Nors visas pasaulis remiasi RT-PGR testais Sars-Cov-2 diagnozuoti, mokslas aiškiai teigia: jie absoliučiai tam nėra pritaikyti!

Paruošė Torsten Engelbrecht and Konstantin Demeter

Visame pasaulyje skelbiami karantinai ir taikomos higienos priemonės remiasi ligos atvejų ir mirčių skaičiais, gautais atlikus taip vadinamus SARS-CoV-2 reversinės transkripcijos PGR (RT-PCR) testus, naudojamus „teigiamiems“ pacientams nustatyti, kur žodis „teigiamas“ dažniausiai yra tolygus žodžiui „užsikrėtęs“.

Bet, atidžiai pažvelgus į faktus, peršasi išvada, kad šie PGR testai, kaip diagnostinė priemonė nustatyti tariamą užsikrėtimą menamu nauju SARS-CoV-2 virusu, yra visiškai beverčiai.

Nepagrįsta „Testuotis, testuotis, testuotis,…“ mantra

2020 metų kovo 16 dieną vykusios spaudos konferencijos COVID-19 tema metu Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) generalinis direktorius Dr. Tedras Adanomas (Tedros Adhanom) pasakė:

“Mes siunčiame paprastą žinutę visoms šalims: testuotis, testuotis, testuotis“.

Žinutė po visą pasaulį pasklido žiniasklaidos atstovų, tokių kaip „Reuters“ ir „BBC“, antraščių dėka.

Priedo, gegužės 3 dieną, žurnalo „Heute“ (vienas iš svarbiausių Vokietijos televizijos naujienų žurnalas) moderatorius savo auditorijai perteikė „koronos dogmą“ naudodamas įspėjantį toną:

“Testuotis, testuotis, testuotis – tai yra mūsų dabartinis kredo, o kartu ir vienintelis būdas iš tikrųjų suprasti kaip smarkiai plinta koronavirusas“.

Tai rodo, kad tikėjimas PGR testų patikimumu yra toks stiprus, kad prilygsta religijai, kuri, praktiškai, netoleruoja jokių prieštaravimų.

Tačiau, yra puikiai žinoma, kad religijos yra susijusios su tikėjimu, o ne su moksliniais faktais. Kaip, kad pasakė Valteris Lipmanas (WalterLippmann), du kartus apdovanotas „Pulicerio Apdovanojimu“ (Pulitzer Prize) ir bene įtakingiausias XX amžiaus žurnalistas: “Kur visi mąsto vienodai, ten nemąsto niekas”.

Taigi, pirmiausia reikia pabrėžti, kad pats Karis Mulis (Kary Mullis), „Polimerazės grandininės reakcijos“ (PGR) išradėjęs, irgi negalvojo vienodai. 1993 metais už savo išradimą jis buvo apdovanotas chemijos Nobelio premija.

Deja, būdamas 74-ių metų, Mulis mirė praėjusiais (2019 m.) metais. Ir nėra jokios abejonės, kad biochemikas PGR laikė netinkamu aptikti virusus.

To priežastis yra tai, kad PGR testai buvo, ir vis dar yra, numatyti naudoti kaip gamybos technika, galinti pakartoti DNR sekas milijonus ir milijardus kartų, o ne kaip diagnostinė priemonė įsivaizduojamiems virusams nustatyti.

Kaip įsivaizduojamų virusų pandemijų paskelbimas remiantis PGR testais gali baigtis katastrofa, Džina Kolata (Gina Kolata) aprašė savo 2007 metais „New York Times“ laikraštyje išspausdintame straipsnyje: „Tikėjimas greitaisiais testais veda į epidemiją, kurios nėra“ (Faith in Quick Test Leads to Epidemic That Wasn’t).

Galiojančio aukso standarto trūkumas

Be to, verta paminėti, kad PGR testai, naudojami vadinamiesiems COVID-19 pacientams nustatyti, kurie tariamai serga vadinamuoju SARS-CoV-2, neturi pagrįsto aukso standarto, su kuriuo būtų galima juos palyginti.

Tai yra esminis dalykas. Testai turi būti įvertinti siekiant nustatyti jų tikslumą – tiksliau kalbant jų „jautrumą“ [1] ir „specifiškumą“ – lyginant su „aukso standartu“, kuris yra tiksliausias turimas metodas.

Pavyzdžiui, nėštumo testo auksinis standartas būtų pats nėštumas. Bet, kaip, pavyzdžiui, Australijos užkrečiamųjų ligų specialistė Sanjaja Senanajake (Sanjaya Senanayake) pokalbio metu ABC TV televizijoje pareiškė, atsakydamas į klausimą: „Kiek tikslus yra [COVID-19] testas?“:

“Jei mes turėtumėme naują testą auksinio stafilokoko [bakterijos] kraujyje nustatymui, tai mes bent jau turime kraujo kultūras, ir tai yra mūsų aukso standartas, kurį naudojame dešimtmečius ir galėtume šį naują testą palyginti su senu. Tačiau, mes neturime aukso standarto COVID-19 testavimui“.


[1] Jautrumas apibrėžiamas, kaip sergančių pacientų dalis, kurių testas teigiamas, o specifiškumas – kaip nesergančių pacientų dalis, kurių testas neigiamas.

Tai patvirtina Bristolio universitete dirbanti Džesika C. Vatson (Jessica C. Watson). Savo straipsnyje “COVID-19 testo rezultato interpretavimas” (“Interpreting a COVID-19 test result”), kuris neseniai buvo paskelbtas „Britų medicinos žurnale“ (The British Medical Journal), ji rašo, kad „COVID-19 testams trūksta aiškaus‚ aukso standarto“.

Tačiau, užuot testus klasifikavus kaip netinkamus aptikti SARS-CoV-2 ar diagnozuoti COVID-19, arba, užuot nurodžiusi, kad tik įsivaizduojamas virusas, kurio egzistavimas gali būti įrodytas jį izoliuojant ir išgryninant, tai būtų tvirtas aukso standartas, Vatson (Watson) labai rimtai teigia, kad, „pragmatiškai“ tariant, pati COVID-19 diagnozė, visų nuostabai įskaitant ir PGR testavimą, „gali būti geriausias turimas‚ aukso standartas.“ Bet tai nėra moksliškai pagrįsta.

Nepaisant fakto, kad yra visiškai absurdiška patį PGR testą laikyti aukso standarto dalimi, kad būtų galima įvertinti PGR testą, nėra jokių išskirtinių specifinių COVID-19 simptomų, ką pripažino net tokie žmonės kaip Tomas Liošeris (Thomas Löscher), buvęs Miuncheno Universiteto Infekcijų ir Tropinės Medicinos katedros vedėjas (the Department of Infection and Tropical Medicine at the University of Munich) ir Federalinės vokiečių internistų asociacijos (the Federal Association of German Internists) narys [2].

Jeigu nėra išskirtinių specifinių COVID-19 simptomų, tuomet COVID-19 diagnozė, priešingai nei teigia Vatson (Watson), negali būti tinkama naudoti kaip galiojantis aukso standartas.

Ir dar daugiau, „ekspertai“, tokie kaip Vatson (Watson), praleido faktą, kad aukso standartas gali būti tik viruso izoliavimas, kitaip tariant, neabejotinas viruso egzistavimo įrodymas.

Štai kodėl paklausiau Vatson (Watson), kaip COVID-19 diagnozė „gali būti geriausias turimas aukso standartas, jei nėra išskirtinių specifinių COVID-19 simptomų ir, ar pats virusas, t.y. jo išskyrimas (izoliavimas) nebūtų geriausias turimas aukso standartas. Bet, nepaisant daugybės prašymų, ji vis dar į šiuos klausimus neatsakė. Neatsakė ir į mūsų greito reagavimo pranešimą po savo straipsniu, kuriame mes iškėlėme tuos pačius klausimus, bet birželio 2 dieną mums parašė: “Pasistengsiu paskelbti atsakymą vėliau šią savaitę, kai tik turėsiu galimybę“.

Aukso standartas

Nėra įrodymų, kad RNR yra virusinės kilmės

Dabar klausimas yra toks: Ko pirmiausia reikia, kad išskirti virusą, įrodyti jo egzistavimą? Turime išsiaiškinti iš kur atsiranda RNR, kuriuos PGR testai ir aptinka.

Kaip rašoma vadovėliuose (pvz., White/Fenner. Medicininė Virusologija (Medical Virology), 1986, 9 psl.) ir, kaip teigia pagrindiniai virusų tyrėjai, tokie kaip Lukas Montagneris (Luc Montagnier) ar Dominikas Dvajeris (Dominic Dwyer), dalelių išgryninimas, t.y. objekto atskyrimas nuo visko, kas nėra tas objektas, kaip, pvz., 1898 metais Nobelio laureatė Mari Kuri (Marie Curie) iš tonų pikio išgrynino 100 mg. radžio chlorido, yra būtina sąlyga norint įrodyti viruso egzistavimą ir tai, kad aptiktos RNR dalelės yra kilusios iš naujo viruso.

To priežastis yra tai, jog PGR testas yra ypatingai jautrus, o tai reiškia, kad jis gali aptikti net ir mažiausius DNR ar RNR gabalėlius, tačiau negali nustatyti šių dalelių kilmės.Tai turi būti nustatyta iš anksto.


[2] 2020 metais kovo 6 dieną elektroniniu paštu gautas laiškas iš prof. Tomo Liošerio (Thomas Löscher)

Kadangi PGR testai yra skirti sutikrinti (kalibruoti) genų sekas (šiuo atveju RNR sekas, nes manoma, kad SARS-CoV-2 yra RNR virusas), turime žinoti, kad šie genų fragmentai yra ieškomo viruso dalis. O norint tai žinoti, reikia atlikti tinkamą tariamo viruso išskyrimą ir išgryninimą.

Taigi, mes paprašėme atitinkamų mokslininkų grupių, aktualiuose tyrimuose pasisakančių apie SARS-CoV-2, pateikti įrodymus, ar jų in vitro (lot. bandymas, atliekamas ne gyvojoje, bet dirbtinėje sistemoje, stikle) atliktų tyrimų metu pavaizduoti elektronų mikroskopiniai kadrai rodo išgrynintus virusus.

Tačiau, nė viena komanda negalėjo atsakyti į šį klausimą „taip“ – ir labai svarbu, niekas nepasakė, kad išgryninimas nėra būtinas žingsnis. Mes tik gavome tokius atsakymus, kaip „Ne, mes neturime elektronų mikrografijos, rodančios išgryninimo laipsnį“ (žiūrėti žemiau).

Paklausėme kelių tyrimų autorių: „Ar Jūsų elektronų mikrografijose rodomas išgrynintas virusas?“. Jie pateikė šiuos atsakymus:

1 tyrimas: Leo L. M. Poon; Malik Peiris. „Naujo koronaviruso, keliančio grėsmę žmogaus sveikatai, atsiradimas“ (“Emergence of a novel human coronavirus threatening human health”) Gamtos Medicina (Nature Medicine), 2020 kovo mėn.
Atsakantis autorius: Malik Peiris
Data: 2020 m. gegužės mėn. 12 d.
Atsakymas: „Yra pavaizduotas virusas, atsiradęs iš užkrėstos ląstelės. Tai nėra išgrynintas virusas“.

2 tyrimas: Myung-Guk Han ir kt.: „Koronaviruso, išskirto iš COVID-19 sergančio paciento Korėjoje, nustatymas“ (“Identification of Coronavirus Isolated from a Patient in Korea with COVID-19”), Osongo visuomenės sveikatos ir mokslinių tyrimų perspektyvos, 2020 vasario mėn.
Atsakantis autorius: Myung-Guk Han
Data: 2020 m. gegužės mėn. 6 d.
Atsakymas: „Mes negalėjome įvertinti išgryninimo laipsnio, nes negryniname ir nekaupiame (nekoncentruojame) ląstelėse auginto viruso“.

3 tyrimas: Wan Beom Park ir kt. „Viruso išskyrimas iš pirmojo SARS-CoV-2 paciento Korėjoje“ (“Virus Isolation from the First Patient with SARS-CoV-2 in Korea”), Korėjos medicinos mokslo žurnalas, 2020 m. vasario mėn. 24 d.
Atsakantis autorius: Wan Beom Park
Data: 2020 m. kovo mėn. 19 d.
Atsakymas: „Mes neturime išgryninimo laipsnį rodančios elektronų mokrografijos“.

4 tyrimas: Na Zhu ir kt., „Naujas koronavirusas iš plaučių uždegimu sergančių Kinijos pacientų“, 2019, Naujosios Anglijos medicinos žurnalas, 2020 m. vasario mėn. 20 d.
Atsakantis autorius: Wenjie Tan
Data: 2020 m. kovo mėn. 18 d.
Atsakymas: Answer: “[Mes turime] nusodintų viruso dalelių nuotrauką, o neišgrynintų“.

Kalbant apie paminėtus leidinius, akivaizdu, kad tai, kas parodyta elektronų mikrografijose (EM) yra jau galutinis tyrimo rezultatas, t.y. nėra jokio kito rezultato, kurio EM jie galėjo padaryti.

Trumpai tariant, jei šių tyrimų autoriai pripažįsta, kad jų paskelbtose EM nėra išgrynintų dalelių, vadinasi jie tikrai neturi jokių išgrynintų dalelių, kurios, kaip teigiama, yra virusinės. (Šiame kontekste reikia pažymėti, kad kai kurie tyrėjai savo publikacijose naudoja terminą „išgryninimas“, tačiau jose aprašytos procedūros nėra tinkamas išskyrimo (išvalymo) procesas. Todėl, terminas „išskyrimas“ šiame kontekste yra naudojamas netinkamai).

Taigi, keturių pagrindinių, 2020 metų pradžioje paskelbtų tyrimų, kuriuose teigiama, kad buvo atrastas naujas koronavirusas, autoriai pripažino, kad neturėjo įrodymų, jog viruso genomo kilmė buvo į virusą panašios dalelės ar ląstelių atliekos, grynos ar negrynos, ar bet kokios rūšies dalelės. Kitaip tariant, SARS-CoV-2 RNR yra grįsta tikėjimu, o ne faktais.

Mes taip pat susisiekėme su patyrusiu virusologu, Dr. Charles Calisher (Čarlzu Kališeriu). 2001 metais „Science“ leidinys paskelbė kelių veteranų virusologų, tarp jų ir Calisher, „aistringą prašymą…jaunąjai kartai“, teigdami, kad:

“[Šiuolaikiniai viruso aptikimo metodai, tokie kaip] aptaki polimerazės grandininė reakcija […] pasako labai mažai arba išvis nieko apie tai, kaip virusas dauginasi, koks gyvūnas jį perneša, [ar] kaip jis susargdina žmones. [Tai yra] tas pats, kas žiūrint į asmens piršto antspaudus sakyti, kad jis turi blogą burnos kvapą.“ [3]

Štai todėl mes paklausėme Dr Calisher ar jis žino bent vieną mokslinį tyrimą, kuriame SARS-CoV-2 buvo išskirtas ir, galiausiai, iš tikrųjų išgrynintas. Jo atsakymas:

„Tokio mokslinio tyrimo nežinau. Aš laukiau tokio pasirodant.” [4]

Faktiškai tai reiškia, kad negalima daryti išvados, jog RNR genų sekos, kurias mokslininkai paėmė iš mėginių, paruoštų jau minėtų in vitro tyrimų metu ir, kuriems PGR testai yra kalibruojami, priklauso konkrečiam virusui – šiuo atveju SARS-CoV-2.

Ir dar daugiau, moksliškai nėra įrodyta, kad tos RNR sekos yra taip vadinamo COVID-19 sukėlėjos.

Tam, kad nustatyti priežastinį ryšį, vienaip ar kitaip, t.y. be viruso išskyrimo ir išgryninimo, būtų buvę absoliučiai reikalinga atlikti eksperimentą, kuris įvykdytų keturis Kocho postulatus. Bet, kaip neseniai leidiniui “Off Guardian” atskleidė Amory Devereux (Amori Devero) ir Rosemary Frei (Rozmari Frei), toks eksperimentas nebuvo atliktas.

Būtinybę su SARS-CoV-2 įvykdyti šiuos postulatus įrodo ne tik faktas, kad tai jau buvo bandyta įvykdyti, bet ir tai, kad tyrėjams, teigiantiems, jog jiems tai padaryti pavyko, iš tikrųjų nepavyko, panagrinėjus jų publikuotus tyrimus atidžiau.

Vienas pavyzdys yra tyrimas, paskelbtas leidinyje „Nature” gegužės 7 dieną. Šis tyrimas, nepaisant kitų procedūrų, dėl kurių jis tapo negaliojančiu, neatitiko nė vieno postulato.

Pavyzdžiui, tariamai „užkrėstos“ laboratorinės pelės neparodė jokių, aiškiai su plaučių uždegimu susijusių reikšmingų klinikinių simptomų, kurie, pasak trečiojo Kocho postulato, iš tikrųjų turėtų atsirasti, jei ten tikrai veikė pavojingas ir potencialiai mirtinas virusas. Gyvūnuose pastebėti laikini šereliai ir svorio praradimas yra nereikšmingi ne tik todėl, kad tai galėjo sukelti pati procedūra, bet ir dėl to, kad vėliau svoris vėl normalizavosi.


[3] Martin Enserink. Virusologija. Senasis sargas ragina virusologus grįžti prie pagrindų (Virology. Old guard urges virologists to go back to basics), Science, 2001 m. liepos mėn. 6 d., psl. 24

[4]Dr. Charles Calisher elektroninis laiškas, gautas 2020 m. gegužės 10 d.

Taip pat, nė vienas gyvūnas nenugaišo, išskyrus tuos, kurie buvo nužudyti, kad atlikti skrodimą. Nepamirškime ir to, kad šie tyrimai turėjo būti atlikti dar prieš sukuriant testą, tačiau to padaryta nebuvo.

Akivaizdžiai, kad nė vienas iš pirmaujančių oficialios teorijos apie SARS-CoV-2/COVID-19 vokiečių atstovų –„Roberto Kocho Institutas“ (RKI), Aleksandras S. Kekule (Alexander S. Kekulé) iš Halės univeriteto (University of Halle), Hartmutas Hengelis (Hartmut Hengel) ir Ralfas Bartenšlageris (Ralf Bartenschlager) iš „Vokiečių virologijos draugijos“ (German Sociaty for Virology), jau minėti Tomas Liošeris (Thomas Löscher), Ulrichas Dirnaglis (Ulrich Dirnagl) iš Berlyno Charite universiteto (Charité Berlin) ar Džordžas Bornkamas (Georg Bornkamm), virusologas ir Miuncheno Hemholco centro (Helmholtz-Zentrum) emerito fakulteto profesorius – negalėtų atsakyti į šį jiems pateiktą klausimą:

Jei dalelės, kurios, kaip teigiama, priklauso SARS-CoV-2, nebuvo išgrynintos, tai kaip jūs galite būti tikri, kad šių dalelių RNR genų sekos priklauso konkrečiam naujam virusui?

RNR

Ypač, jei yra tyrimų, rodančių, kad tokios medžiagos, kaip antbiotikai, kurios yra dedamos į mėgintuvėlius „in vitro“ eksperimentuose, atliekama tam, kad aptikti virusus, gali „įtakoti“ ląstelių kultūrą taip, kad susiformuoja naujos genų sekos, kurios anksčiau nebuvo aptinkamos – tai yra aspektas, į kurį Nobelio premijos laureatė Barbara McClintock (Barbara Maklintok) jau atkreipė dėmesį dar 1983 metais savo Nobelio paskaitoje.

Būtina paminėti, kad pagaliau mes gavome “Charité” (Berlyno Charite universitetas) – Kristiano Drosteno (Christian Drosten), įtakingiausio su COVID-19 susijusio Vokietijos virusologo, Vokietijos valdžios patarėjo ir pirmojo visame pasaulyje PSO „pripažinto“ (nepatvirtinto!) PGR testo bendrakūrėjo darbdavį – kad atsakytų į šios temos klausimus.

Bet, atsakymus gavome tik po ilgų mėnesių tylos, 2020 metų birželio mėnesio 18 dieną. Galų gale, tą pasiekėme tik su Berlyno teisininkės Vivianos Fišer (Viviane Fischer) pagalba.

Kalbant apie mūsų klausimą „Ar „Charité” įsitikino, kad buvo atliktas atitinkamas dalelių išgryninimas?“, „Charité” pripažįsta, kad išgrynintų dalelių jie nenaudojo.

Nors jie teigia, kad „Charité virusologai yra tikri, kad tiria virusą“, savo tyrime (Corman et al.) jie pareiškia:

“RNR iš klinikinių mėginių buvo išgauta naudojant „MagNA Pure 96“ sistemą (Roche, Penzberg, Vokietija) ir iš ląstelių kultūros supernatantų su virusinių RNR mini rinkinio pagalba (QIAGEN, Hilden, Vokietija),”

Tai reiškia, kad jie tiesiog padarė prielaidą, kad RNR buvo virusinė.

Tarp kitko, Corman et al. (Kormanas ir kt.) dokumentas, paskelbtas 2020 metais sausio 23 dieną, net nepraėjo tinkamo tarpusavio vertinimo (recenzavimo) proceso, o jame aprašytos procedūros buvo atliekamos be kontrolinės grupės – nors mokslinis darbas tampa solidžiu tik šių dviejų minėtų dalykų dėka.

Neracionalūs testų rezultatai

Neabejotina, kad mes negalime žinoti klaidingai teigiamų PGR testų rezultatų skaičiaus be gausaus ištyrimo žmonių, kurie tikrai viruso neturi, kas įrodoma tik su testu nesusijusiu metodu (turint tvirtą aukso standartą).

Todėl nenuostabu, kad yra keletas straipsnių, iliustruojančių neracionalius bandymų rezultatus.

Pavyzdžiui, jau vasario mėnesį Kinijos Guangdongo (Guangdong) sveikatos tarnyba pranešė, kad žmonės visiškai pasveiko nuo su COVID-19 siejamų ligų, o testai rodė tai „neigiamą“ ,tai vėl „teigiamą“ rezultatus.

Po mėnesio, leidinyje „Medicinos virusologijos žurnalas“ (Journal of Medical Virology) buvo paskelbta, kad 29 iš 610 Wuhano ligoninės pacientų turėjo po 3 – 6 testų rezultatus, kurių atsakymai kaitaliojosi tarp “neigiamas“, „teigiamas“ ir „abejotinas“.

Trečias pavyzdys yra Singapūro tyrimas, kurio metu aštuoniolikai pacientų testai buvo atliekami beveik kasdien ir daugumos testų rezultatai bent po vieną kartą keitėsi iš „teigiamo“ į „ neigiamą“, po to vėl į „teigiamą“, o vienam iš pacientų taip keitėsi net penkis kartus,“.

Net „Kinijos medicinos mokslų akademijos“ prezidentas Vangas Čenas (Wang Chen) vasario mėnesį pripažino, kad PGR testų “tikslumas yra tik nuo 30 iki 50 procentų”. O Sinas Hang Ly (Sin Hang Lee) iš „Milfordo molekulinės diagnostikos laboratorijos“ 2020 m. kovo mėn. 22 d. išsiuntė laišką PSO atsako į koronavirusą grupei ir Antoniui S. Fauči (Anthony S. Fauci), sakydamas, kad:

“Visuomeninė žiniasklaida daug kartų pranešė, kad RT-qPGR [Reversinės Transkripcijos kiekybiniai PGR (Reverse Transcriptase quantative PCR)] testų rinkiniai, naudojami SARS-CoV-2 RNR aptikti žmonių mėginiuose, generuoja daugybę klaidingai teigiamų rezultatų ir nėra pakankamai jautrūs, kad nustatyti kai kuriuos realius teigiamus atvejus”.

Kitaip tariant, net jei teoriškai darytume prielaidą, kad šie PGR testai tikrai gali nustatyti virusinę infekciją, praktiškai šie testai būtų beverčiai ir sukeltų nepagrįstą išgąstį tarp ištirtų ir „teigiamą“ atsakymą gavusių žmonių.

Tai tampa akivaizdu ir atsižvelgiant į teigiamą prognozuojamą vertę (PPV) (Positive Predictive Value).

PPV rodo tikimybę, kad asmuo, kurio tyrimo rezultatas yra teigiamas, yra tikrai „teigiamas“ (t.y. turi tariamą virusą) ir tai priklauso nuo dviejų veiksnių: viruso paplitimas bendroje populiacijoje ir testo specifiškumas, o tai yra procentas liga nesergančių žmonių, kurių testo atsakymas yra teisingai „neigiamas“ (95% specifiškumą turintis testas neteisingai duoda teigiamą atsakymą penkiems iš 100 neužsikrėtusių žmonių).

Remiantis ta pačia specifika: kuo didesnis paplitimas, tuo aukštesnis PPV.

Iš to pačio konteksto, 2020 metų birželio 12 dieną leidinys „Deutsches Ärzteblatt” paskelbė straipsnį, kuriame PPV buvo skaičiuojamas taikant tris skirtingus paplitimo scenarijus.

Rezultatai, be abejo, turi būti vertinami kritiškai, visų pirma dėl to, kad yra neįmanoma paskaičiuoti specifiškumo neturint tvirto aukso standarto, kaip jau išdėstyta, ir, antra, dėl to, kad skaičiavimai straipsnyje yra pagrįsti Džesikos Vatson (Jessica Watson) tyrimo metu nustatytu specifiškumu, kuris, kaip jau minėta, galimai bevertis.

Reziumuojant ir darant prielaidą, kad pagrindinis 95% specifiškumas yra teisingas ir mes žinome paplitimą, net ir žinomas medicinos žurnalas „Deutsches Ärzteblatt” rašo, kad taip vadinami SARS-CoV-2 RT-PGR testai gali turėti „šokiruojančiai žemą“ PPV.

Pagal vieną iš trijų scenarijų, skaičiuojant pagal numanomą 3% paplitimą, PPV buvo tik 30%, o tai reiškia, kad 70 procentų žmonių, kurių testo atsakymas yra „teigiamas“, apskritai nėra „teigiami“. Ir vis dėlto, „jiems yra paskiriamas karantinas“, ką kritiškai pabrėžia net „Ärzteblatt”

Pagal antrąjį straipsnio scenarijų yra daroma prielaida, kad paplitimo norma yra 20 procentų. Tokiu atveju, tai sukuria 78 procentų PPV, kas reiškia, kad 22 procentai „teigiamų“ testų yra klaidingai „teigiami“.

Tai reikštų: jei imtume maždaug 9 milijonus viso pasaulio žmonių, kurie šiuo metu turi „teigiamus“ atsakymus – darant prielaidą, kad tikrieji „teigiamų“ atsakymų savininkai iš tikrųjų turi manomą virusą – gautume beveik 2 milijonus klaidingai „teigiamų“ atsakymų.

Visa tai puikiai dera prie fakto, kad, pavyzdžiui, CDC ir FDA savo dokumentuose pripažįsta, jog taip vadinami „SARS-CoV-2 RT-PGR testai“ nėra tinkami SARS-CoV-2 diagnozei.

Pavyzdžiui, 2020 metų kovo 30 dienos dokumente „CDC 2019-Naujo Koronaviruso (2019-nCoV) realaus laiko RT-PGR diagnostikos skyrelis (“CDC 2019-Novel Coronavirus (2019-nCoV) Real-Time RT-PCR Diagnostic Panel“) rašoma:

„Virusinės RNR radimas neįrodo, kad virusas užkrečiamas arba to, kad 2019-nCoV yra klinikinių simptomų sukėlėjas.” Ir: Šis testas neišskiria ligų, kurias sukėlė kiti bakteriniai ar virusiniai patogenai“.

Ir  FDA pripažįsta, kad:

“Teigiami rezultatai […] neišskiria bakterinės ar kitų virusų infekcijų. Aptikta medžiaga gali būti ne tikroji ligos priežastis“.

Pažymėtina, kad net ir PGR testų instrukcijoje parašyta, jog jie nėra skirti diagnostikai, kaip ir testai “Altona Diagnostics bei Creative Diagnostics” [5].

Cituojant kitus, „TIB Molbiol“ gaminamo „Light Mix“ modulinio testo aprašyme, kuris buvo sukurtas pagal „Corman et al.“ protokolą ir išplatintas “Roche”, galima perskaityti:


“Šie testai nėra skirti naudoti kaip pagalba koronaviruso infekcijai nustatyti“ ir: “skirti tik tyrimams, nenaudoti diagnostinėms procedūroms“.

[5] Creative Diagnostics (Kūrybinė diagnostika), SARS-CoV-2 Koronaviruso kalibruotas RT-q PGR rinkinys (SARS-CoV-2 Coronavirus Multiplex RT-qPCR Kit)

Kur įrodymai, kad testai gali išmatuoti „virusų kiekį“?

Yra priežastis daryti išvadą, kad „Roche“ ir kiti PGR testai net negali aptikti specifinių genų.

Be to, RT-qPGR testų, skirtų aptikti SARS-CoV-2, produktų aprašymuose rašoma, kad jie yra “kokybiniai” testai (“qualitative”) ,kas prieštarauja faktui, kad raidė “q” testo pavadinime “qPCR” reiškia „kiekybiniai“ („quantitative”). Ir, jei šie testai nėra „kiekybiniai“, vadinasi jie neparodo kiek organizme yra viruso dalelių.

Tai yra nepaprastai svarbu, nes norint bent pradėti kalbėti apie tikrąsias ligas realiame pasaulyje, ne tik laboratorijoje, žmogaus organizme turi būti milijonų milijonai aktyviai besidauginančių viruso dalelių.

Tai reškia, kad CDC, PSO, FDA ar RKI gali tvirtinti, kad testai gali išmatuoti taip vadinamą “virusų kiekį”, t.y. kiek organizme yra virusinių dalelių. „Tačiau tai niekada nebuvo įrodyta. Tai yra didžiulis skandalas”, kaip pabrėžė žurnalistas Džonas Rapoportas (Jon Rappoport).

Taip yra ne tik todėl, kad terminas „virusų kiekis“ yra apgaulė. Jei prie vakarienės stalo užduotumėte klausimą „kas yra virusų kiekis?“, žmonės pagalvotų apie kraujyje plintančius virusus. Jie nustemba sužinoję, kad iš tikrųjų tai yra RNR molekulės.

Be to, norint neabejotinai įrodyti, kad PGR gali išmatuoti žmoguje esantį ligą sukeliančių virusų „kiekį“, reikėtų atlikti šį eksperimentą (kuris dar nėra atliktas):

Tarkime, paimame audinių mėginius iš šimtų ar net tūkstančių žmonių. Įsitikinkite, kad tie žmonės, kurie paėma mėginius neatlieka testų. Tyrėjai niekada nesužinos, kas tokie yra pacientai ir kokia jų sveikatos būklė. Testuotojai atlieka PGR su audinių mėginiais. Kiekvienu atveju jie pasako kokį virusą rado ir, jei rado, jų kiekį. Tuomet, pavyzdžiui, 29-am, 86-am, 199-am, 272-am ir 293-iam pacientams jie rado daugybę, jų teigimu, virusų. Dabar mes jiems pristatome tuos pacientus. Jie visi turėtų būti sergantys, nes jų organizmuose yra daugybė besidauginančių virusų. Bet ar tikrai jie serga – ar yra sveiki kaip ridikai?

Su jau minėtos teisininkės Vivianos Fišer (Viviane Fisher) pagalba, pagaliau sulaukiau iš „Charite“ atsakymo į klausimą ar Corman et al. vadinamasis “Drosteno PGR testas” (Drosten PCR test) yra kiekybinis.

Tačiau Charite nenorėjo atsakyti į šį klausimą „taip“. Vietoj to Charite parašė:

„Charite“ žiniomis, jei yra atliekamas realaus laiko RT-PGR testas, tai daugeliu atvejų jie […] apsiriboja ties kokybiniu aptikimu“.

Be to, atliekant “Drosteno PGR testą”, kaip išankstinis tyrimas naudojamas nespecifinis E geno tyrimas, o Pastero Institutas (Institut Pasteur) naudoja tą patį tyrimą kaip patvirtinamąjį.

Anot Corman et al., E genų tyrimas gali aptikti visus Azijos virusus, tuo tarpu kiti šių dviejų testų tyrimai turėtų būti labiau specifiški sekoms, pažymėtoms kaip „SARS-CoV-2“.

Greta abejotino tikslo atlikti preliminarų ar patvirtinamąjį testą, kuris gali aptikti visus Azijos virusus, dar balandžio mėnesį PSO pakeitė algoritmą, pagal kurį rekomenduojama, kad nuo to laiko testas būtų laikomas „teigiamu“, net jei tik E geno tyrimas (kuris gali aptikti visus Azijos virusus!) duoda „teigiamą“ rezultatą.

Tai reiškia, kad patvirtintas netikslus testo rezultatas yra oficialiai pristatomas kaip tikslus.

Dėl šio algoritmo pakeitimo žymiai išaugo „teigiamų“ atvejų skaičius. Testus, atliekančius E geno tyrimą gamina tokios kompanijos, kaip “Roche”, “TIB Molbiol ir R-Biopharm”.

Aukštos CK vertės padaro testo rezultatus dar labiau beprasmius

Kita esminė problema yra ta, kad daugelio PGR testų „ciklo kiekybinio įvertinimo“ (Ck) vertė viršija 35, o kai kurių, įskaitant „Drosteno PGR testą“, net ir 45.

Ck vertė parodo, kiek reikia DNR pakartojimo ciklų, norint iš biologinių mėginių gauti realų rezultatą.

“Aukštesnės nei 40 Ck vertės yra įtartinos dėl numanomo mažo efektyvumo ir apie tokias apskritai neturėtų būti pranešama,“ rašoma MIQE nurodymuose.

MIQE reiškia „Minimali, paskelbimui skirta informacija apie kiekybinius realaus laiko PGR eksperimentus“ (Minimum Information for Publication of Quantitative Real-Time PCR Experiments) nurodymų rinkinys, apibūdinantis minimalią informaciją, reikalingą vertinant publikacijas apie realaus laiko PGR, dar vadinamus kiekybiniais PGR (qPCR).

Su tuo sutiko ir pats išradėjas, Karis Mulis (Kary Mullis), pareikšdamas:

Kary Mullis

„Jei jums reikia atlikti daugiau nei 40 ciklų, kad padidintumėte vieno egzemplioriaus geną, tuomet su jūsų PGR yra tikrai kažkas negerai.”

MIQE nurodymai buvo parengti prižiūrint molekulinės medicinos profesoriui, visame pasaulyje žinomam kiekybinio PGR ekspertui ir knygos „Kiekybinio PGR abėcėlė“ (A-Z of Quantitative PCR), kuri dar vadinama “kiekybinio PGR biblija” autoriui, Stefenui Bastinui (Stephen A. Bustin).

Neseniai, tinklalaidės (PODCAST) interviu metu, Bastinas pabrėžė, kad „tokių savavališkų Ck ribų naudojimas nėra idealus, nes jos gali būti arba per mažos (panaikinant galiojančius rezultatus), arba per didelės (padidinant klaidingai „teigiamus“ rezultatus)“.

Anot profesoriaus, Ck vertė turėtų siekti tarp 20-30 ir bet kuri vertė, aukštesnė nei 35, turėtų kelti nerimą dėl rezultatų patikimumo.

Jei Ck vertė per aukšta, tampa sunku atskirti tikrą signalą nuo fono, pavyzdžiui, dėl grunto ir fluorescencinių zondų reakcijos, todėl yra didesnė klaidingų „teigiamų“ rezultatų tikimybė.

Dar daugiau, be kitų veiksnių, galinčių pakeisti rezultatą, prieš atliekant tikrąjį PGR testą, tarkim, jei ieškoma numanomų RNR virusų, tokių kaip SARS-CoV-2, RNR turi būti konvertuojama į papildomą DNR (cDNA) kartu su reversinės transkriptazės enzimu – įrašas „RT“ prieš „PGR“ ar „qPGR“.

Tačiau, šis transformacijos procesas yra „plačiai pripažintas neveiksmingu ir kintamu“, kaip dar 2019 metų tyrime pasisakė Džesika Švaber (Jessica Schwaber) ir du jos tyrimų kolegos iš Toronto „Regeneracinės medicinos komercijos centro“ (Centre for Commercialization of Regenerative Medicine in Toronto).

Stephen A. Bustin labai panašiai pripažįsta problemas, susijusias su PGR.

Pavyzdžiui, jis atkreipė dėmesį į problemą, kad konversijos proceso metu (iš RNA į cDNA), DNR kiekis, gautas naudojant tą pačią RNR bazinę medžiagą, gali labai skirtis, net 10 kartų.

Atsižvelgiant į tai, kad kiekviename cikle DNR sekos padvigubėja, net ir nedideli pokyčiai tampa reikšmingi ir gali pakeisti rezultatą, sunaikinant patikimą testo informacinę vertę.

Taigi, kaip gali būti, kad tie, kurie teigia, jog PGR tyrimai yra labai reikšmingi taip vadinamajai COVID – 19 diagnozei, slepia esminius šių testų trūkumus – net tiesiogiai jiems uždavus klausimus apie jų svarumą?

Greitieji testai

Naujo koronaviruso hipotezės apologetai, turėjo išnagrinėti šiuos klausimus prieš paleidžiant testus į rinką ir prieš, praktiškai, uždarant visą pasaulį po kontrolės užkarda, nes šie klausimai automatiškai iškyla kiekvieno, net ir turinčio minimalias mokslines žinias, galvoje.

Taigi, neišvengiamai kyla mintis, kad šį apsimestinį nežinojimą apie mokslinius įsipareigojimus nulemia finansiniai ir politiniai interesai. Pavyzdžiui, kaip 2010 metais parodė „Britų medicinos žurnalas“ (British Medical Journal), PSO turi finansinių ryšių su vaistų kompanijomis.

Ekspertai kritikuoja, kad nuo to laiko „PSO korupcija ir interesų konfliktai nesibaigė, netgi išaugo“. Kalbant apie kitą įtakingą žaidėją CDC (valstybinė įstaiga) – akivaizdžiai niekuo negeresnė.

Galiausiai, priežastys ir galimi motyvai tebėra spekuliaciniai ir daugelis dalyvaujančių tikrai elgiasi sąžiningai, bet mokslas yra aiškus: šių reversinės transkriptazės PGR (RT-PCR) testų sugeneruoti skaičiai nė kiek nepateisina žmonių gąsdinimo „teigiamais“ atsakymais ir karantino priemonių, kurios daugybę žmonių nugramzdino į skurdą bei neviltį ar net paskatino juos nusižudyti.

„Teigiamas“ rezultatas taip pat gali sukelti rimtų pasekmių ligoniams, nes, tokiu atveju, visi su virusu nesusiję veiksniai nėra įtraukiami į diagnozę, o pacientai yra gydomi labai nuodingais vaistais ir jiems yra taikoma invazinė intubacija. Toks gydymas dažnai būna mirtinas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir pacientams, kurių ligos istorijoje jau būta ligų, apibūdintų straipsnyje „Mirtina terapija“ (“Fatal Therapie.”).

Be abejonės, kad galutinį perteklinį mirtingumą lemia netinkamos terapijos taikymas ir šalyse įvestos karantino priemonės. Ir, kai „COVID-19“ mirčių statistikoje taip pat yra pacientų, mirusių nuo įvairių kitų ligų, tačiau pervadintų kaip COVID-19 vien dėl gauto „teigiamo“ testo rezultato, kurio vertė negalėjo būti labiau abejotina.

Iš anglų kalbos vertė Kristina Rudienė

Originalų straipsnį galite rasti nuspaudę šią nuorodą: https://off-guardian.org/2020/06/27/covid19-pcr-tests-are-scientifically-meaningless/?fbclid=IwAR0Bc9FIqn0HgY_JZ9ijMJN5yg_FOSKrVJCVdWR7Q5djleh3YK_GP6ZN3T8

Šaltiniai:

  1. https://www.nytimes.com/2007/01/22/health/22whoop.html
  2. https://www.bmj.com/content/369/bmj.m1808
  3. https://www.torstenengelbrecht.com/en/home/
  4. https://off-guardian.org/2020/06/09/scientists-have-utterly-failed-to-prove-that-the-coronavirus-fulfills-kochs-postulates/
  5. https://www.nature.com/articles/s41586-020-2312-y_reference.pdf
  6. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5557920/pdf/41598_2017_Article_8392.pdf
  7. https://www.nobelprize.org/uploads/2018/06/mcclintock-lecture.pdf
  8. https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/technical-guidance-publications
  9. https://www.zmescience.com/science/a-startling-number-of-coronavirus-patients-get-reinfected/
  10. https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/jmv.25786
  11. https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/2762688
  12. https://www.scmp.com/tech/science-research/article/3049858/race-diagnose-treat-coronavirus-patients-constrained-shortage
  13. https://childrenshealthdefense.org/wp-content/uploads/04-30-20-Letter-to-WHO-and-Dr.-Fauci.pdf
  14. https://www.aerzteblatt.de/archiv/214370/PCR-Tests-auf-SARS-CoV-2-Ergebnisse-richtig-interpretieren
  15. https://www.fda.gov/media/134922/download
  16. https://www.fda.gov/media/136151/download
  17. https://altona-diagnostics.com/files/public/Content%20Homepage/-%2002%20RealStar/INS%20-%20RUO%20-%20EN/RealStar%20SARS-CoV-2%20RT-PCR%20Kit%201.0_WEB_RUO_EN-S02.pdf
  18. https://pim-eservices.roche.com/eLD/web/pi/en/home
  19. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6988269/pdf/eurosurv-25-3-5.pdf
  20. https://www.fda.gov/media/136049/download
  21. https://virologie-ccm.charite.de/fileadmin/user_upload/microsites/m_cc05/virologie-ccm/dateien_upload/Weitere_Dateien/Charite_SARS-CoV-2_viral_load_2020-06-02.pdf
  22. https://blog.nomorefakenews.com/2020/04/08/corona-creating-illusion-of-pandemic-through-diagnostic-test/
  23. https://www.who.int/docs/default-source/coronaviruse/protocol-v2-1.pdf
  24. https://www.who.int/docs/default-source/coronaviruse/real-time-rt-pcr-assays-for-the-detection-of-sars-cov-2-institut-pasteur-paris.pdf?sfvrsn=3662fcb6_2
  25. https://www.eurosurveillance.org/content/10.2807/1560-7917.ES.2020.25.3.2000045#html_fulltext
  26. https://web.archive.org/web/20200417112824/http:/www.labor-augsburg-mvz.de/de/aktuelles/coronavirus
  27. https://diagnostics.roche.com/global/en/products/params/cobas-sars-cov-2-test.html
  28. https://www.rapidmicrobiology.com/news/roche-distribute-tib-molbiol-wuhan-coronavirus-assays-for-rnap-envelope-and-nucleocapid-genes
  29. https://clinical.r-biopharm.com/wp-content/uploads/sites/3/2020/02/pg6815ruo_ridagene_sars-cov-2-ruo_en_2020-02-12_final.pdf
  30. https://www.gene-quantification.de/miqe-bustin-et-al-clin-chem-2009.pdf
  31. https://books.google.de/books?id=Z5jwZ2rbVe8C&pg=PA8&lpg=PA8&dq=mullis+If+you+have+to+go+more+than+40+cycles+to+amplify+a+single-copy+gene,+there+is+something+seriously+wrong+with+your+PCR&source=bl&ots=IAOUJm-S7E&sig=ACfU3U0_lUu2J2K0HPhch_nFHoYtFwVKhg&hl=de&sa=X&ved=2ahUKEwjsqoOLi47qAhXIR5oKHcCdDMMQ6AEwAHoECAYQAQ#v=onepage&q=mullis%20If%20you%20have%20to%20go%20more%20than%2040%20cycles%20to%20amplify%20a%20single-copy%20gene%2C%20there%20is%20something%20seriously%20wrong%20with%20your%20PCR&f=false
  32. https://en.wikipedia.org/wiki/Stephen_Bustin
  33. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6374950/pdf/main.pdf
  34. https://childrenshealthdefense.org/wp-content/uploads/Godlee-2010-Conflicts-of-interest-and-pandemic-flu.pdf
  35. https://www.globalresearch.ca/can-we-trust-who/5708576?utm_campaign=magnet&utm_source=article_page&utm_medium=related_articles
  36. https://childrenshealthdefense.org/cdc-who/
  37. https://www.rubikon.news/artikel/fatale-therapie
  38. https://uncoverdc.com/2020/04/07/was-the-covid-19-test-meant-to-detect-a-virus/
  39. https://vimeo.com/417500646
  40. https://www.who.int/dg/speeches/detail/who-director-general-s-opening-remarks-at-the-media-briefing-on-covid-19—16-march-2020
  41. https://www.reuters.com/article/us-healthcare-coronavirus-who/test-test-test-who-chiefs-coronavirus-message-to-world-idUSKBN2132S4
  42. https://www.bbc.com/news/av/world-51916707

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Up ↑

%d bloggers like this: