Kremai nuo saulės: Tamsioji saulės vengimo pusė

Originalų straipsnį galite persiskaityti nuspaudę čia. Jį paruošė ELIZABETH PLOURDE, CLS, NCMP, PHD.

2012 metais aš išleidau savo išsamiai ištirtą knygą „Saulės kremai – biologinis pavojus: elkitės kaip su pavojingomis atliekomis”. (1) Man liūdna, kad ji nepadarė jokios įtakos visame pasaulyje gaminamų apsaugos nuo saulės priemonių gaminimui, platinimui ir naudojimui. Dėl plataus saulės kremų naudojimo padidėjo ne tik odos vėžio atvejų, bet ir pasaulio vandens šaltinių užterštumas.

Mane taip pat stulbina dabartiniai tyrimai, rodantys dar didesnę žalą, apie kurią žmonės turėtų žinoti. Apie tai rašau naują knygą, kad visuomenė būtu informuota apie visai žemės ekosistemai daromus pavojus bei žalą. Šiame straipsnyje apžvelgiami tik svarbiausi dalykai – išsamią informaciją pateiksiu „Kremai nuo saulės – Biologinis pavojus II: Įrodymas, kad nuodai kaupiasi“.


STRAIPSNIO SANTRAUKA

• Tyrimai nepatvirtino teiginio, kad saulė nėra saugi, nes sukelia odos vėžį (melanomą).

• Apsaugos nuo saulės naudojimas iš tikrųjų tik skatina odos vėžinius susirgimus.

• Cheminės medžiagos, esančios kremuose nuo saulės, yra nuodingos visoms organizmo sistemoms bei visai planetos gyvybei.

• Saulės kremuose esančios cheminės medžiagos, imituodamos mūsų hormonų formą, susijungia su organizmo hormonų receptoriais ir taip sutrikdo estrogeno, testosterono, progesterono bei skydliaukės hormonų veiklą.

• Saulės spinduliai yra labai naudingi visam organizmui.

• UVB spinduliuotės blokavimas nulemia mažą vitamino D3 kiekį dėl sutrikusios šio būtino vitamino gamybos odoje, kas sukelia daugybę sveikatos problemų.

• Vartotojai turėtų vengti produktų, pažymėtų SPF, o taip pat ir maisto ar drabužių, kurių sudėtyje yra titano dioksidas.

• Antioksidantų vartojimas su maistu ar naudojimas ant odos paviršiaus yra natūralūs ir saugūs būdai apsaugoti odą nuo saulės spindulių. Geriausia gamtos apsauga nuo saulės spindulių yra užtikrinama odą maitinant antioksidantais.

ĖJIMAS KLAIDINGA KRYPTYMI

Apsaugos nuo saulės priemonės buvo pradėtos naudoti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, tačiau, praėjus beveik penkiasdešimčiai metų mes stebime šokiruojantį melanomos (odos vėžys) atvejų padidėjimą. 1970 metais Jungtinėse Valstijose melanomos atvejų skaičius buvo 5,7/100,000. (2) Nuo 1973 iki 2011 metų bendras sergamumas padidėjo 200 procentų, (3) o vaikų ir jaunų baltaodžių moterų tarpe – 253 proc. (4) 1-ame paveikslėlyje yra rodomas susirgimo atvejų padidėjimas nuo tada, kai buvo plačiai pradėtos naudoti saulės apsaugos priemonės.

Pirmas paveikslėlis


Jei kremai nuo saulės iš tikrųjų veiktų, tuomet 1-o paveikslėlio kreivės eitų priešinga linkme. Norint suprasti, kodėl taip neatsitiko, reikia peržvelgti pagrindinę apsaugos nuo saulės priemonių prielaidą ir pripažinti, kad visa ultravioletinių spindulių (UV) apsaugos koncepcija yra neteisinga. Iš viso saulės radiacijos spektro, kuris apima UVA ir UVB, UV spinduliuotė sudaro tik 4 procentus. 1978 metais Maisto ir Vaistų administracijos (FDA) patvirtinti pirmosios kartos saulės kremai iš viso UV bangų ilgio blokavo tik UVB dalį. 2-ame paveikslėlyje parodytas UVB spindulių įsiskverbimo į odą lygis. UVB spinduliai sukelia įprastą saulės nudegimą, o jų blokavimas neleidžia odai parausti, tačiau saulės nudegimas yra kūno įspėjamasis ženklas, kad laikas pasislėpti nuo saulės, nes organizme baigėsi natūralios apsauginės maistinės medžiagos, kurios apsaugo nuo saulės žalos. Blokuoti saulės nudegimą yra taip pat pavojinga, kaip ir nukirpti laidą prie raudonos įspėjamosios lemputės ant jūsų automobilio prietaisų skydelio.

Kai po UVB blokuojančių saulės kremų patvirtinimo melanomos (odos vėžys) atvejai ir toliau didėjo, 1988 metais FDA sukūrė naujus reglamentus, reikalaujančius, kad apsauginiai kremai nuo saulės blokuotų ir UVA, kurie į odą įsiskverbia šiek tiek giliau. 3-iame paveikslėlyje parodyta, kiek giliau UVA spinduliai įsiskverbia į odą lyginant su UVB. Ši, antroji saulės kremų karta, yra vadinama „plataus spektro“, kas reiškia, kad blokuoja ir UVB, ir UVA spinduliuotę.

Be UV spinduliuotės, likusį saulės radiacijos spektrą sudaro matomų bangų ilgiai (49 procentai) ir artimi infraraudonųjų spindulių (NIR) bangų ilgiai (47 proc.). Artimieji infraraudonieji spinduliai yra suskirstyti į infraraudonąją A (IRA), infraraudonąją B (IRB) ir į infraraudonąją C (IRC) spinduliuotes. Pažiūrėję į 4-ą paveikslėlį pamatysite, kiek šie spinduliai yra gilesni. Niekas, užteptas ant odos, negali sustabdyti šių giliai besiskverbiančių NIR bangų ilgių. Kai jie patenka giliai į mūsų odą – pažeidžia vidinės odos struktūrą, įskaitant vėžį.

Devintajame dešimtmetyje paskelbti tyrimai pripažino, kad nebuvo įrodyta, jog saulės spinduliai sukelia melanomą ar odos vėžį. 1994 metais tyrėjai pranešė, kad apsauginiai kremai nuo saulės „nesugebėjo apsaugoti nuo UV spinduliuotės sukelto melanomos atvejų padidėjimo.“ (5) Keletas tyrėjų taip pat nustatė didesnį bazinių ląstelių karcinomų atvejų kiekį naudojant saulės kremus ir 1990 metais pareiškė, kad jų išvados nepatvirtina, jog saulės kremai apsaugo nuo bazinių ląstelių karcinomos. (6)

2012 metais – praėjus beveik keturiasdešimčiai metų nuo saulės apsauginių kremų, kaip pagrindinės apsaugos priemonės nuo odos vėžio, populiarinimo pradžios, tyrėjai pareiškė: „Akivaizdu, kad daugeliu atvejų kremai nuo saulės yra veiksmingi bandant išvengti saulės nudegimų. Tačiau įrodymai, kad jie apsaugo nuo odos vėžio melanomos, nėra įtikinami.” (7) 2015 metais Australijos tyrimas apie ne melanomos sukeliamą odos vėžį pranešė, kad tokių atvejų paplitimas ties 2011 metais išaugo iki 2.488 atvejų per 100,000 žmonių, lyginant su 555 atvejais per 100,000 žmonių 1985 metais. (8) 2017 metais mokslininkai pranešė, kad „pakartotinio, ilgalaikio ar nedidelio kiekio reakcijos į atskirus bei mišrius UV filtrų mišinius“, esančius saulės kremuose, buvo „menkai ištirtos“ ir, kad reikėjo daugiau tyrimų „realiam šiuolaikinių saulės kremų pavojui įvertinti.” (9)

UV FILTRAI

FDA patvirtino šešiolika UV spindulius filtruojančių cheminių medžiagų, galimų naudoti saulės kremų sudėtyje. Šių dienų saulės kremuose vyrauja aštuonios iš jų – šešios, kurios blokuoja UVB (oksibenzonas, oktinoksatas, oktisalatas, homosalatas, oktokrilenas ir titano dioksidas) ir dvi, kurios, manomai, filtruoja UVA (avobenzonas ir cinko oksidas). (3,10) Mes negalvodami naudojome šias chemines medžiagas nesuvokdami, kad, prieš FDA išduodant leidimą jas naudoti apsaugos nuo saulės priemonėse, medžiagos niekada nebuvo išsamiai ištirtos. Tiesą sakant, kiekviena FDA patvirtinta cheminė medžiaga ar mineralai, naudojami atitinkamai SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) kategorijai yra nuodingi tiek mūsų organizmui, tiek ir vandens gyvybei. (11)

Yra dviejų tipų UV filtrai: cheminiai filtrai, kurie sugeria UV spindulius ir fiziniai filtrai, kurie išsklaido ir atspindi UV spindulius. Tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis rodo, kad abiejų tipų medžiagos sutrikdo hormonus ir vystymosi eigą. Cheminius filtrus sudaro benzofenonai, tokie kaip benzofenonas-3 (BP-3), cinamatai, tokie kaip oktilo metoksicinamatas (AKM) ir kamporai, tokie kaip 3-benzilideno-kamporas (3-BC) ir 4-metilbenzilideno-kamporas (4-MBC).

Cheminiai filtrai yra tyrimais patvirtinti endokrininės sistemos (hormonų) ardytojai. Struktūriškai imituodami mūsų hormonų formą jie jungiasi prie organizmo hormonų receptorių, blokuoja mūsų hormonų galimybę būti savo receptoriuose ir taip neleidžia jiems atlikti jų gyvybės saugojimo funkcijų. Daugybė tyrimų patvirtina hormonų sutrikimo faktus, kuomet benzofenonai sutrikdo estrogeno, testosterono ir branduolio receptorius; cinamatai suardo estrogeno, skydliaukės ir branduolio receptorius; ir kamporai suardo estrogeno, testosterono ir progesterono receptorius. (12) Žinduoliai, žuvys, paukščiai, ropliai, varliagyviai ir vandens bestuburiai – visiems pasireiškė endokrininės sistemos sutrikimai, kuriuos sukėlė saulės kremuose esančios cheminės medžiagos. (13)

ĮSISKVERBIMAS Į KŪNĄ

BP-3 – medžiaga, kuri „gali įsigerti į odą“ – buvo paleista į rinką kaip cheminis filtras, nors jos Saugos Duomenų Lape (MSDS) teigiama, kad nuodingos savybės iki galo ištirtos nebuvo ir duomenų apie medžiagos kancerogeniškumą, mutageniškumą bei teratogeniškumą [žalą vaisiaus vystymuisi] nėra. „Ypatingose pastabose dėl lėtinio poveikio žmonėms“ MSDS nurodo, kad BP-3 gali sukelti neigiamą poveikį reprodukcinei sistemai. (14)

Daugkartiniai tyrimai patvirtina didelį cheminių filtrų, tokių kaip BP-3, OMC ir 4-MBC, įsigėrimą į odą ir pasiskirstymą po visą kūną. (15) Užtepus medžiagą BP-3 ant odos, jau po penkių minučių ji buvo aptikta žiurkių kraujyje, o BP-3 metabolitai rasti visuose tirtuose audiniuose. Didžiausią kiekį sugeria kepenys, po jų – inkstai, blužnis ir sėklidės. (16) Pakartotinai užtepus minėtą medžiagą, BP-3 ima kauptis kraujyje, kepenyse ir smegenyse, apnuodydama nervų ląsteles (neuronus) ir astrocitus (smegenų ląsteles, supančias neuronus, kad juos palaikytų ir atskirtų). (17)

Po tyrimo su savanoriais, kurie dvi savaites naudojo BP-3, OMC ir 4-MBC, visos trys minėtos cheminės medžiagos, esančios kremų nuo saulės sudėtyje, buvo aptiktos savanorių kraujyje bei šlapime, o taip pat buvo pastebėti reprodukcinių hormonų kiekio pokyčiai. (15) Stebėdami šių „estrogeninių“ saulės kremų junginių kiekį kraujyje, mokslininkai išreiškė susirūpinimą dėl lytinės brandos dar nepasiekusių vaikų, nes jie yra labiau jautresni mažam reprodukcinių hormonų kiekiui. Mažų vaikų organizmai sunkiau šalina toksinus, o ir jų kūnų paviršiaus plotas yra didesnis nei suaugusiųjų, lyginant kūno masę, kas įtakoja didesnį cheminių medžiagų įsigėrimą per odą bei jų kaupimąsi organizme. Tyrėjai padarė išvadą, kad apsauginiai kremai nuo saulės „gali turėti neigiamą poveikį vaikams.“ (15)

2012 metais kita tyrėjų grupė pateikė panašius pastebėjimus apie apsaugos nuo saulės priemonių sudedamųjų dalių keliamą pavojų vaikams: „Buvo atlikti tik keli tyrimai su žmonėmis dėl galimo UV filtrų šalutinio poveikio, nors poveikis žmonėms yra didžiulis, kadangi saulės spindulių UV filtrai greitai įsigeria į odą. Vienas iš UV filtrų, BP-3, buvo rastas 96% šlapimo mėginių JAV ir keli kiti UV filtrai – 85% motinos pieno mėginių Šveicarijoje. Atrodo tikslinga įvertinti ar UV filtrų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį dar besivystantiems vaisiaus ir vaikų organams.“ (7) Ši situacija yra dar baisesnė, nes cheminiai filtrai tirpsta riebaluose (t.y. jie gali susijungti su riebalais arba juose ištirpti), o tai jiems leidžia lengvai kirsti kraujo-smegenų barjerą, sutrikdant nervų perdavimą bei sukeliant nuodingą poveikį nervams. (18)

Antras ir trečias paveikslėliai. Šaltinis: Plourde E. Kremai nuo saulės – biologinis pavojus: elgtis kaip su pavojingomis atliekomis. Irvine, CA: New Voice Puvlications; 2011

NAUJI PAVOJAI

Lyg endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos (EDC) nebūtų užtektinai žalingos, apsaugos nuo saulės gamintojai dabar reklamuoja apsauginius kremus nuo saulės kaip „Saugus Vaikams“ („Kid Safe“), jei jų sudėtyje yra fiziniai filtrai, o ne EDC. Tai yra absoliučiai klaidingas tiesos pateikimas. Du saulės kremuose esantys fiziniai filtrai – cinko oksidas (ZnO) ir titano dioksidas – yra irgi savotiškai ypatingai nuodingi.

Daugelis žmonių tikriausiai yra susipažinę su baltojo cinko oksido ir titano dioksido balinamosiomis savybėmis, kurių yra masiškai gaminamų baltų dantų pastų sudėtyje. Anksčiau, reguliavimo įstaigos tikėjo, kad šios didesnio dydžio pirminės medžiagos yra saugios. Remiantis šia prielaida, 1999 metais FDA patvirtino – be jokių saugumo įrodymų – mikronizuotų ir nanodalelių pavidalo cinko oksido bei titano dioksido dalelių naudojimą saulės kremuose bei kituose produktuose. Gamintojai sukūrė šias žymiai mažesnes daleles tam, kad vizualiai labiau trauktų akį ir, kad atsikratytų kosmetiškai nepatrauklių likučių, kuriuos palieka biri balta pasta. Tačiau, vėlesni tyrimai parodė, kad tiek biri pasta, tiek mažesnės dalelės yra vienodai kenksmingos. 2015 metais atlikto tyrimo metu, kuriame lygintas titano dioksido nanodalelių pavidalas su jo tūriniu pavidalu, buvo nustatyta, kad abi formos sukėlė ląstelių membranos pažeidimus praėjus vos dvidešimt keturioms valandoms po panaudojimo. (19)

„Nano“ apibrėžimas reiškia daleles, mažesnes už šimtą nanometrų (kai vienas nanometras yra maždaug perpus mažesnis už DNR grandinę). „Nano“ sąvoka taikoma dalelėms, didesnėms nei šimtas nanometrų. Žmogaus plauko skersmuo – maždaug septyniasdešimt penki tūkstančiai nanometrų – yra maždaug penkis tūkstančius kartų didesnis nei penkiolikos nanometrų skersmens nanodalelės. Daugybės šiuolaikinių gaminių sudėtyje, įskaitant dažus, popierių, maisto produktus, dantų pastą, makiažo priemones, kramtomąją gumą ir saulės kremus, dabar yra titano dioksido ir cinko oksido nanodalelių, praėjus vos dviem dešimtmečiams po šių medžiagų patvirtinimo FDA ir, kurių naudojimas vis dar sparčiai auga.

FDA nereikalauja iš gamintojų įvardinti dalelių, esančių tam tikrame gaminyje, dydžio. Taigi, dauguma vartotojų nieko nežino apie nano ir mikronizuotų dalelių buvimą saulės kremų ar kitų produktų sudėtyje bei jų galimai keliamą pavojų, kaip ir nežino, kad dėl milžiniškai sumažinto dydžio šios dalelės elgiasi visiškai kitaip nei didesnės.

Žiurkės odos ląstelės nuotraukoje, pavaizduotoje 5 paveikslėlyje, rodyklės nukreiptos į tamsias dėmes (titano dioksido nanodaleles), kurios įsiskverbė į ląstelę bei jos branduolį ir, kur jos lengvai gali sutrikdyti DNR ląstelių dalijimąsi. Ironiška, kad, atsižvelgiant į saulės kremų paskirtį, nanodalelės, veikiamos UV šviesos, įsiskverbia tik dar giliau. (20) Nanodalelių sąveika su UV spinduliuote lemia laisvųjų radikalų, nanodalelių paviršiuje kenkiančių molekulėms, susidarymą, kurie, kartu su nesuporuotais elektronais pažeidžia ląsteles ir DNR. (21) Tyrimas, kurio metu buvo tirtos „normalios sąlygos saulės kremų naudojimui“, – kai žmonėms, turintiems sveiką odą, penkias dienas „lauko sąlygomis“ buvo naudojami saulės apsauginiai kremai, savo sudėtyje turintys cinko oksido nanodalelių, – nustatė, kad per tokį trumpą laiką dalyvių kraujyje ir šlapime drastiškai išaugo cinko jonų kiekis, o koncentracija kraujyje ir toliau augo net ir nutraukus saulės kremo naudojimą ir, taip pat nustatė, kad moterų kraujyje ir šlapime jų koncentracija buvo didesnė nei vyrų. (22) Be to, jei oda jau yra pažeista (dėl ankstesnio saulės nudegimo ar kitų fizinių pažeidimų), nanodalelių įsiskverbimas dar labiau padidėja ir dalelės lieka pažeistoje odoje. (23)

KLAIDINGA REKLAMA

Gamintojai ir net kai kurie visuomenėje pripažinti medicinos ekspertai tvirtina, kad kai kuriuose apsaugos nuo saulės gaminiuose yra naudojamos mikronizuotos, o ne nano dydžio dalelės ir todėl jie yra įvardinami kaip saugūs „natūralių mineralų“ preparatai. Lygiai taip pat, sveiką gyvenseną propaguojantiems tėvams skirta reklama skelbia, kad „be-nano“ („non-nano“) technologija yra saugi vaikams. Didesnio melo ir būti negali. Labai klaidinga reklamuoti bet kokį kremą kaip „non-nano“, kai kremų formulėje naudojami milteliai susideda iš nano dydžio ir mikronizuotų dalelių. Maždaug 70 procentų titano dioksido miltelių yra nanonizuojami, kaip ir beveik 33 procentai cinko oksido miltelių. Tai reiškia, kad visų saulės kremų sudėtyje yra nano dydžio dalelių. Nėra tokios technologijos, kuri galėtų surūšiuoti šias mažas daleles, kad užtikrinti, jog kažkuriame gaminyje bus tik tam tikras dydis. (24)

Ketvirtas paveikslėlis.

Ir dar daugiau, kai prasideda reikalai su vienos tūkstantosios žmogaus plauko skersmens dydžiu, skirtumas tarp „nano“ (šešiasdešimt nanometrų) ir „mikro“ (šimtas šešiasdešimt nanometrų) nebeturi prasmės. Tyrimai rodo, kad jos abi yra žalingos ląstelėms. (25) Vieno tyrimo metu tyrėjai davė pelėms mikronizuoto titano dioksido (šimtas šešiasdešimt nanometrų) arba nanonizuoto titano dioksido (trisdešimt trys nanometrai) ir nustatė identiškus pažeidimus, įskaitant ląstelių dalijimosi padidėjimą stemplėje ir storojoje žarnoje, spermatozoidų su dviem branduoliais kiekio padidėjimą bei sėklidžių ląstelių mirtį. (26) Abiejų dydžių dalelės sukėlė DNR pažeidimus kaulų čiulpų ląstelėse; mikronizuotos dalelės taip pat sukėlė nenormalų ląstelių dalijimąsi kaulų čiulpuose, o nanodalelės pažeidė kepenų ląstelių DNR. Nustatant, kad DNR apnuodijimą sukėlė nanodalelių sukeltas uždegimas ir (arba) oksidacinis stresas, mokslininkai padarė išvadą: „Atsižvelgiant į tai, kad TiO (2) nanodalelės yra vis plačiau naudojamos, šie atradimai įrodo galimą pavojų sveikatai, susijusį su TiO (2) dalelių poveikiu.“ (26)

DIDĖJANTYS ŽALOS ĮRODYMAI

Dar viename tyrime su pelėmis buvo tiriamos trijų tipų metalinės nanodalelės (titano dioksidas, cinko oksidas ir aliuminio oksidas), kiekvieną jų suduodant per burną dvidešimt vieną dieną iš eilės. (27) Tyrėjai pastebėjo, kad tai sąlygojo smegenų nervų ląstelių apnuodijimą radus nanodalelių ląstelėse ir jų branduoliuose, o taip pat sukėlė raudonųjų kraujo kūnelių ir kepenų oksidacinį stresą bei sutrikdė antioksidantų enzimus. Labiausiai nuodingos buvo cinko oksido nanodalelės, po jų – aliuminio oksidas ir titano dioksidas. (27) Kitame tyrime su beplaukėmis pelėmis, titano dioksido tepimas ant odos per šešiasdešimt dienų sukėlė patologinius odos, kepenų ir smegenų pažeidimus, o taip pat sumažino kolageno kiekį odoje ir sukėlė odos senėjimą. Tyrėjai padarė išvadą: „Visi daryti tyrimai rodo, kad nanodalelės TiO (2) gali sukelti pavojų žmonių sveikatai po sąlyčio su oda per santykinai ilgą laiko tarpą.“ (28) Šis ilgalaikės žalos įrodymas prieštarauja saulės kremų gamintojų teiginiams, kad ilgalaikis apsaugos nuo saulės naudojimas sumažins odos senėjimą.

Penktas paveikslėlis

PURŠKIAMI KREMAI NUO SAULĖS

Saulės kremai purškiamuose buteliukuose, reklamuojami kaip patogesni, gali būti dar labiau žalingi, ypač todėl, kad šie produktai įtakoja ir niekuo dėtus šalimai esančius žmones. Medžiagos įkvėpimas susijęs su didesniu nanodalelių kiekio patekimu į smegenis, nes uoslės nervai (nosis) gali tiesiogiai jas ten pernešti. (29) Įkvėptos nanodalelės taip pat pažeidžia plaučius, ko pasekoje, patekusios į kraują, jos gali nukeliauti į visus audinius ir organus (30) sukeldamos žalą, smegenų, plaučių, kraujo, limfmazgių, kepenų, inkstų ir blužnies, oksidacijai. (31) Tie, kurie nori apsisaugoti, turėtų vengti purškiamų saulės kremų ir laikytis atokiau nuo tų, kurie juos naudoja, nes vėjas išpurkštas daleles lengvai išnešioja aplink ir apnuodija visus netoliese esančius asmenis.

POVEIKIS REPRODUKCINEI SISTEMAI

Daugybė paskelbtų tyrimų rodo, kad saulės kremuose esančios cheminės medžiagos tiesiogiai įtakoja reprodukcinę sistemą ir sukelia jos pokyčius. Dar 1992 metais JAV valdžia paskelbė tyrimus, kuriais buvo nustatytas saulės kremuose esančios cheminės medžiagos HMB (2-hidroksi-4-metoksibenzofenono) kenksmingumas visam organizmui. HMB, tyrimų su žiurkėmis ir pelėmis metu, sukėlė vienodą poveikį, nepriklausomai nuo to kaip jis buvo skiriamas, iš išorės (ant odos) ar per burną. Buvo užfiksuota daugybė šalutinių poveikių, įskaitant ląstelių mirtį, svorio padidėjimą bei kepenų ir inkstų pažeidimus. (32) Šio HMB tyrimo metu taip pat nustatyta, kad minėta cheminė medžiaga sukėlė nepageidaujamą poveikį reprodukcinei sistemai prailginant menstruacinį ciklą ir sumažinant spermatozoidų kiekį. (32)

Mažiausiai devyni titano dioksido nanodalelių tyrimai su žiurkėmis ir pelėmis įrodė žalą reprodukcinei sistemai, įskaitant problemas, galinčias sukelti nevaisingumą. (33-41) Šių tyrimų metu nustatyta daugybė įvairių neigiamų poveikių reprodukcinei sistemai, tokių kaip padidėjusi ląstelių žūtis, priešlaikinis ar prislopintas kiaušinėlių vystymasis, kiaušidžių ląstelių žūtis, deformuotų folikulų augimas, ląstelių ir DNR apnuodijimas, ląstelių pokyčiai sėklidžių audinyje, sumažėjęs sėklidžių svoris, sumažėjęs testosterono lygis, suprastėjusi spermos kokybė, placentos apnuodijimas ir nuodingas poveikis naujagimių bei suaugusiųjų smegenims.

Atsižvelgiant į faktą, kad titano dioksido nanodalelės iš organizmo nepasišalina, jų poveikis reprodukcinei sistemai tampa ypatingai keliantis nerimą. Moterys turėtų ypač saugotis ir nenaudoti produktų, kurių sudėtyje yra titano dioksido ar produktų, kuriuose galėtų būti kitokių nano dydžio medžiagų, tokių kaip cinko oksidas. Deja, beveik visose šiuolaikinėse makiažo priemonėse yra titano dioksido nanodalelių. Jei makiažo priemonės ar bet koks kitas produktas turi SPF klasifikaciją, vadinasi jų sudėtyje automatiškai yra bent viena ar daugiau šiame straipsnyje aprašytų kenksmingų medžiagų. Tiesa sakant, FDA net neleis tirti produktų, kad nustatyti jų SPF lygį, jei jų sudėtyje nebus bent vienos jų patvirtintos apsaugos nuo saulės cheminės medžiagos. Moterys turėtų pasirūpinti, kad naudotų tik tą kosmetiką, kuri neturi jokios SPF klasifikacijos.

VAISIAUS VYSTYMASIS

Nėra jokių abejonių, kad cheminės medžiagos, esančios apsauginiuose kremuose nuo saulės, įsigeria į odą. Būtina ištirti, kokiu mastu jie perduodami vaisiui ir sužinoti ar\ir kaip jie trukdo vaiko vystymuisi. Nors placentoje yra specialių ląstelių, kurios neleidžia nuodingoms medžiagoms patekti į besivystantį vaisių, vis dėl to, šis barjeras neužkerta kelio nanodalelių pralaidumui. Tyrimo metu su pelėmis buvo nustatyta, kad titano dioksido poveikis nėštumo metu gerokai sutrikdė placentos augimą ir vystymąsi. (42) Kitas tyrimas parodė, kad nėščioms žiurkėms davus titano dioksido nanodalelių, pastarosios susikaupė jų vienos dienos palikuonių smegenų hipokampuose. Be to, vyresniuose palikuoniuose buvo pastebėtas reikšmingas atminties ir mokymosi sutrikimas (kritinės funkcijos, kurias atlieka hipokampas). (36) Tyrėjai taip pat pranešė, kad nėščioms pelėms duodant titano dioksido, jų palikuonių smegenų žievėje ir uoslės lemputėje (olfactory bulb) atsirado pakitimų. (38) Smegenų žievės pokyčiai rodo, kad titano dioksido poveikis turėtų būti priskirtas prie vieno iš autizmo rizikos veiksnių, nes autizmu sergančių asmenų smegenų žievėje irgi yra nenormali ląstelių struktūra. (43)

Paprastai organizmas sugeba atremti visame kūne nuolat vykstančias oksidacijos reakcijas, užkirsdamas kelią audinių uždegimui, kad galėtų normaliai funkcionuoti. Tačiau tyrimai rodo, kad titano dioksido poveikis nėštumo metu gali pakenkti palikuonių smegenims bei centrinei nervų sistemai, sutrikdyti antioksidacines reakcijas smegenyse ir pakeisti neuromediatorių funkcijas; tai, savo ruožtu, gali nulemti pakitusį elgesį bei kitas psichologines būsenas. (44,45) Tyrimai taip pat rodo, kad titano dioksidas sutrikdo organizmo galimybę atlikti nuolatinį DNR taisymą (atnaujinimą), kuris yra būtinas norint palaikyti gerą sveikatą. Visi šie cheminių medžiagų daromi pokyčiai smegenyse nepadaro nieko gero, o tik sukelia neigiamus elgesio pokyčius. (46)

Japonijos atlikto tyrimo su pelėmis metu, dėl titano dioksido nanodalelių poveikio nėštumui, buvo aptikti reikšmingi tūkstantis aštuoni šimtai septyniasdešimt septynių genų pokyčiai smegenyse per pirmąją dvidešimt vieną vystymosi dieną. (35) Pakitę genai buvo susiję su smegenų vystymusi, ląstelių žūtimi, reakcija į oksidacinį stresą, smegenų mitochondrijomis, uždegimu ir neurotransmiteriais. Tyrimo rezultatai rodo, kad nanodalelių poveikis nėštumo metu „gali pakeisti vaisiaus genų išraišką ir gali sukelti psichinių sutrikimų atsiradimą net jau suaugus“ būtent dėl to, kad minėti genai yra susiję su įvairiais sutrikimais, įskaitant autizmą, nerimo sutrikimus, Alzheimerio ligą, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), smegenų kraujo barjero pakitimus, epilepsiją, mitochondrijų ligą, Parkinsono ligą ir šizofreniją. (35)

Saulės kremai su endokrininę sistemą ardančiais cheminiais filtrais taip pat sukelia vystymosi bei kitus ilgalaikius padarinius. Tiriant ir analizuojant motinos kraują, amniono skystį, virkštelės kraują bei vaisiaus kraują, (47) pastaruosiuose trijuose buvo aptikta keletas benzofenonų (BP-1, BP-3 ir 4-MBP), kas rodo, jog EDC „prasiskverbia“ į besivystantį vaisių. Dar daugiau, benzofenonai, patekę į mūsų organizmą, sukelia neigiamą poveikį sveikatai net kelioms ateinančioms kartoms. Tyrėjai, kurie tyrė BP-3 lygį motinos šlapimo mėginiuose nustatė, kad nėščios moters šlapime esantis didesnis BP-3 kiekis yra susijęs su bendro svorio padidėjimu ir vyriškos lyties kūdikių galvos apimtimi. (48)

Saulės kremuose esančios endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos trikdo hormoninę ir nehormoninę veiklas bei keičia jų metabolizmą (medžiagų apykaitą). Kadangi minėtos medžiagos tirpsta riebaluose, todėl jos nusėda audiniuose, kur ilgą laiką kaupiasi ir vis išsiskiria į organizmą, net jei kremai nėra toliau naudojami. Labiausiai nerimą kelia tai, kad, kai benzofenonai patenka į besivystantį vaisių, jie sutrikdo pagrindinius brendimo ir reprodukcinės sistemos reguliavimo mechanizmų formavimo etapus. (49) Cinamatai, tokie kaip AKM (OMC) ir kamporai, tokie kaip 4-MBC, o taip pat ir saulės kremuose naudojamas konservantas propilparabenas – visi jie veikia estrogenų veiklą žuvyse. Žuvų patinų estrogenuose atsiranda tam tikri žymenys ir jie pasidaro nei pilnai vyriškos, nei pilnai moteriškos lyties, todėl tyrėjai jas pavadino „interseksualiomis“ žuvimis. (50)

Šiais laikais daugybė jaunų žmonių teigia, kad jie nėra tikri dėl savo seksualinės orientacijos. Ir tai visiškai nestebina! Estrogeninių ir antitestosteroninių apsaugos nuo saulės priemonių naudojimas per pastaruosius keturiasdešimt metų gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių vyrai ir moterys vis labiau painioja savo lytinę tapatybę. Yra žinoma, kad vaisiaus sėklidžių išskiriamas testosteronas atlieka pagrindinį vaidmenį besivystančioje centrinėje nervų sistemoje, visam laikui besiformuojant vyriškiems modeliams. (51) Tai reiškia, kad vyrams, kurie buvo paveikti minėtų cheminių medžiagų dar gimdoje, gali sutrikti normalių vyriškų charakterio bruožų vystymasis. Natūralus seksualinis modelis gali sutrikti ne tik šioms cheminėms medžiagoms paveikus gimdoje esantį vaisių, bet ir vėliau gyvenime toliau naudojant estrogeninius ir antitestosteroninius saulės kremus.

VENGIMAS YRA GERIAUSIAS SPRENDIMAS

Apsauginiai kremai nuo saulės sukelia daug gyvenimą keičiančių pokyčių. Esmė yra ta, kad praėjus keliems dešimtmečiams nuo saulės kremų su cheminėmis medžiagomis naudojimo pradžios, kurie ir taip niekada nebuvo saugūs, dabar mes turime dar pavojingesnius kremus su į jų sudėtį įtrauktomis smulkiomis dalelėmis, kurios lengviau įsiskverbia į odą bei audinius ir todėl jos yra biologiškai aktyvesnės. Dėl medžiagų paleidimo į rinką neatlikus tinkamų saugumo tyrimų ir, dėl labai mažo nanodalelių dydžio yra sudėtinga jas išmatuoti bei užfiksuoti jų daromą žalą. 2013 metais paskelbtame tyrime teigiama, kad, nepaisant jų „plataus“ vartojimo „pasaulinėje vartotojų rinkoje“, „galimas [cinko oksido dalelių] pavojus žmonėms išlieka nežinomas.“ (52) Tai paliko daugybę neatsakytų klausimų apie nanodalelių saugumą. Gamintojai pasinaudojo šiuo neaiškumu ir toliau reklamuoja savo produktus kaip „saugius“. Realybė yra tokia, kad įrodymų dėl žalos yra apstu – įskaitant eksperimentinius įrodymus dėl ląstelių pažeidimo ir bandymus su gyvūnais, įrodžiusius jiems sukeltą žalą – kas rodo, jog sumažinto dydžio titano dioksidas ir cinko oksidas turėtų būti uždrausti.

Nors ištisus dešimtmečius daugybėje straipsnių buvo aprašyti endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų sukelti hormonų sutrikimai – ir nauji tyrimai rodo tą pačią daromą žalą – jie nesulaukė tinkamo dėmesio. Nepaisydami šių įrodymų mes sukūrėme ištisas kartas, kurios nesijaučia užtikrintos dėl savo vyriškumo ar moteriškumo. Laimei, informacija apie saulės kremuose esančių endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų pavojų pagaliau skatina visuomenę atsiriboti nuo apsauginių kremų nuo saulės su cheminiais filtrais. Šiai dienai visuomenė nedaug žino apie daugybę atliktų tyrimų, įrodančių, kad saulės kremai su titano dioksido ir cinko oksido nanodalelėmis yra tokie pat kenksmingi kaip ir tie, kurių sudėtyje yra endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų. (53) Kai kurie tyrėjai pradeda rekomenduoti moterims nėštumo metu (42) vengti produktų, kuriuose yra titano dioksido nanodalelių, tačiau, kadangi nanodalelės sunkiai pasišalina iš organizmo, būtų kur kas geriau visiškai tokių produktų nenaudoti.

Daugybė tyrimų rodo, kad antioksidantai maiste bei papilduose apsaugo ir panaikina oksidacinę žalą, kurią gali sukelti saulės radiacija. 2018 metų straipsnis netgi pavadintas „Natūralūs antioksidantai: daugybė mechanizmų, apsaugančių odą nuo saulės spindulių“. (54) Antioksidantų suteikiamą apsaugą nuo saulės spinduliuotės įrodo ir žmonių, kurie būna saulėje suvartoję didelį kiekį antioksidantų, atsiliepimai; jie sako, kad jų oda net nepakeičia spalvos, net ir tiems, kurie turi ypatingai baltą odą. Išsamiau apie antioksidantų turinčius maisto produktus, jų sąveiką ir stiprumo laipsnį pasakojama mano pirmosios knygos (1) 17-ame skyriuje („Antioksidantai: motinos gamtos apsauginiai kremai nuo saulės“).

Mano naujoji knyga „Apsauginiai kremai nuo saulės – Biologinis pavojus II: Įrodymai Kad Nuodai Kaupiasi“ aprašo daugybę būdų kaip saulės kremai įtakoja visą planetos gyvybę. Temos apima ekologinę žalą; baseinai kaip nuodingų cheminių atliekų sąvartynai; apsaugos nuo saulės ir kitų cheminių medžiagų sinergetinis nuodingumas; kartų nuodijimas saulės kremų cheminėmis medžiagomis (lyginama su DDT); saulės kremų chemikalai mūsų valgomoje žuvyje; saulės kremų sugebėjimas apeiti organizmo apsauginius barjerus; ir saulės kremų cheminių medžiagų vaidmuo nutukimo epidemijoje.


ŠONINĖS JUOSTOS

SUVALGOMOS NANODALELĖS

Vartotojai turėtų saugotis maistinio titano dioksido dalelių maiste – kai kas naujo, ką FDA nusprendė patvirtinti. Maisto pramonė naudoja maistinį nano dydžio titano dioksidą kaip maisto priedą, nes jis paryškina balto maisto spalvą, pavyzdžiui, pudingą. Aptarę titano dioksido dalelių buvimą baltos spalvos jūros gėrybėse ir žuvies produktuose, tyrėjai išleido įspėjimą apie virškinimo trakto apsinuodijimo pavojų:

Kartu šie rezultatai parodo santykinai didelę TiO2 dalelių koncentraciją kai kuriuose jūros gėrybių ir surimi (žuvų pasta) produktuose, todėl mūsų išvadose raginama atkreipti dėmesį į TiO2 dalelių poveikį ir įsisavinimą su kasdieniu maistu. (55)

ĮVAIRIALYPIS POVEIKIS SVEIKATAI

Yra rimtų įrodymų, kad apsauginiuose kremuose nuo saulės esančios cheminės medžiagos daro įtaką visam organizmui. (56) Šių medžiagų daromi pokyčiai yra susiję su ligomis, kurios įtakoja daugybę organizmo sistemų ir dabar yra plačiai paplitę visuomenėje.

11 organizmo sistemų

SUAUGUSIŲJŲ NEUROLOGINIAI SUTRIKIMAI: Suaugusias (ypač vyresnio amžiaus) peles paveikus cinko oksido nanodalelėmis, jų kraujyje ir smegenyse pasireiškia uždegiminis atsakas, padidėja oksidacinio streso lygis, sutrinka mokymasis ir atmintis bei atsiranda patologiniai hipokampo pokyčiai. Tyrimai taip pat rodo, kad titano dioksido nanodalelės kaupiasi pagrindinėse smegenų dalyse, įskaitant hipokampą, kurios gali sukelti neurodegeneracines ligas, tokias kaip Alzheimeris. (57,58) Hipokampas yra ypatingai svarbus, nes jis reguliuoja emocijas ir yra pagrindinė mokymosi bei atminties sritis, stiprinanti mūsų trumpalaikę ir ilgalaikę atmintis. (59) Laikas pažvelgti į saulės apsauginių priemonių naudojimą kaip į vieną iš priežasčių, susijusių su atminties problemomis, kurios vargina vis didesnę visuomenės dalį.

POVEIKIS ŠIRDŽIAI: Savo sudėtyje titano dioksido turintys kremai nuo saulės taip pat kenkia širdžiai, įskaitant širdies ritmo sutrikimus. (60) Titano dioksido yra ir daugelyje kitų vartojimo gaminių. Tie, kurie patiria širdies ritmo padažnėjimą (virpėjimą) (įskaitant jaunas merginas, kurios pradeda naudoti makiažo priemones), turėtų patikrinti visus savo naudojamus produktus ar jų sudėtyje nėra titano dioksido.


DIABETAS: Saulės kremai yra keliais atvejais susiję su diabetu. Pirmojo tipo diabetas yra susijęs su mažesniu saulės spindulių poveikiu, kas sukelia vitamino D3 trūkumą. (61) Cinko oksido dalelės gali pakeisti cukraus lygį kraujyje, (62) o titano dioksido nanodalelių kiekis, aptiktas sergančiųjų antrojo tipo diabetu asmenų kasoje, buvo rasta milijardai dalelių, lyginant su diabetu nesergančiais asmenimis. (63)


KRŪTIES VĖŽYS: Saulės kremuose esančių endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų estrogeninis poveikis gali paskatinti krūties vėžio ląsteles daugintis ir plisti. (64) Būtų puiku, jei krūties vėžio prevencijos kampanijos sutelktų dėmesį į tai, kaip paraginti moteris nustoti naudoti chemines medžiagas, kurios skatina krūties vėžio ląstelių augimą ir plitimą.


KEPENŲ, SKYDLIAUKĖS IR IMUNINĖS SISTEMOS VEIKLA: Titano dioksidas yra susijęs su sutrikusiomis kepenų, skydliaukės (žemas T3 ir T4 lygis) ir imuninės sistemos veiklomis. (62,63,64,65)


PRALAIDUS ŽARNYNAS: Daugybė žmonių kenčia dėl pralaidaus žarnyno būsenos, įskaitant asmenis, turinčius autizmo sutrikimą. Įrodyta, kad įkvėptos cinko oksido nanodalelės sutrikdo normalią mikrobiomą žarnyne ir sukuria žarnyno pralaidumą, dėl kurio žarnos tampa nesandarios. (66) Tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių šios dalelės yra tokios kenksmingos. Klaidinga teigti, kad cinko oksido purškikliai yra saugūs vaikams.


MITOCHONDRIJŲ DISFUNKCIJA: Per pastaruosius kelis dešimtmečius smarkiai padaugėjo ligų, kurios pasireiškia dėl mitochondrijų disfunkcijos. Įrodyta, kad cinko oksidas neigiamai paveikia mitochondrijų membranos gebėjimą sukurti energiją, reikalingą organizmui palaikyti sveikatą. (62)


DEPRESIJA: Titano dioksido nanodalelės, patekusios į smegenis, gali sutrikdyti psichinę sveikatą. Viena tyrėjų grupė padarė išvadą, kad “titano dioksidas vaisiui gimdoje sukelia pokyčius, kurie gali iššaukti į depresiją panašų elgesį suaugus.”(44)


DNR ŽALA: cinko oksido nanodalelės įtakojo šimtus DNR genų pažeidimų, įskaitant lūžius, ištrynimus, pertvarkymus, papildymus ir organizmo natūralią galimybę atstatyti pažeistą DNR sutrikdymą. (67,68)


SUSILPNĖJUSI DETOKSIKACIJA: Nanodalelės suardo MTHFR geną ir sukelia DNR metilinimo pokyčius, kas sumažina organizmo galimybes pašalinti nuodingas chemines medžiagas. (69) Daugeliui žmonių, kuriems diagnozuotas MTHFR geno pakitimas, sunku išlaikyti gerą sveikatą.

DIDELI VITAMINO D PRIVALUMAI SVEIKATAI

Saulė skatina mūsų odą gaminti labai naudingą vitaminą D3, kuris atlieka labai daug funkcijų. Kai šio vitamino lygis organizme yra žemas, tuomet gali pradėti retėti kaulai ir slinkti plaukai, gali sutrikti žaizdų gijimas, taip pat gali prasidėti kaulų, nugaros bei raumenų skausmai, nutukimas, dažni uždegimai, užpuola depresija ir nuovargis. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad saulės poveikis yra kur kas pranašesnis už vitamino D gamybą ir apima „kitas, vis dar pakankamai neištirtas fiziologines reakcijas į saulės spindulius, įskaitant azoto oksido išsiskyrimą, beta endorfinų gamybą ir paros ritmo reguliavimą – visus svarbius gyvybingos sveikatos ir viso gyvenimo gerovės komponentus“. (70)

Kita svarbi funkcija, kurią saulės spinduliai atlieka mūsų odoje, yra cholesterolio sulfato susidarymo katalizavimas. Vienas iš daugelio svarbių cholesterolio sulfato vaidmenų yra raudonųjų kūnelių stabilizavimas ir apnašų susidarymo arterijose sumažinimas. Stefani Senefos (Stephanie Seneff) knygoje „Sindės ir Erikos apsėstas sprendimas išspręsti šiandienos sveikatos priežiūros krizę“ (Cindy and Erica‘s Obsession to Solve Today‘s Health Care Crisis) pateikti išsamiai aprašyti būdai kaip cholesterolio sulfatas palaiko gerą sveikatą. (71)

Šaltiniai:

1. Plourde E. Sunscreens—Biohazard: Treat as Hazardous Waste. Irvine, CA: New Voice Publications; 2011.

2. Glanz K, Saraiya M, Wechsler H. Guidelines for school programs to prevent skin cancer. MMWR Morb Mortal Wkly Rep 2002;51(RR04):1-16.

3. Reisch MS. After more than a decade, FDA still won’t allow new sunscreens: even an act of Congress doesn’t move sun filters closer to approval. C&EN 2015;93(20):10-5.

4. Mitsis DKL, Groman A, Beaupin LM, et al. Trends in demographics, incidence, and survival in children, adolescents and young adults (AYA) with melanoma: A Surveillance, Epidemiology and End Results (SEER) population-based analysis. Abstract presented at ASCO Annual Meeting, June 1, 2015.

5. Wolf P, Donawho CK, Kripke ML. Effect of sunscreens on UV radiation-induced enhancement of melanoma growth in mice. J Natl Cancer Inst 1994;86(2):99-105.

6. Hunter DJ, Colditz GA, Stampfer MJ, Rosner B, Willett WC, Speizer FE. Risk factors for basal cell carcinoma in a prospective cohort of women. Ann Epidemiol 1990;1(1):13-23.

7. Krause M, Klit A, Blomberg Jensen M, et al. Sunscreens: are they beneficial for health? An overview of endocrine disrupting properties of UV-filters. Int J Androl 2012;35(3):424-36.

8. Perera E, Gnaneswaran N, Staines C, Win AK, Sinclair R. Incidence and prevalence of non-melanoma skin cancer in Australia: a systematic review. Australas J Dermatol 2015;56(4):258-67.

9. Ruszkiewicz JA, Pinkas A, Ferrer B, Peres TV, Tsatsakis A, Aschner M. Neurotoxic effect of active ingredients in sunscreen products, a contemporary review. Toxicol Rep 2017;4:245-59.

10. “Avobenzone.” http://www.sciencedirect.com/topics/pharmacology-toxicology-and-pharmaceutical-science/avobenzone.

11. Janjua NR, Kongshoj B, Andersson AM, Wulf HC. Sunscreens in human plasma and urine after repeated whole-body topical application. J Eur Acad Dermatol Venereol 2008;22:456-61.

12. Wang J, Pan L, Wu S, et al. Recent advances on endocrine disrupting effects of UV filters. Int J Environ Res Public Health 2016;13(8). Pii:E782.

13. Waring RH, Harris RM. Endocrine disrupters: a human risk? Mol Cell Endocrinol 2005;244(1-2):
2-9.

14. “Benzophenone-3 MSDS.” http://www.sciencelab.com/msds.php?msdsId=9926361.

15. Janjua NR, Mogensen B, Andersson AM, et al. Systemic absorption of the sunscreens benzophenone-3, octyl-methoxycinnamate, and 3-(4-methyl-benzylidene) camphor after whole-body topical application and reproductive hormone levels in humans. J Invest Dermatol 2004;123:57-61.

16. Okereke CS, Abdel-Rhaman MS, Friedman MA. Disposition of benzophenone-3 after dermal administration in male rats. Toxicol Lett 1994;73(2):113-22.

17. Fediuk DJ, Wang T, Raizman JE, Parkinson FE, Gu X. Tissue deposition of the insect repellent DEET and the sunscreen oxybenzone from repeated topical skin applications in rats. Int J Toxicol 2010;29:594-603.

18. Kajta M, Wójtowicz A. Impact of endocrine-disrupting chemicals on neural development and the onset of neurological disorders. Pharmacol Rep 2013;65:1632-9.

19. Coccini T, Grandi S, Lonati D, Locatelli C, De Simone U. Comparative cellular toxicity of titanium dioxide nanoparticles on human astrocyte and neuronal cells after acute and prolonged exposure. Neurotoxicology 2015;48:77-89.

20. Mortensen LJ, Oberdörster G, Pentland AP, Delouise LA. In vivo skin penetration of quantum dot nanoparticles in the murine model: the effect of UVR. Nano Lett 2008;8(9):2779-87.

21. Smijs TG, Pavel S. Titanium dioxide and zinc oxide nanoparticles in sunscreens: focus on their safety and effectiveness. Nanotechnol Sci Appl 2011;4:95-112.

22. Gulson B, McCall M, Korsch M, et al. Small amounts of zinc from zinc oxide particles in sunscreens applied outdoors are absorbed through human skin. Toxicol Sci 2010;118(1):140-9.

23. Raphael AP, Sundh D, Grice JE, Roberts MS, Soyer HP, Prow TW. Zinc oxide nanoparticle removal from wounded human skin. Nanomedicine (Lond) 2013;8(11):1751-61.

24. Lu PJ, Cheng WL, Huang SC, Chen YP, Chou HK, Cheng HF. Characterizing titanium dioxide and zinc oxide nanoparticles in sunscreen spray. Int J Cosmet Sci 2015;37(6):620-6.

25. Karlsson HL, Gustafsson J, Cronholm P, Moller L. Size-dependent toxicity of metal oxide particles—a comparison between nano- and micrometer size. Toxicol Lett 2009;188(2):112-8.

26. Sycheva LP, Zhurkov VS, Iurchenko VV, et al. Investigation of genotoxic and cytotoxic effects of micro- and nanosized titanium dioxide in six organs of mice in vivo. Mutat Res 2011;726(1):8-14.

27. Shrivastava R, Raza S, Yadav A, Kushwaha P, Flora SJ. Effects of sub-acute exposure to TiO2, ZnO and Al2O3 nanoparticles on oxidative stress and histological changes in mouse liver and brain. Drug Chem Toxicol 2014;37(4):336-47.

28. Wu J, Liu W, Xue C, et al. Toxicity and penetration of TiO2 nanoparticles in hairless mice and porcine skin after subchronic dermal exposure. Toxicol Lett 2009;191(1):1-8.

29. Kao YY, Cheng Tj, Yang DM, Wang CT, Chiung YM, Liu PS. Demonstration of an olfactory bulb-brain translocation pathway for ZnO nanoparticles in rodent cells in vitro and in vivo. J Mol Neurosci 2012;48(2):464-71.

30. Buzea C, Pacheco II, Robbie K. Nanomaterials and nanoparticles: sources and toxicity. Biointerphases 2007;2(4):MR17-71.

31. Pujalté I, Dieme D, Haddad S, Serventi AM, Bouchard M. Toxicokinetics of titanium dioxide (TiO2) nanoparticles after inhalation in rats. Toxicol Lett 2017;265:77-85.

32. French JE. NTP technical report on the toxicity studies of 2-hydroxy-4-methoxybenzophenone (CAS No. 131-57-7) administered topically and in dosed feed to F344/N rats and B6C3F1 mice. Toxic Rep Ser 1992;21:1-E14.

33. Brohi RD, Wang L, Talpur HS, et al. Toxicity of nanoparticles on the reproductive system in animal models: a review. Front Pharmacol 2017;8:606.

34. Di Virgilio AL, Reigosa M, Arnal PM, Fernández Lorenzo de Mele M. Comparative study of the cytotoxic and genotoxic effects of titanium oxide and aluminium oxide nanoparticles in Chinese hamster ovary (CHO-K1) cells. J Hazard Mater 2010;177(1-3):711-8.

35. Shimizu M, Tainaka H, Oba T, Mizuo K, Umezawa M, Takeda K. Maternal exposure to nanoparticulate titanium dioxide during the prenatal period alters gene expression related to brain development in the mouse. Part Fibre Toxicol 2009;6:20.

36. Mohammadipour A, Fazel A, Haghir H, et al. Maternal exposure to titanium dioxide nanoparticles during pregnancy; impaired memory and decreased hippocampal cell proliferation in rat offspring. Environ Toxicol Pharmacol 2014;37(2):617-25.

37. Mohammadipour A, Hosseini M, Fazel A, et al. The effects of exposure to titanium dioxide nanoparticles during lactation period on learning and memory of rat offspring. Toxicol Ind Health 2016;32(2):221-8.

38. Umezawa M, Tainaka H, Kawashima N, et al. Effect of fetal exposure to titanium dioxide nanoparticle on brain development—brain region information. J Toxicol Sci 2012;37(6):1247-52.

39. Yamashita K, Yoshioka Y, Higashisaka K, et al. Silica and titanium dioxide nanoparticles cause pregnancy complications in mice. Nat Nanotechnol 2011;6(5):321-8.

40. Liu J, Zhao Y, Ge W, et al. Oocyte exposure to ZnO nanoparticles inhibits early embryonic development through the γ-H2AX and NF-κB signaling pathways. Oncotarget 2017;8(26):42673-92.

41. Khorsandi L, Orazizadeh M, Moradi-Gharibvand N, Hemadi M, Mansouri E. Beneficial effects of quercetin on titanium dioxide nanoparticles induced spermatogenesis defects in mice. Environ Sci Pollut Res Int 2017;24(6):5595-606.

42. Zhang L, Xie X, Zhou Y, et al. Gestational exposure to titanium dioxide nanoparticles impairs the placentation through dysregulation of vascularization, proliferation and apoptosis in mice. Int J Nanomedicine 2018;13:777-89.

43. Tetreault NA, Hakeem AY, Jiang S, et al. Microglia in the cerebral cortex in autism. J Autism Dev Disord 2012;42(12):2569-84.

44. Cui Y, Chen X, Zhou Z, et al. Prenatal exposure to nanoparticulate titanium dioxide enhances depressive-like behaviors in adult rats. Chemosphere 2014;96:99-104.

45. Hougaard KS, Jackson P, Jensen KA, et al. Effects of prenatal exposure to surface-coated nanosized titanium dioxide (UV-Titan). A study in mice. Part Fibre Toxicol 2010;7:16.

46. Ajram LA, Horder J, Mendez MA, et al. Shifting brain inhibitory balance and connectivity of the prefrontal cortex of adults with autism spectrum disorder. Transl Psychiatry 2017;7(5):e1137.

47. Krause M, Frederiksen H, Sundberg K, et al. Presence of benzophenones commonly used as UV filters and absorbers in paired maternal and fetal samples. Environ Int 2018;110:51-60.

48. Philippat C, Mortamais M, Chevrier C, et al. Exposure to phthalates and phenols during pregnancy and offspring size at birth. Environ Health Perspect 2012;120(3):464-70.

49. Ponzo OJ, Silvia C. Evidence of reproductive disruption associated with neuroendocrine changes induced by UV-B filters, phthalates and nonylphenol during sexual maturation in rats of both gender. Toxicology 2013; 311(1-2):41-51.

50. Inui M, Adachi T, Takenaka S, et al. Effect of UV screens and preservatives on vitellogenin and choriogenin production in male medaka (Oryzias latipes). Toxicology 2003;194(1-2):43-50.

51. Negri-Cesi P, Colciago A, Celotti F, Motta M. Sexual differentiation of the brain: role of testosterone and its active metabolites. J Endocrinol Invest 2004;27(6 Suppl):120-7.

52. Baky NA, Faddah LM, Al-Rasheed NM, Al-Rasheed NM, Fatani AJ. Induction of inflammation, DNA damage and apoptosis in rat heart after oral exposure to zinc oxide nanoparticles and the cardioprotective role of α-lipoic acid and vitamin E. Drug Res (Stuttg) 2013;63(5):228-36.

53. Okada Y1, Tachibana K, Yanagita S, Takeda K. Prenatal exposure to zinc oxide particles alters monoaminergic neurotransmitter levels in the brain of mouse offspring. J Toxicol Sci 2013;38(3):363-70.

54. Dunaway S, Odin R, Zhou L, Ji L, Zhang Y, Kadekaro AL. Natural antioxidants: multiple mechanisms to protect skin from solar radiation. Front Pharmacol 2018;9:392.

55. Yin C, Zhao W, Liu R, et al. TiO2 particles in seafood and surimi products: attention should be paid to their exposure and uptake through foods. Chemosphere 2017;188:541-7.

56. Saptarshi SR, Duschl A, Lopata AL. Biological reactivity of zinc oxide nanoparticles with mammalian test systems: an overview. Nanomedicine (Lond) 2015;10(13):2075-92.

57. Ze Y, Sheng L, Zhao X, et al. TiO2 nanoparticles induced hippocampal neuroinflammation in mice. PLoS One 2014;9(3):e92230.

58. Bird CM, Burgess N. The hippocampus and memory: insights from spatial processing. Nat Rev Neurosci 2008;9(3):182-94.

59. Tian L, Lin B, Wu L, et al. Neurotoxicity induced by zinc oxide nanoparticles: age-related differences and interaction. Sci Rep 2015;5:16117.

60. Savi M, Rossi S, Bocchi L, et al. Titanium dioxide nanoparticles promote arrhythmias via a direct interaction with rat cardiac tissue. Part Fibre Toxicol 2014;11:63.

61. Mohr SB, Garland CF, Gorham ED, Garland FC. The association between ultraviolet B irradiance, vitamin D status and incidence rates of type 1 diabetes in 51 regions worldwide. Diabetologia 2008;51(8):1391-8.

62. Filippi C, Pryde A, Cowan P, et al. Toxicology of ZnO and TiO2 nanoparticles on hepatocytes: impact on metabolism and bioenergetics. Nanotoxicology 2015;9(1):126-34.

63. Heller A, Jarvis K, Coffman SS. Association of type 2 diabetes with submicron titanium dioxide crystals in the pancreas. Chem Res Toxicol 2018;31(6):506-9.

64. Alamer M, Darbre PD. Effects of exposure to six chemical ultraviolet filters commonly used in personal care products on motility of MCF-7 and MDA-MB-231 human breast cancer cells in vitro. J Appl Toxicol 2018;38(2):148-59.

65. Jarry H, Christoffel J, Rimoldi G, Koch L, Wuttke W. Multi-organic endocrine disrupting activity of the UV screen benzophenone 2 (BP2) in ovariectomized adult rats after 5 days treatment. Toxicology 2004;205(1-2):87-93.

66. Pietroiusti A, Bergamaschi E, Campagna M, et al. The unrecognized occupational relevance of the interaction between engineered nanomaterials and the gastro-intestinal tract: a consensus paper from a multidisciplinary working group. Part Fibre Toxicol 2017;14(1):47.

67. Blüthgen N, Meili N, Chew G, Odermatt A, Fent K. Accumulation and effects of the UV-filter octocrylene in adult and embryonic zebrafish (Danio rerio). Sci Total Environ 2014;476-477:207-17.

68. Wang MM, Wang YC, Wang XN, et al. Mutagenicity of ZnO nanoparticles in mammalian cells: role of physicochemical transformations under the aging process. Nanotoxicology 2015;9(8):972-82.

69. Sierra MI, Valdés A, Fernández AF, Torrecillas R, Fraga MF. The effect of exposure to nanoparticles and nanomaterials on the mammalian epigenome. Int J Nanomedicine 2016;11:6297-306.

70. Baggerly CA, Cuomo RE, French CB, et al. Sunlight and vitamin D: necessary for public health. J Am Coll Nutr 2015;34(4):359-65.

71. Seneff S. Cindy and Erica’s Obsession to Solve Today’s Health Care Crisis: Autism, Alzheimer’s Disease, Cardiovascular Disease, ALS and More. Irvine, CA: New Voice Publications; 2017.

Iš anglų kalbos vertė Kristina Rudienė

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s