Rauginti ir pūdyti maisto produktai

Paruošta pagal T. C. Fry (1926–1996)

Įvadas

RECEPTAS: “Paimkite vieną žuvį ir 24 valandoms prispauskite ją sunkiu akmeniu. Išimkite žuvį ir padaužykite kol suminkštės ir užpilkite du puodelius druskos. Padėkite žuvį atviroje saulėje dar vienai dienai. Suvyniokite žuvį į šiaudus ir sudėkite į atvirą stiklainį. Stiklainį su žuvimi dar mėnesį laikykite saulėje. Mėnesio senumo sūdytą žuvį sutrinkite pastos pavidalu ir naudokite kaip sriubą arba užtepėlę. Gardu!”

Tai yra turbūt pirmojo rauginto (fermentuoto) maisto, kurį kada nors valgė žmogus, receptas. Šiandien jis valgo dar daugiau rūšių maisto produktų, kurie buvo kaip nors rauginti. Sūris, jogurtas, rauginti agurkai, rauginti kopūstai, sojos padažas, actas, alus ir pasukos yra vieni iš labiausiai paplitusių šiandien valgomų raugintų maisto produktų. Nė vienas iš jų nėra būtinas mityboje.

Kas yra raugintas maistas?

Raugintas (fermentuotas) maistas iš esmės yra labai kruopščiai sugadintas maistas. Rūgimas įvyksta, kai tam tikri mikroorganizmai (bakterijos) suskaido maistą į įvairias atliekas (metabolitus). Jei „neteisingi“ mikroorganizmų tipai skaido maistą, tada pasireiškia puvimas.

Taigi rauginti maisto produktai yra aktyvių bakterijų ir jų atliekų rezultatas (pieno rūgštis ir acto rūgštis yra du pavyzdžiai). Pūdytuose ar supuvusiuose maisto produktuose taip pat yra bakterijų ir tam tikrų atliekų (paprastai azoto turinčių medžiagų, tokių kaip amoniakas).

Kodėl žmonės nori valgyti supuvusį ar sugedusį maistą? Ar šie maisto produktai gali būti kokiu būdu naudingi, kaip teigia kai kurie žmonės? Kas nutinka valgant raugintą maistą?

Kaip atsirado rauginti maisto produktai

Rauginti maisto produktai, tokie kaip jogurtas, rauginti agurkai, alus ir pan., iš pradžių buvo naudojami šviežių maisto produktų pavidalu. Rauginimas (fermentacija) tapo maisto produktų konservavimo būdu tuo metu, kai nebuvo tiekiama šviežių maisto produktų. Iš tikrųjų žmogus pasirinko „sugadinti“ savo maistą, kad vėliau galėtų jį suvalgyti.

Pvz., sūris buvo vienas iš būdų, kaip išsaugoti pieną jo nešaldant. Agurkų ir kopūstų perteklius žiemai buvo paverstas raugintais agurkais ir raugintais kopūstais. Rauginti maisto produktai iš tikrųjų buvo vieni iš pirmųjų konservuotų (ilgai išlaikomų) maisto produktų.

Kaip ir visi kokiu nors būdu konservuoti maisto produktai, jie negali aprūpinti gera mityba. Vis dėlto žmogus juos valgo šimtus metų ir per tą laiką sukūrė rimtų priežasčių (ar pasiteisinimų) valgyti maistą, kuriame pilna bakterijų, puvimo ir atliekų produktų. Pažvelkime į priežastis, kodėl rauginto maisto produktai buvo įtraukti į mitybos racioną.

Fermented Foods

Fermentuotų maisto produktų mitai

Rauginti maisto produktai mitybos racione buvo naudojami ir buvo rekomenduojami dėl keturių priežasčių:

  1. Rauginti maisto produktai yra sveikas būdas išsaugoti maistą.
  2. Raugintas maistas gali pakeisti naudingas bakterijas žarnyne.
  3. Rauginti maisto produktai gali padėti virškinti.
  4. Raugintas  maistas yra būtinas ilgam gyvenimui. 

Visos šios priežastys yra klaidingos.

Rauginimas NĖRA sveikas būdas išsaugoti maistą

Kai tik maistas pradeda rūgti, procesas vyksta tol, kol maistas visiškai supūva. Rūgimo procesui sustabdyti naudojama druska, actas arba ekstremalus šaltis, siekiant užkirsti kelią maiste gyvenančių bakterijų augimui.

Daugelis fermentuotų (raugintų) maisto produktų yra stipriai sūdyti. Druska yra biocidas. Ji žudo ir slopina gyvybę. Druska yra enzimų slopintoja. Raugintame maiste esanti druska neleidžia vietinėms bakterijoms daugintis toje vietoje kur vyksta puvimas.

Druska yra nenaudingas ir kenksmingas neorganinis chemikalas, kuris niekada neturėtų būti valgomas. Rauginti agurkai, rauginti kopūstai, sūris ir kiti rauginti maisto produktai yra labai sūdyti. Maistas, apdorotas druska, neturėtų būti įtrauktas į mitybos racioną.

Actas yra dar vienas populiarus įvairių raugintų maisto produktų priedas. Pats actas yra fermentacijos (rauginimo) rezultatas ir yra naudojamas koncentruotas, kad sustabdytų nenutrūkstamą raugintų maisto produktų skaidymą.

Tačiau actas sutrikdo virškinimą, žudo sveikas kraujo ląsteles ir dirgina visas membranas. Marinatai ir kiti acte mirkyti maisto produktai yra visiškai nevirškinami. Enzimai negali prasiskverbti ir suskaidyti acte konservuoto maisto, todėl su actu raugintas (fermentuotas) maistas praeina per virškinimo traktą toks, koks jis buvo nurytas.

Keli rauginti maisto produktai, tokie kaip jogurtas ir alus, nėra sūdyti ar konservuoti actu. Šios rūšies fermentuotas maistas paprastai laikomas žemoje temperatūroje arba išpilstomas į butelius, kad būtų užkirstas kelias nuolatiniam rūgimą sukeliančių bakterijų augimui.

Fermentuoti maisto produktai NEATSTOJA ir NEPAKEIČIA naudingųjų bakterijų

Viena iš priežasčių, kodėl dažniausiai rekomenduojama valgyti raugintą maistą, yra ta, kad manoma jog jis pakeičia naudingąsias bakterijas, natūraliai gyvenančias žarnyne. Natūralios žarnyno bakterijos padeda skaidyti maisto daleles ir yra mūsų gimtosios žarnyno mikrobiomos dalis.

Valgydami maistą, kuriame gausu bakterijų (pavyzdžiui, raugintą maistą), tikima, kad mūsų pačių vietinės bakterijos bus kažkokiu tai būdu praturtintos ir atsinaujins. Tai taip pat mitas.

Rauginto maisto poveikis žarnyno bakterijoms geriausiu atveju yra tik laikinas. Pavyzdžiui, viena iš pagrindinių vadinamųjų naudingų bakterijų yra vadinama Lactobacillus bulgaricus. Ji randama jogurte ir kituose natūraliai raugintuose maisto produktuose.

Tačiau ši bakterija nėra normalus žarnyno gyventojas ir toje aplinkoje ilgai neišgyvena. Tiesą sakant, kai tik maistas, kuriame yra šios bakterijos, nebevalgomas, ši „naudinga“ bakterija susipakuoja savo krepšius ir palieka jūsų žarnyną su sekančiu išsituštinimu.

Vis dar yra atkakliai teigiama, kad rauginti maisto produktai gali kažkaip atkurti žarnyne reikalingas bakterijas. Žmonėms dažnai patariama gerti pasukas ar valgyti jogurtą ar pasiimti šaukštelį acidolphilus (bakterijų), pavartojus antibiotikų, kurie užmušė „naudingasbakterijas kartu su vadinamosiomis „kenksmingomisbakterijomis.

Tai gana juokinga. Pirma, kad kai kurios bakterijos laikomos blogomis ar kenksmingomis, o jas sunaikinti imamasi piliulių. Tačiau piliulės veikia per gerai, dėl to taip pat žūva bakterijos, kurias mes vadiname „gerosiomis“. Taigi dabar mes turime valgyti maistą, kuriame pilna bakterijų, kad „gerosiosbakterijos vėl patektų į mūsų virškinimo sistemą!

Dėl šių teiginių apie raugintą maistą buvo atlikta daug tyrimų, siekiant išsiaiškinti, ar jie iš tiesų gali atkurti naudingąsias bakterijas žarnyne. Remiantis „American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtu tyrimu, bakterijų valgomų su maistu įtaka storosios žarnos mikrobiotai yra nepagrįsta.” Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad net valgant po 900 gr. tikro bulgariško jogurto per dieną „nepavyko išgauti geresnio rezultato tiriant išmatų mikrobiotą.”

Taip vadinamos geros ir blogos bakterijos

Mitas: Fermentuoti (rauginti) maisto produktai padeda virškinti

Suvalgius pūdyto (rūgusio) ar sugedusio maisto, kūnas, norėdamas apsisaugoti, skuba jį pašalinti per artimiausią išėjimą. Jei maistas ypač pūdytas, gali atsirasti viduriavimas. Jei maistas raugintas, pasireiškia padidėjęs žarnyno judrumas. Šis žarnyno judesio padidėjimas neteisingai siejamas su rauginto maisto nauda virškinimui ar vidurius laisvinančiomis savybėmis. Iš tikrųjų kūnas bando greitai pašalinti netinkamą maistą.

Idėja, kad rauginti maisto produktai gali kažkaip palengvinti virškinimą, tikriausiai kilo iš žmonių pastebėjimų, kurie negalėjo toleruoti pasterizuoto pieno, bet galėjo valgyti jogurtą ar kitą rauginto pieno produktą.

Daugiau kaip 70% suaugusiųjų negali virškinti pieno. Jiems trūksta virškinimo enzimo, vadinamo laktaze, kurio reikia virškinant pieno cukrų (laktozę). Nesuvirškinta laktozė sukelia viduriavimą, dieglius ir pilvo skausmus. Raugintuose pieno produktuose mažai laktozės, todėl sukelia mažiau diskomforto nei neraugintas pienas.

Iš šios diskusijos turėtų būti akivaizdūs du dalykai.
Pirma, rauginti maisto produktai (šiuo atveju – rauginti pieno produktai) nepadeda virškinimo procesui, vietoj to, tuose produktuose yra mažiau laktozės, kuri yra stresinis faktorius. Virškinimą visada ir visiškai kontroliuoja enzimai. Fermentuotas maistas negali „padėti“ virškinimui labiau, kaip labiau padėtų kvėpavimui ar kraujotakai, kadangi jame nebeliko enzimų. Tiesa, netinkami maisto produktai gali sutrikdyti virškinimą (kaip pienas ir jo produktai), tačiau klaidinga sakyti, kad maisto produktai, kurie netrikdo virškinimo, iš tikrųjų padeda virškinimui. Maistas yra inertiškas. Jis nieko pats nedaro. Jį veikia enzimai. Jis negali atlikti ar palaikyti aktyvaus, organinio proceso.

Antras dalykas, kurį reikia išmokti, akivaizdu, kad pienas, ypatingai pasterizuotas ir jo produktai nėra tinkamas maistas žmogaus organizmui. Jei negalima mėgautis natūraliu ir neperdirbto pavidalo maistu, tai nėra tinkamas maistas žmogaus mitybos racionui. Visų pirma, jei pienas pirmiausia turi būti rauginamas (arba dalinai suyra), kad jį būtų galima toleruoti, kodėl tada jis apskritai turėtų būti naudojamas?

Atminkite, kad maistas negali pagerinti virškinimo, nesvarbu, ar tai papajos, jogurtas ar rauginti kopūstai. Maistas yra virškinamas (skaidomas) enzimų. Virškinimas pagerinamas leidžiant kūnui pailsėti nuo šio proceso pasninkaujant, nevalgant kurį laiką ir leidžiant jam atsinaujinti savo galimybes, o ne nuryjant raugintą ir pūdytą maistą.

Ilgesnis gyvenimas valgant pūdytą maistą?

Romantiškiausias mitas apie raugintą maistą yra tas, kad jis gali pailginti jūsų gyvenimą. Mums pateikiami pavyzdziai, kai 100-mečiai rusai sąmoningai valgo jogurtą, arba mums pasakojama apie tai, kaip kiekvienas ilgaamžis žmogus į savo racioną įtraukia bent vieną raugintą maisto produktą.

Neseniai paskelbta jogurto, galbūt populiariausio rauginto maisto, reklama: “Jogurtas gali išgydyti opas, palengvinti saulės nudegimą ir palengvinti pagirias. Jis gali būti naudojamas kaip veido priemonė arba vaistas nuo maliarijos. Tai suteikia ilgą gyvenimą ir gerą išvaizdą, pratęsia jaunystę ir sustiprina sielą…“

Būk jaunas, ilgai gyvenk ir sustiprink savo sielą – gana stiprus teiginys patiekalui, kuriame pilna rauginto pieno. Jei tik tai būtų tiesa.

Mintis, kad raugintas maistas gali prailginti gyvenimą, visiškai nepagrįsta. Šis įsitikinimas prasidėjo maždaug dvidešimtojo amžiaus pabaigoje, kai pernelyg entuziastingas tyrinėtojas, (Ilja Metčnikovas, kuris gavo Nobelio premiją), aplankė bulgarus Europoje. Jis atrado, kad jie turi daugiausiai žmonių, išgyvenusių virš 100 metų, ir dauguma šių žmonių tiesiog valgė jogurtą. Jis pasinaudojo šiais dviem sutapimais ir bandė juos pateikti kaip „priežastį“ ir „pasekmę“ be jokių realių tyrimų ar faktų.

Kiti sveikatos tema rašytojai nuo to laiko priėmė Metčnikovo spėliones kaip tiesą ir leido jų vaizduotėms šėlioti. Tiesa yra tokia: niekada nebuvo atlikta jokių patvirtinančių tyrimų, kurie parodytų, kad jogurtas ar bet koks kitas maistas turi „gyvenimą prailginančių“ savybių. Viena mitybos tyrinėtoja Beatričė Trum Hunter teigia, kad „jogurtas ilgaamžių bulgarų mityboje  anaiptol nebuvo to priežastis. Gausūs naminių daržovių ir vaisių kiekiai ir ramus gyvenimo būdas suvaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį šių žmonių sveikatai ir ilgaamžiškumui“.

Visada kyla pagunda galvoti, kad galite valgyti kažką kas prailgina gyvenimą, ir tokiems žmonėms, kurie taip įtikėję mąsto, jogurto gamintojai yra jiems paruošę rinką.

Ilgas gyvenimas, kupinas laimės ir geros savijautos, yra vienas iš tų reikalavimų, kad mitybos racioną sudarytų sveikas, natūralus, neperdirbtas ir termiškai neapdorotas maistas. Bet kokiu atveju raugintas ir pūdytas maistas negali būti vadinamas pilnu ar natūraliu. Jokiu būdu jogurtui ar kitam fermentuotam maistui neturėtų būti suteikiama „stebuklingų“ savybių iš entuziastingų reklamos kūrėjų ir rašytojų.

Kenksmingas rūgusių maisto produktų poveikis

Kol kas aptarėme tik mitus apie tariamai teigiamą rauginto maisto poveikį. Ar galime pasakyti, kad net jei šie maisto produktai nėra ypač naudingi, jie galbūt yra nekenksmingi? Ne.

Fermentuoti (rauginti) maisto produktai yra ne tik neveiksmingi, bet ir pasižymi kenksmingomis savybėmis. Mes jau minėjome, kad daugelis fermentuotų maisto produktų yra stipriai sūdyti arba konservuoti su actu, todėl jie yra kenksmingi. Kokios yra kitos blogos šių maisto produktų savybės?

Šalutinis rauginimo (fermentacijos) poveikis

Kai maisto produktai rūgsta (fermentuojasi) arba skyla, bakterijos gamina tam tikras atliekas (metabolitus). Vienas iš šių šalutinių produktų yra alkoholis. Daugelyje raugintų maisto produktų, pavyzdžiui, sojos padaže, yra nemažai alkoholio. Žinoma, kad raugintuose maisto produktuose alkoholio paprastai būna nedidelis kiekis (nebent raugintas produktas yra vynas ar alus!), tačiau net ir nedideli alkoholio kiekiai veikia kūno ląsteles žalojančiai.

Amoniakas yra dar vienas rūgimo produktas (metabolitas). Fermentuotoje sojoje gali būti net 15% amoniako. Amoniakas yra pakankamai pavojingas, naudojmas kaip namų valymo priemonė. Jūs tikrai neturėtumėte to valgyti.

Actas, kurio forma yra acto rūgštis, taip pat gaunamas fermentuojant maistą. Ši rūgštis suteikia raugintiems maisto produktams rūgštų ar aštrų skonį. Tas aštrus skonis yra signalas kūnui, kad šis produktas neturėtų būti valgomas, nes jis yra kenksmingas. Actas neleidžia virškinti maisto produktų, ypatingai baltymų, nes jis neutralizuoja jų virškinimą skrandyje, todėl maistas apdorotas actu ir kitais panašiais šalutiniais produktais, tiesiog nevirškinamas.

Kita rūgštis, atsirandanti dėl fermentacijos, yra pieno rūgštis. Pieno rūgštis yra atliekos. Jei kada nors mankštinotės ar dirbote sunkiau nei įprastai, jautėte raumenų sustingimą ar skausmą. Šis sustingimas atsiranda dėl pieno rūgšties kaupimosi raumenyse. Taigi valgydami raugintą maistą, kurio sudėtyje yra pieno rūgšties, galbūt jūsų „nesukaustys“, tačiau ar atrodo protinga valgyti maisto produktus, kuriuose jau yra daug šalutinių produktų atliekų?

Fermentuotame maiste yra ir kitų rūgščių. Angliarūgštė randama raugintame maiste, taip pat gaiviuosiuose gėrimuose. Visos šios rūgštys yra atliekos, kurias gamina bakterijos, mintančios „rūgstančiu“ maistu.

Rauginti  maisto produktai turi žemą mitybinę vertę

Maistingiausi maisto produktai yra tie, kurie valgomi švieži, natūralūs, termiškai neapdoroti ir neperdirbti. Kai tik maistas gadinamas bet kokiu būdu, maistinės medžiagos prarandamos. Kuo ilgiau maistas laikomas sandėlyje, tuo mažiau maistinių medžiagų jame lieka.

Fermentuoti maisto produktai paprastai perdirbami ar tam tikru būdu tiesiog sunaikinami. Po to jie dažnai sandėliuojami ir naudojami po kelių savaičių ar net mėnesių. Galite valgyti raugintus ar marinuotus agurkus, kurie kadaise buvo agurkais, galbūt prieš vienerius ar dvejus metus, tačiau, tuose agurkuose liko nedaug originalių maistinių medžiagų. Ir juose absoliučiai nebelieka enzimų.

Prieš leidžiant rūgti, maistas dažniausiai kaitinamas aukštoje temperatūroje. Pienas pirmiausia pasterizuojamas, kad būtų sunaikintos visos bakterijos ir visi enzimai. Tada į jį pridedama specifinė bakterijų padermė, kad jos fermentuotų pieną į jogurtą. Pienas tarnauja tik kaip bakterijų kultūros pagrindas.

Jei nenaudojamas karštis, tada maistas dažnai susmulkinamas, supjaustomas griežinėliais, sutraiškomas ar sutrinamas. Visa kopūstų galva nėra lengvai „rauginama“, tačiau, jei kopūstą sutrenkiate ir susmulkinate į gabalus, tada bakterijos atliks savo natūralų darbą, kad baigtų skilimo procesą. Kol maistas smulkinamas, pjaustomas ar kapojamas, kad būtų palengvintas rūgimo procesas, maistas greitai oksiduojasi ir netenka maistinių medžiagų.

Kita priežastis, kodėl rekomenduojama valgyti raugintą maistą, yra ta, kad juose yra daug B grupės vitaminų arba kad jie gali kaip nors paskatinti organizmą gaminti daugiau vitamino B12 savo žarnyne. Greičiausiai yra priešingai.

Tyrimų duomenimis, dėl fermentuoto maisto gali sumažėti vitamino B12 kiekis. Bulgarijos ataskaitoje nurodoma, kad jogurto bakterijos naudoja B12 savo augimui. Kefyre (rauginto pieno gėrime) esantis B12 mažėja proporcingai jo fermentacijai.

Vietoj to, kad maistas būtų naudingas mitybai, fermentacija sumažina vitaminų ir mineralų kiekį.

Mes ištyrėme mitus, susijusius su raugintais maisto produktais, ir aprašėme kai kurias kenksmingas pasekmes, kurios gali atsirasti juos vartojant. Dabar laikas įvardinti vardais ir aptarti kiekvieną populiarų raugintą produktą.

Raugintų maisto produktų tipai mityboje

Įvairūs rauginti maisto produktai yra valgomi visame pasaulyje. Fermentuotas žuvies pyragas yra delikatesas Japonijoje, tuo tarpu korėjiečiai valgo raugintą česnaką. Mūsų diskusija apie raugintus maisto produktus apsiriboja tais maisto produktais, kurie valgomi JAV.

Taigi pradėkim su  „Mūū-Mūū“ …

Šioje šalyje populiariausios rauginto maisto rūšys yra tos, kurios gaminamos iš pieno produktų. Mes jau aptarėme pieno ir jo produktų netinkamumą žmonių maistui, todėl pateiksime jums trumpą informaciją apie kitus šio rauginto maisto aspektus.

Jogurtas

Jogurtas buvo agresyviai reklamuojamas kaip sveikas maistas. Jis buvo vadinamas „tobulu maistu“ ir „geros sveikatos draudimu“. JAV žemės ūkio departamentas savo 1965 m. metraštyje pateikia nekvalifikuotą teiginį: „Jogurtas neturi jokių mitybinės ar sveikatos vertės, išskyrus tą, kuri tiesiog yra piene, iš kurio jis pagamintas“.

Jogurtas taip pat buvo reklamuojamas kaip puikus dietinis maistas. Net ir šiuo klausimu jogurtas žlunga. Jame yra sočiųjų gyvulinių riebalų, ir nors paprastame jogurto puodelyje yra 154 kalorijos, daugiau nei 80% viso suvalgomo jogurto yra saldintas įvairių vaisių skoniu, ir jau turi 275 kalorijas puodelyje.

Per pastaruosius dešimt metų atlikti tyrimai parodė dar vieną jogurto pavojų: kataraktą. Katarakta yra akies lęšio drumstumas. Sunkiais atvejais tai sukelia aklumą.

Atliekant eksperimentus su gyvūnais, visiems gyvūnams, kurie keletą mėnesių buvo šeriami jogurtu, abiejose akyse atsirado katarakta. Indijos dalyse, kur jogurtas sudaro didelę mitybos dalį, katarakta pasireiškia labai dažnai. Sutapimas? Abejotina…

Tyrėjai galiausiai nusprendė, kad kai kuriems žmonėms gali išsivystyti katarakta, jei jie valgo maistą, kuriame yra daug galaktozės (mažiau tirpus ir saldus cukrus nei gliukozė). Jogurtas yra vienas gausiausių galaktozės turinčių maisto produktų. Daugelyje komercinių jogurtų yra 22–24% galaktozės.

Žmonės, kurie paprastai nevalgo pieno produktų, kartais jaučiasi įpareigoti į savo mitybos racioną įtraukti jogurto dėl „sveikatos“ priežasčių. Jogurte nėra nieko stebuklingo ar sveiko. Kaip ir visi pieno produktai, jo nereikėtų vartoti mityboje.

Nesakyk sūris!

Sūris yra labai populiarus raugintas (fermentuotas) maistas. Dėl žalingo šio maisto poveikio jau buvo kalbėta ankščiau. Galbūt norėsite atsižvelgti į šį faktą: daugumos komercinių sūrių fermentacijos procesas pradedamas pridedant šliužo (Rennet) enzimo į pieną. Šliužo Enzimas, kuris taip pat natūraliai randamas karvės skrandyje.

Norėdami gauti šliužo enzimo, kad surauginti sūrį, karvių skrandžiai išgrandomi. Šie skrandžio ekstraktai pridedami į pieną, kad jis sukrekėtų į sūrį. Taigi, ar jūs galite būti „vegetaras“ ir vis tiek valgyti sūrį, kuris gaminamas su karvių skrandžio nuobraižomis? Tikriausiai ne.

Sūris yra produktas, kuris visada pūdomas. Palikite gabalą kambario temperatūroje, ir visame jame augs mėlynas, žalias, baltas ar geltonas pelėsis. Kai kurie žmonės netgi mėgsta valgyti šį pelėsį, bet tada kai kurie žmonės valgys bet ką. Mityboje  jums nereikia „pelėsinio pieno“ ar sūrio.

Palėsinis batonas

Pasukos, grietinė ir kefyras

Be sūrio ir jogurto, yra ir kitų raugintų pieno produktų. Pasukos ir kefyras yra du populiarūs rauginto pieno gėrimai. Grietinė yra būtent tokia: grietinėlė, kuri surūgo ir sugedo.

Atminkite, kad ne tik šie maisto produktai yra netinkami, nes jie yra pieno produktai, bet prieš parduodant į juos dažnai primaišo priedų. Pasukose dažnai pridedama druskos, kefyras paprastai saldinamas, o grietinė turės konservantų, kad ji visiškai nesušvinktų.

Daržovės, kurių neįmanoma suvirškinti

Prieš kelerius metus populiari dieta leido valgyti visus marinuotus agurkus, kiek tik geidė širdis. Jei valgėte, suvalgykite kartu ir marinuotų agurkų. Jei norite patiekalo, valgykite su juo marinuotų agurkų. Kodėl? Nes marinatai yra nevirškinami. Jie praeina pro virškinimo traktą lygiai tokie pat, kaip buvo sukramtyti, nesuvirškinti ir neįsisavinti. Yra geresnių būdų, kaip numesti svorį, nei šios marinuotos dietos, tačiau tai nurodo vieną faktą: marinuotos ir raugintos daržovės yra nevirškinamos.

Agurkas yra puiki daržovė. Tai traški, šiek tiek saldi, kupina gyvybiškai svarbių skysčių, mineralų, vitaminų ir amino rūgščių. Bet jei mirkysite tą agurką acte ir iš jo pagaminsite „fermentuotą“ produktą, sunaikinsite bet kokias jame buvusias naudingas savybes. Enzimai nepajėgus išskaidyti marinuotų produktų. Beveik tas pats, kas bandytų suvirškinti gumą. Jie praeina tiesiai per jus tais pačiais mažais gabalėliais, kuriuos nurijote.

Jie taip pat yra labai sūdyti, prieskoniuoti ir konservuoti. Jie neturėtų būti valgomi. Druska apskritai slopina enzimų veiklą organizme.

Nors beveik bet kurią daržovę galima rauginti, kita populiariausia daržovė be agurkų šiam tikslui tinka kopūstai. Raugintus kopūstus kai kuriose tautybėse valgo dideliais kiekiais. Ar tai galėtų būti priimtinas maistas? Štai ką T.C. Fry apie šį maistą rašė 1981 m.: “Rauginti kopūstai yra nevirškinami. Acto rūgštis (actas), susidaranti dėl bakterijų skaidymo į metabolitus, kenkia mūsų virškinamajam traktui ir stabdo virškinimą bei panaudoti su juo valgytus maisto produktus. Tai yra toje pačioje grupėje, kur ir visi supuvę maisto produktai.“ 

Kur yra džiaugsmas sojoje?

Didžioji dalis pasaulyje valgomų fermentuotų maisto produktų yra gaminami iš sojų pupelių. Žinoma, dauguma šių raugintų sojų maisto produktų yra populiariausi Rytuose, tačiau per pastaruosius kelerius metus jų vartojimas JAV smarkiai išaugo dėl makrobiotikų ir kitų sveikatinimo krypčių judėjimo. Ar fermentuota sojos pupelė jums tinka? Tikriausiai jau žinote atsakymą, bet trumpai pažvelkime į kai kuriuos iš jų:

Sojos padažas arba „Tamari“: Tai yra populiariausias fermentuotas sojos produktas. Tai skystis, gaminamas fermentuojant sojas ir kartais kviečius didelėse statinėse. Galutinis produktas yra labai tamsus ir sūrus skystis. Jame yra amoniako, alkoholio ir įvairių rūgščių. Jame taip pat yra 18% druskos. Druska slopina enzimų veiklą.

Miso: Kitas labai daug druskos turintis raugintas maistas, daugiausia gaminamas iš sojų pupelių. Japonai jį naudoja dideliais kiekiais, o tai savo ruožtu daro juos daugiausia druskos vartojančia tauta žemėje. Japonai taip pat turi aukščiausią skrandžio vėžio rodiklį žemėje – tai glaudžiai susiję su dideliu druskos kiekiu vartojimu, kurios yra raugintame ir marinuotame maiste.

Tempe: Tai dar nėra labai plačiai žinomas fermentuotas sojų maistas, tačiau jį labai agresyviai reklamuoja šios šalies privačios sojos kompanijos, taip pat Žemės ūkio departamentas. „Tempeh“ yra raugintų sojų pupelių pyragas, kurio išorė yra gausiai padengta pilkšvai balto pelėsio sluoksnio. Manoma, kad šis gausus pelėsio sluoksnis neva geriau virškina soją (beje, sojos pupelės turbūt sunkiausiai virškinamos iš visų pupelių, nors visos pupos ir taip nėra lengvai virškinamos).

Per pastaruosius 15 metų atlikti tyrimai parodė, kad pelėsiai gamina tuzinus skirtingų toksinų. Skirtingi pelėsiai gamina skirtingus toksinus. Aflatoksinas yra labiausiai žinomas toksinas ir yra stipri, vėžį sukelianti medžiaga. Tačiau, visi pelėsiai gamina savo unikalų toksiną. Virimas nesunaikina pelėsių gaminamų toksinų. Kodėl kas nors trokšta valgyti pelėsinį maistą, yra mįslė, tačiau ne paslaptis, kad jie yra labai žalingi.

Kiti rauginti maisto produktai

Yra raugintų grūdų produktų, tokių kaip rauginta duona (Sourdough bread). Yra raugintų gėrimų, tokių kaip alus ir vynas. Kai kurie sveikatos entuziastai sugalvojo raugintus „riešutų“ sūrius ir be druskos raugintus kopūstus.

Yra du dalykai, kuriuos turite žinoti apie šiuos ir visus kitus raugintus (fermentuotus) maisto produktus.
Pirma, šie maisto produktai nėra būtini mityboje. Jie neatlieka jokių funkcijų, neaprūpina jokiomis specialiomis maistinėmis medžiagomis, neturi „naudingųbakterijų ir neturi stebuklingų, gyvenimą pratęsiančių savybių.
Antra, visuose raugintuose maisto produktuose yra kenksmingų bakterijų atliekų, šalutinių produktų (metabolitų), taip pat druskos, acto ir kitų konservantų. Jie savaime yra kenksmingi gyvam organizmui.

Jei žmogus laikosi biologiškai tinkamos mitybos iš šviežių, neperdirbtų ir termiškai neapdorotų vaisių, uogų, daržovių, riešutų, sėklų ir daigų, jis neturės jokio iškrypusio potraukio tokiems sugedusiems maisto produktams. Pūvančių, pūdytų ir irstančių produktų valgymas yra įgytas įprotis, panašiai kaip mėsos ir greito maisto valgymas. Kaip ir šių iškreiptų įpročių, atsidavęs sveikatos ieškotojas turėtų greitai atsisakyti rauginto ir pūdyto maisto.


Klausimai ir atsakymai

Manau, kad klystate. Kai tik sutrinka skrandžio veikla, aš galiu valgyti jogurtą, tačiau bet koks kitas maistas mane erzina.

Rauginti maisto produktai gali būti „toleruojami“ žmonių, kurių virškinimas prastas, nes iš tikrųjų šie maisto produktai išvis nevirškinami! Kūnas turi išminties atpažinti sugadintą ir supuvusį produktą (būtent toks ir yra fermentuotas maistas). Šį maistą bandoma paskubinti per virškinamąjį traktą iki išangės, kur jį galima greitai išstumti ir negadinti organizmo. Jūs nevirškinate rauginto maisto – jį galite tik greitai pašalinti. Beje, negalima valgyti jokio maisto esant skrandžio sutrikimui. Žmonės dažnai daro klaidą valgydami ką nors, kad „sušvelnintų“ virškinimo sutrikimus. Jei kada nors jaučiate virškinimo diskomfortą, tai yra stiprus signalas praleisti ar atidėti savo kitą valgymą arba net pasninkauti parą laiko ar daugiau.

Beveik kiekvienoje pasaulio valstybėje yra rauginto maisto, kurį jie valgo. Ar nemanote, kad tai ką nors reiškia?

Tradicija ir populiarumas yra patys skurdžiausi būdai nustatyti tinkamai mitybai. Vienintelis autoritetas, kuriuo turėtumėte pasikliauti, kai nustatote, ką geriausia valgyti, yra jūsų kūnas. Kitaip tariant, jūsų kūno fiziologija ir anatomija tai yra tai, kas daro maistą „priimtinu“ arba „kenksmingu“ mityboje. Jūsų fiziologija nepriims fermentuoto ar pūvančio maisto kaip sveiko maisto pakaitalo. Jūsų kūnas jo nevirškina. Tokiuose maisto produktuose esančios atliekos (metabolitai) sutrikdo virškinimą. Dėl maistinių medžiagų praradimo raugintame produkte, dėl to jie tampa išbalansuoti. Sužinokite daugiau apie savo kūno fiziologiją ir virškinimo mechaniką. Tai jums pasakys daugiau apie gerą mitybą, negu milijonai kitų padarytų klaidų.

Aš pati gaminu be druskos ir termiškai neapdorotus raugintus kopūstus iš šviežių kopūstų. Aš taip pat turiu „jogurto“, pagaminto iš sumaltų, termiškai neapdorotų (žalių) riešutų. Aš mėgaujuosi šiais patiekalais, nes jie nebuvo virti, sūdyti ir pan. Kodėl neturėčiau toliau jų vartoti?

Leiskite man užduoti klausimą. Ar jūs iš tikrųjų pagerinate kopūstus ar riešutus ar dar ką nors, rauginimo procesu? Ne. Jūs juos apdorojote sumalant, pjaustant, skystinant, šlifuojant ar pan. Jūs išskaidėte maistą ir paskatinote oksidaciją bei maistinių medžiagų praradimą. Jūs leidote šviežiam ir pinam maistui lėtai irti ir pūti dėl bakterijų veiksmų. Ką jūs iš to gaunate? Geresnę sveikatą? Paslaptingą naudą? Visiškai nieko. Jei raugintas maistas neturi jokios naudos, kodėl tada reikia pridaryti tiek problemų, kad sugadinti maistą? Tiesa, jūs naudojate geriausius ingredientus be kenksmingų priedų. Skatindami šiuos maisto produktus pūti, kad suteiktų jiems rūgštų skonį, jūs švaistote juos ir nedarote sau nieko gero.


1 straipsnis: „Sveikatos kryžiuočio“ ištrauka

Jei virti ir perdirbti maisto produktai, mėsa, kava, arbata ir kiti gėrimai yra tokie nuodingi, kodėl 75% mūsų gyventojų gyvena nuo 70 iki 80, kai kurie net vyresnio amžiaus? Jei negyvas ir nuodingas maistas yra toks blogas, tai neatrodo teisingai. Kažkur pakeliui jūsų mokymuose yra tam tikri prieštaravimai. Prašau paaiškinkite.

Jūsų klausimas tikrai atveria sliekų skardinę! Pirma, yra keletas nepagrįstų prielaidų, būtent, kad žmonės gyvena sulaukę 70 ar 80 metų, laikydamiesi išimtinai negyvo maisto mitybos, kurioje yra nuodingų gėrimų ir perdirbto maisto. Tai netiesa. Dauguma žmonių beveik kiekvieną dieną gauna žalio (termiškai neapdoroto) maisto. Būtent dėl ​​šių maisto produktų mes taip gerai išgyvename. Pagrindinis dalykas, kurio žmonėms reikia suvartojant maistą, yra degalai, o virti maisto produktai tai teikia.

Tačiau jie taip pat suteikia ir nepageidaujamų produktų – nuodingus pelenus, kurie susidaro dėl maisto apdorojimo karščiu. Šie nuodingi pelenai nėra tokie lengvai pastebimi kaip pelenai židinyje ar iš cigaretės, tačiau jie vis dėlto yra. Pelenų turinčių maisto produktų vartojimas yra žalingas. Yra maža riba tarp mūsų gyvavimo trukmės ir mūsų veiksmų.

Žmogaus kūnas yra nuostabiai sudėtingas. Jis turi šimtą gynybinių mechanizmų, saugančių nuo nuolatinių nuodijimų. Kūnas turi milžinišką pajėgumą išmesti nuodus. Tačiau šis pajėgumas geriau nebūtų eikvojamas, nes kiekvienas mušis su nuodais mažina mūsų gyvybingumą, kol galiausiai tampame verkšlenančia kančių krūva, kokia yra dauguma mūsų.

Ar žinojai, kad amerikiečiai per metus patiria daugiau nei 600 milijonų peršalimų? Ar žinojai, kad 50 procentų amerikietiškų patiekalų baigiasi virškinimo sutrikimais? Ar žinojai, kad 45 procentai amerikiečių miršta nuo širdies problemų? Dar 20 procentų nuo chemoterapijos? Žmones sunku nužudyti – štai ką rodo tavo klausimas.

Pažvelgę ​​į ilgaamžiškumo veiksnius, pamatysime, kad ligos ir kančios yra labai paplitusios tarp amerikiečių. Neįtikėtina, kad daugelis išgyvena iki 70 ar 80! Bet jei sveikiau gyventume, vidutiniškai galėtume gyventi daugiau nei 100 metų – be jokių kančių! Amerika kenčia nuo sveikatos problemų tiek, jog galiu pasakyti, kad 99% tikimybė, kad turite blogus dantis, 72% tikimybė, kad turite mažiau nei tobulą regėjimą (tobulas yra normalus), 50% tikimybė, kad turite kažkokį nerimą keliantį amžiną negalavimą, ir taip toliau.

Taip, nepaprasta, kad žmogaus kūnas gali patirti tiek daug bausmių ir vis tiek išgyventi. Bet tai nėra priežastis tęsti piktnaudžiavimą su mūsų gerai išsivysčiusiu organizmu. Jis bus daug labiau tarnaujantis ir veiks daug geriau, jei jam bus suteikta reikiama priežiūra. Šiuo atžvilgiu tai yra kaip automobilis. Tačiau, skirtingai nei automobilis, mes jo negalime pakeisti. Stengiamasi pakeisti kūno dalis, tačiau tai dažnai būna nesėkminga arba nepatenkinama, nes kūnas atmeta svetimus audinius.

This image has an empty alt attribute; its file name is ferrari.jpg

Ar žinote, kas nutinka tiems, kurie negauna pakankamai maistinių medžiagų ir vartoja greitą maistą bei kitas nuodingas medžiagas? Ar kada susimąstėte, kodėl chemoterapija dabar yra mūsų vaikų žudikas numeris vienas? Tiesa ta, kad greitasis maistas, gaivieji gėrimai, mėsa, kiaušiniai ir t. t. negali kurti sveikų (normalių) ląstelių.

Neturint minimaliai būtiniausių maistinių medžiagų, gyvybinės jėgos išsenka, o nuodai toliau žaloja, kol pasireiškia leukemija ar kitos vėžio rūšys.

Vienas ryškiausių mūsų gyvenimo būdo bruožų yra mūsų vyraujančios ligos ir kančios nuo jų. Vidutinis kinietis yra gyvas kūno sportiškumo ir fizinės gerovės pavyzdys, palyginti su vidutiniu amerikiečiu. Tačiau tikrai nėra didelio reikalo girti kinų gyvenimo būdo. Tiesiog jie daro daug mažiau žalos sau nei mūsų piliečiai. Jie daro daug daugiau naudingų dalykų, kurie tinka jų kūnui, nei mes. Amerikiečiai žaidžia rusišką ruletę su savo kūnu. Bet tai mūsų gyvenimas, o ne žaidimas. Išmokite kaip sveikiau gyventi. Tada pritaikykite tai, ką žinote. Savo įgytas žinias panaudokite praktikoje nuo dabar.

Iš anglų kalbas vertė kineziterapeutė Erika Jasinauskaitė

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Up ↑

%d bloggers like this: