sukeltas sutrikimas. Tas sutrikimas gali būti autizmas, kad ir ką juo vadintų, arba galbūt kita liga, pvz., meningitas. Paskiepytasis gali gauti psichinę negalią.

K: Ar yra koks būdas palyginti šių skirtingų rezultatų santykinį dažnį?

A: Ne, nes nevykdomas tinkamas stebėjimas. Galima tik spėlioti. Į klausimą „Paimkim 100 000 vaikų, paskiepytų tymų vakcina, populiaciją: kiek jų susirgs tymais ir kiek patirs kitų sutrikimų nuo skiepų“ patikimo atsakymo nėra. Tą ir mėginu pasakyti. Skiepai pagrįsti prietarais. Kokių naudotinų faktų tikitės iš prietarų? Čia galite tikėtis nebent pasakų, kurių dauguma sukurtos tikėjimui prietaru sutvirtinti. Bet, atsižvelgiant į daugelį vakcinavimo kampanijų, galima susidėlioti istoriją, atskleidžiančią kelis didelį nerimą keliančius dalykus. Žmonėms pakenkta. Ta žala reali, ji gali būti didžiulė ir gali reikšti mirtį. Žala NEAPSIRIBOJA keliais atvejais, kaip mus bandoma įtikinti. JAV susibūrė motinų grupės, kurių narės kalba apie autizmą ir jo sąsają su vaikystės skiepais. Jos nevengia atsistoti prieš auditoriją susitikimuose. Iš esmės, tos mamos bando užpildyti spragą, kuri susidarė mokslininkams ir medikai atsukus nugaras visam šiam reikalui.

K: Turiu tokį klausimą. Tarkim, yra vaikas, gyvenantis kokiame Bostone, maitinamas sveikesniu maistu, kasdien užsiimantis fizine veikla, mylimas tėvų ir negavęs tymų skiepo. Palyginkime jo sveikatos būklę su standartiniu Bostono vaiku, maitinamu pusfabrikačiais, 5 valandas per parą tupinčiu prie televizoriaus (smegenų atrofatoriaus) ir paskiepytu tymų vakcina. Kuo skirsis jų sveikata?

A: Žinoma, čia gali būti daug veiksnių, tačiau lažinčiausi, jog pirmojo vaiko sveikatos būklė bus geresnė. Jei jis susirgs tymais būdamas devynerių, tikėtina, kad liga persirgs lengviau nei ja susirgęs antrasis vaikas. Dėčiau galvą už pirmąjį vaiką.

K: Kiek laiko dirbote su skiepais?

A: Ilgai. Daugiau nei 10 metų.

K: Žvelgdamas atgal, ar galite prisiminti kokią gerą priežastį, patvirtinančią, kad skiepai – sėkmingas žmonijos išradimas?

A: Negaliu. Jei turėčiau dabar vaiką, paskutinis dalykas, kurį leisčiau – suskiepyti jį. Jeigu reiktų, išsikraustyčiau iš valstijos. Pakeisčiau pavardę. Išnykčiau kartu su šeima. Nesakau, kad to prireiks. Yra būdų, kaip apeiti sistemą grakščiai, jei tik žinote kaip elgtis. Išimčių yra kiekvienoje valstijoje, kur galima remtis religija ir (arba) pasaulėžiūra. Bet jei pradėtų spausti, judėčiau toliau.

K: Ir vis dėl to, visur yra vaikų, kurie paskiepyti ir atrodo sveiki.

A: Svarbiausias žodis yra „atrodo“. O kaip tie vaikai, kurie negali sutelkti dėmesio į mokslus? Kaip vaikai, negalintys suvaldyti įniršio protrūkių? Kaip vaikai, negebantys panaudoti visų savo protinių galių? Žinau, kad šiuos deficitus gali sąlygoti daug priežasčių, bet skiepai yra viena iš jų. Aš nerizikuočiau. Nematau priežasties rizikuoti. Ir, atvirai kalbant, nematau priežasties leisti valdžiai tarti paskutinį žodį. Valdžios vykdomos sveikatos apsaugos, remiantis asmenine patirtimi, nebūna. Jau pačioje frazėje slypi prieštaravimas. Gali būti viena arba kita, bet ne abi drauge.

K: Taigi, žaidimo lauke reikia visiems suteikti vienodas sąlygas.

A: Taip. Leisti skiepytis tiems, kurie to nori. Leisti disidentams atsisakyti skiepų. Bet, kaip minėjau ankščiau, negali būti vienodų sąlygų, jei laukas grįstas melu. Be to, kai kalbama apie kūdikius, visus sprendimus turi priimti tėvai. Tie tėvai turi gauti didelę dozę tiesos. Pamenate vaiką, kurį minėjau, kad jis mirė nuo DPT skiepo? Kokia informacija galėjo remtis jo tėvai? Galiu užtikrinti, jų sprendimas buvo pamatuotas. Bet jie rėmėsi neteisinga informacija.

K: Medikų ryšių su visuomene atstovai vieningu choru su spauda gąsdina tėvus siaubo scenarijais, kurie ištiks nepaskiepijus vaikų.

A: Atrodo, kad atsisakymas skiepyti tampa nusikaltimu prieš žmoniją. Tai prilyginama blogai vaiko priežiūrai. Su tokiu požiūriu galime kovoti tik geriau informuodami. Pasipriešinimas valdžiai visada reiškia iššūkį. Tik jūsų valia nuspręsti, ar tai darysite. Kiekvienas žmogus atsako už savo sprendimus. Medicinos karteliui patinka šis lošimas. Jie stato už tai, kad baimė nugalės.

Iš anglų kalbos vertė Artūras Bartašius, tekstą taisė Loreta Hoffmann dipl. filologė ir Niurnbergo natūraliosios medicinos mokyklos Vokietijoje absolventė

Origanalų interviu rasite nuspaudę šią nuorodą:

Interview with a Retired Vaccine Researcher

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s