Alergija Anafilaksija Enzimai Mityba Pasninkas Sveikesnė mityba

Alergija ir jautrumas maistui

Chirurgai gali išpjauti viską išskyrus priežastį.

– Herbertas Šeltonas

Prieš daugelį metų moteris kreipėsi į mane po daugelio metų kančios su intensyviausiu alergijos žvaigždynu, kokį tik esu matęs. Bet koks maistas, kurį ji kada nors anksčiau bandė valgyti, įskaitant daugumą cheminių medžiagų, sukeldavo klasikinius alergijų simptomus: dilgėlinės, gleivių išsiskyrimo, kraujo raudonumo akys bei alerginius čiaudulio simptomus, taip pat didžiulį, negailestingą kolitą, lėtinį sąnarių skausmą, kūno skausmus ir į migreną panašiuss galvos skausmus.

Medikai bandė suvaldyti jos simptomus tipiniais antihistamininiais ir priešuždegiminiais vaistais. Tai buvo tik laikinas sprendimas, nes medikamentai net nepriartėjo prie pagrindinių jos problemos priežasčių. Kadangi jai buvo neįmanoma suvalgyti beveik nieko, tai į jos keistas mitybos rekomendacijas buvo įtraukiami liūto kepsniai iš Afrikos, gyvatės iš egzotiškų Indonezijos vietų, meškos mėsa neaišku iš kur ir t. t.

Man prižiūrint ji atliko 30–40 dienų pasninką gerdamą tik distiliuotą vandenį. Po jo buvo taikoma išskirtinai augalinė mityba be druskos, aliejaus ir cukraus, po kurios ji galėjo valgyti įvairiausią sveikesnį maistą ir užsiimti įvairia veikla, kuri ankščiau ją varė iš proto. Pasninko ir detoksikacijos procesas yra viena iš galingiausių priemonių šalinant pagrindines priežastis, susijusias su paslaptingomis alergijomis ir jautrumu chemijai.

Mūsų organizmas yra gerai organizuota gynybos ir apsaugos reagavimo sistema. Šis organizmo reagavimas išsivystė taip, kad galėtų sureaguoti į dalykus, kurie kelia grėsmę organizmo vientisumui, kai tuo tarpu švelniai reaguojant ar apskritai nereaguojant į dalykus, keliančius nedidelę grėsmę. Alerginės reakcijos į maisto ir aplinkos chemines medžiagas paprastai yra perdėtas atsakas į gana nepavojingas aplinkybes. Jei turite stiprią alergiją braškėms, organizmas reaguoja taip, lyg jos būtų didžiausia grėsmė, nors taip tikrai nėra. Vis dėlto, atsižvelgiant į pasninkavimo patirtį, svarbu suvokti, kad alergijos procesą nepaprastai veikia įvairūs gyvenimo ir mitybos veiksniai, ir organizmas gali keistis bei išgyti įvairiais jūsų gyvenimo tarpsniais, nepaisant to, koks intensyvus gali būti alergijos procesas.

Mitybos ir žarnyno mikrobiomos poveikis

Iš esmės visi mitybos antigenai yra baltymai. Dietos, kuriose yra daug gyvūninių baltymų ir mažai skaidulų bei vandens, praeina per virškinimo traktą lėčiausiai, yra sunkiausiai virškinamos ir turi didžiausią potencialą sukurti antigeninių baltymų daleles, kurie skatina alerginį jautrumą. Lengviau virškinama mityba – susideda iš daug vaisių, uogų, daržovių, riešutų, ir daug omega-3 turinčių maisto produktų, taip pat turinti daug polinesočiųjų riebalų, tokių kaip žalumynai, ankštiniai, linų sėklos ir kanapių sėklos, ir kuri yra susiję su mažiausia alerginio jautrumo rizika.

Labiausiai paplitę, alergijas sukeliantys maisto produktai žmonėms yra pienas, kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, kviečiai, soja, žemės riešutai ir medžių riešutai. Vakarų pramoninės šalys dėl alergijos maistui ir autoimuninių ligų dažnio ir sunkumo sutapo su pavojingais gyvenimo būdo pokyčiais, įskaitant apdirbtus maisto produktus greito maisto restoranuose, padidėjusį antibiotikų vartojimą, padidintą vakcinų skaičių vaikų skiepų kalendoriuje ir aplinkos toksinų, tokių kaip glifosatas, antplūdį.

Daug svarbiau tai, kad išskirtinai augalinė mityba turi teigiamą poveikį įvairiai žarnyno mikrobiomai, kuri vaidina svarbų vaidmenį moduliuodama mūsų alergines reakcijas ir viso organizmo sistemos veikimą. Įrodymai aiškiai rodo, kad sveikos žarnyno mikrobiomos patologinis pakitimas ir sunaikinimas (disbiozė) yra susijęs su padidėjusiu jautrumu maisto antigenams (baltymams) ir stimuliuoja apsauginius kelius, kurie sukuria padidėjusį alerginį jautrumą. Tai nenuostabu, kai supranti, kad gaubtinės žarnos aplinkoje yra daugiau apsauginių ląstelių ir didžiausias bakterijų tankis nei bet kuriame kitame kūno organe, ypač gyvybę gerinantys komensiniai organizmai, nei bet kuri aplinka, kada nors analizuota Žemės planetoje.

Viso maisto augalinė mityba suteikia daug skaidulų, skatinančių didžiausią, sveikiausią žarnyno organizmų įvairovę. Mityba gausi skaidulomis palaiko organizmų (Lactobacillus, Bifidobacterium, Prevotella) rūšis, kurios gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis (TGRR) – butiratą ir proprionatą. Šios TGRR maitina ir palaiko sveiką pliušinę storosios žarnos gleivinę ir užtikrina įgimtą viso organizmo apsaugą.

Padidėjęs kortizolio kiekis organizme dėl lėtinio streso, alkoholio vartojimo, genetiškai modifikuoto maisto, glifosato poveikio, antibiotikų vartojimo ir mažai skaidulų (ląstelienos) turinčios rafinuotų angliavandenių mitybos, skatina išsivystyti disbiozei, kuri pažeidžia sveiką mikrobiomą. Padidina toksiškų organizmų kiekį žarnyne. Pažeidžia žarnyno gleivinę padarant ją nesandarią ir skatina antigeno patekimą į kraują pro pažeistą žarnyną. Esant disbiozei, mikrobioma stimuliuoja baltymų, vadinamų alarminais, išsiskyrimą iš gaubtinės žarnos gleivinės ląstelių, kurios skatina alerginį jautrumą žarnyne bei visame kūne.

Taip pat įrodyta, kad TGRR turi palaikomąjį gynybinį aktyvumą tiek lokaliai žarnyne, tiek sistemiškai visame kūne. Tam tikros palaikomosios komensalinės bakterijos žarnyne, kurių dauginimasį skatina daug ląstelienos (skaidulos) turintys augalai, padidina cirkuliuojančių pagalbinių T ląstelių, susijusių su apsauga nuo maisto alergenų, skaičių. Iš tikrųjų sveikesnis augalinis maistas veikia bendradarbiaujant kartu su iš bakterijų gautomis T ląstelėmis, kurios migruoja krauju į plonąją žarną, apsaugodamos nuo maisto alergijų ir tuo pačiu stiprindamos sveiką apsauginę viso žarnyno aplinką.

stress  (beeld istock)

Antinksčių funkcijos ir streso poveikis

Sveika antinksčių veikla atlieka svarbų vaidmenį moduliuodama histamino išsiskyrimą ir reguliuodama uždegimą, kurie skatina padidėjusį alerginį jautrumą.

Antinksčiai išskiria hormoną kortizolį ir kitus neurotransmiterius, reguliuojančius streso reakciją (taip vadinama kovoti ar bėgti), kad padėtų jums išspręsti grėsmingų bei traumuojančių situacijų. Deja, daugeliui žmonių stresas tapo lėtinis  ir nepaliaujamas dėl susikaupusių didžiulių rūpesčių santykiuose, darbe bei gyvenime.

Jei būsite labiau linkęs atsiriboti nuo suvokimo apie šiandieninį gyvenimą ir įstrigsite praeityje nuolat mąstydami ir išjausdami patirtas traumas ir/arba nuolat nerimaudami bei rūpindamiesi dėl nesaugios ateities, kuri gali ir neįvykti, tai pavers jus į žmogų, kuris nebepajėgs spręsti kasdieninių stresinių situacijų.

Šis lėtinis stresas skatina pernelyg didelį antinksčių stimuliavimą ir lėtinį kortizolio išsiskyrimą, o tai skatina pernelyg didelį uždegimą, disbiozę, žarnyno gleivinės pažeidimus ir padidėjusį jautrumą toksinams bei padidėjusį jautrumą maisto ir aplinkos antigenams. Galiausiai tai sukels antinksčių nuovargį ir išsekimą, dėl kurio alerginis atsakas taps netinkamai reguliuojamas.

Pernelyg dažnai jus gali apimti nemažėjantys šiuolaikinio gyvenimo iššūkiai. Kai išsenkate dėl nuolatinio streso ir įtempto gyvenimo tempo, dažnai griebiatės stimuliatorių (kava, cukrus, šokoladas, energetiniai gėrimai, alkoholis, narkotikai), tokiu būdu bandydami nuslėpti išsekimą ir eikvoti savo gyvybinę energiją per dienas. Taip pat nepaisoma tai, ką Dr. Herbertas Šeltonas taikliai pasakė apie Dvigubo Poveikio Įstatymą: “Bet kokio poelgio, įpročio, atlaidumo ar veiksnio antrinis poveikis gyvam organizmui, yra visiškai priešingas ir lygus pirminiam poveikiui“. Arba, paprasčiau sakant, viskas, kas kyla aukštyn, turi nusileisti vienoda ir žalojamai veikiančia organizmą jėga. Todėl visi stimuliatoriai pagal savo prigimtį tik sustiprina išsekimą ir depresiją.

Tačiau mūsų visuomenė yra sekinama depresijos ir įvairių stimuliuojančių faktorių dėka, tai tas pats lyg rašytume čekius neturėdami pinigų banke ir skatintume energijos iliuziją, kuri neleistų niekam priartėti prie tikrųjų viso kūno nuovargio bei antinksčių išsekimo priežasčių ir sprendimo. Todėl dalyvavaudami streso valdymo užsiėmimuose (meditacija, joga, įsižeminimas, deginimasis saulėje, taiči ir kt.) ir šalindami antinksčių išsekimo priežastis (miego trūkumas, saulės trūkumas, fizinio aktyvumo nebuvimas, piktnaudžiavimas stimuliatoriais, maitinimasis perdirbtu greituoju maistu) yra neįkainojamos priemonės padedančios mažinti padidėjusį alerginį jautrumą.

cold-adapted enzymes

Baltymų virškinimo, enzimų ir alergijos poveikis

Kaip minėjau anksčiau, alergenai iš esmės yra baltymai ir baltymų dalelės, sudarytos iš mažų aminorūgščių grandinių, todėl visiškas maistinių baltymų suvirškinimas yra nepaprastai svarbus dėl bendro antigeno jautrumo organizme.

Kai maistas patenka į skrandį, tam tikros ląstelės išskiria druskos rūgštį, kurios sukuria rūgščią aplinką, reikalingą skrandžio enzimams pradėti baltymų virškinimą. Ši rūgštinė aplinka patenka į plonąją žarną, kad skatintų kasos enzimų veikimą, kurie užbaigia baltymų virškinimą juos išskaidydami, kad organizmas pasisavintų atskiras aminorūgštis ar mažus aminorūgščių blokus. Paprastai šios amino rūgštys ir maži agregatai yra per maži, kad galėtų veikti kaip maisto alergenai, nes jų neatpažįsta IgE antikūniai.

Deja, skrandžio rūgšties sekrecija mažėja dėl amžiaus, alkoholio vartojimo, lėtinio streso, ilgalaikio antirūgštinių vaistų vartojimo, cinko trūkumo ir netinkamo mitybos pasirinkimo, tokiu būdu pakenkia baltymų virškinimui. O to pasekmėje didesnės antigeninių baltymų dalelės prasiskverbia  pro žarnyno gleivių barjerą, išprovokuodamos alergiją ir jautrumą maistui. Šis druskos rūgšties (hipochlorhidrijos) sumažėjimas yra susijęs su autoimuninėmis ligomis ir būklėmis, kurios laikomos padidėjusiu patologiniu alerginiu jautrumu, įskaitant gastritą, celiakiją, reumatoidinį artritą ir dilgėlinę.

Mityba gausi gyvūniniais baltymais ir sudaryta iš mažo kiekio augalų, nedaug vandens bei skaidulų (ląstelienos),  per virškinamąjį traktą keliauja lėtai. O tai sukelia nevisišką baltymų suvirškinimą ir puvimą, kurie pažeidžia absorbcinį (pasisavinantį) plonosios ir storosios žarnos gleivinę, todėl pasisavinami didesni antigeniniai (baltyminiai) fragmentai, kurie sukelia alergiją ir autoimuninę ligą.

Nemažai daliai JAV suaugusiųjų (25–54 proc.) Būdingi dispepsiniai sutrikimai (gastritas, opos, erozijos ir refliuksas), jie dažnai gydomi antirūgštiniais vaistais, kurie skatina ilgalaikį skrandžio rūgšties slopinimą. Šis sumažėjęs rūgštingumas skatina ir sutrikdyo visišką baltymų virškinimą, taip pat skatina maisto antigenų padidėjimą ir padidėjusį alerginį jautrumą.

Maitinantis daug skaidulų turinčio viso augalo maistą, kuriame nėra druskos, aliejaus ir cukraus, yra švelniausias būdas palaikyti skrandžio ir žarnyno vientisumą. Tokia mityba leistų druskos rūgštį gaminančioms ląstelėms išlikti sveikoms ir veikti geriausiai, optimizuodamos baltymų virškinimą ir sumažindamos alergizuojančio antigeno gamybą.

img

Diagnozė ir gydymas

Yra įvairių būdų, kuriais medikai įvertina alergijas ir cheminį jautrumą. Tokie kaip: įbrėžimų tyrimai, kraujo tyrimai, rezonansinio dažnio tyrimai, pulso diagnozė ir kineziologiniai raumenų tyrimai, iš kurių kiekvienas turi savo trūkumų. Vis dėlto svarbu suvokti, kad alergija ir cheminis jautrumas gali pasireikšti įvairiais jūsų gyvenimo laikotarpiais. Nors medikai gali nuslopinti alergijos simptomus įvairiais vaistais (kurie turi savo neigiamus poveikius), vaistai paprastai neišsprendžia gyvenimo būdo pasirinkimo ir aplinkos veiksnių įtakos, kurie dažnai sukelia alerginį jautrumą.

Simptomų sunkumą ir alergijų diskomfortą galima sumažinti pašalinus problematiškus maisto produktus ir medžiagas iš mitybos ilgesnį laiką. Nors tai gali turėti tam tikros vertės, tačiau tai neišsprendžia pagrindinių problemos priežasčių, vien todėl, kad dauguma atvejų maistas nėra vienintelė problema – jūsų netinkami kasdieniai gyvenimo pasirinkimai yra problema.

Laikydamiesi visapusiškesnio požiūrio į mitybą, žarnyno sveikatą, streso valdymą, hormoninių ir virškinimo funkcijų pagerinimą ir galbūt net įtraukdami sveikesnes palaikomąsias intervencijas, tokias kaip pavyzdžiui, pasninkavimas geriant distiliuotą vandenį, nustebsite, kaip jūs galite susitvarkyti ir toleruoti ankščiau netoleruojamus maisto produktus ir chemikalus, kurie anksčiau keldavo sekinantį alerginį jautrumą, tokiu būdu pašalindami alerginių simptomų pagrindines priežastis ir iš esmės pagerindami savo gyvenimo kokybę.

Apie straipsnio autorių: Frank Sabatino, daugiau nei 40 metų yra išskirtinai augaline mityba besimaitinantis chiropraktikos gydytojas, turi Emory universiteto medicinos mokyklos ląstelių biologijos ir neuroendokrinologijos daktaro laipsnį. Jis taip pat buvo Teksaso universiteto medicinos mokyklos docentas. Jo žymūs kalorijų ribojimo, streso mažinimo, senėjimo ir smegenų chemijos tyrimai buvo paskelbti įvairiuose didžiuosiuose mokslo žurnaluose. Daktaras Sabatino kartu rašė knygas, straipsnius ir dalyvavo TV laidose, įskaitant CNN specialiąją laidą – pasninkavimas geriant distiliuotą vandenį. Jis yra prestižinės „Brookdale“ Gerontologijos ir Senėjimo Stipendijos Narys, sertifikuotas tarptautinis Natūraliosios Higienos gydytojas ir vienas iš pagrindinių ekspertų pasaulyje, kuris taiko pasninką geriant tik vandenį su medikų priežiūra.

Frank.jpg

Straipsnį paruošė Artūras

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: