Alkoholis Bakterijos Enzimai Miegas

ALKOHOLIO VARTOJIMAS: AR JO PAVARTOJUS JŪSŲ SMEGENYS VEIKIA PRODUKTYVIAU?

XIII ir XIV amžiuje katalikų bažnyčia buvo pagrindinis alkoholio šaltinis, nes vienuoliai turėjo daug kultūrinių žinių apie vyno ir alaus gamybą. Nuolat tiekiamas alus jau beveik 1000 metų gaminamas vienuolyno alaus darykloje Vokietijoje. Tačiau dabartiniais laikais viena įmonė pagamina trečdalį alaus pasaulyje.

Nustebtumėte sužinoję, kaip sunku priversti žmones pirmą kartą išgerti alkoholio. Gryno skonio alkoholis yra atstumiantis ir niekas, išskyrus nuolatinį gėrėją, jo negertų. Net ir įvairiausių alkoholio produktų, kuriuos perkate, skonis dažnai būna kartokas, aštrus ir nemalonus. Ir tam, kad alkoholį vartotų, reikia pridėti įvairių priedų. Kai kurie visuomenėje įprasti alkoholio skoniai – vyno skonis, apynių aromatas žmogui gana neįprasti, todėl prie šių skonių irgi reikia priprasti.

Vienas iš efektyviausių būdų padaryti alkoholį patrauklesnį žmonėms, tai jį pasaldinti. Tai galioja ir žiurkėms. Kai mokslininkai naudoja žiurkes alkoholio poveikiui tirti, įprastai jį saldina, kad žiurkės jį vartotų.

Žiurkė mėgaujasi alkoholiu.

Jei norite maksimaliai pagerinti savo gyvenimą, taisyklė būtų negerti nė lašo.

PROCESAI JŪSŲ SMEGENŲ VIDUJE

Smegenys sudarytos iš maždaug 200 milijardų neuronų tinklo. Visose mūsų mintyse ir procesuose tarpininkauja neuronai, siųsdami tarp savęs žinutes. Jūsų smegenų našumas – prabudimas, miegojimas, atminties saugojimas, ryjimas ir pan. yra šių pranešimų, keliaujančių po smegenų tinklą, rezultatai.

Neuronai iš esmės yra elektros prietaisai. Kiekviena žinutė (pranešimas) keliauja išilgai neurono panašiai kaip elektra laidu, tačiau ryšys, jungiantis tarpą tarp neuronų, vadinamas sinapse  yra cheminis. O cheminės medžiagos, kurios užpildo šias spragas, vadinamos neuromediatoriais (nervinių signalų perdavėjais).

Alkoholis veikia kaip ir kiti narkotikai šio cheminio ryšio lygiu.

Žinome apie 80 skirtingų neuromediatorių (cheminių pasiuntinių) tipų. Ir yra dar daugiau receptorių tipų, į kuriuos jie įsijungia. Kiekvieną receptorių suaktyvina skirtingas neuromediatorius.

Du labiausiai paplitę ir galingiausi neuromediatoriai – tai gama-aminobutirinė rūgštis (GABR) ir glutamatas, nes šie jungikliai įjungia ir atjungia smegenis. Iš esmės šie neuromediatoriai yra smegenų šerdis. Jie atlieka visus pagrindinius darbus, tokius kaip miegas, prisiminimų saugojimas bei mąstymas.

Glutamatas įjungia smegenis, o GABR išjungia. Kai glutamatas išsiskiria ir keliauja per sinapsę, jis įjungia sekantį neuroną, todėl smegenys tampa aktyvesnės. GABR elgiasi priešingai.

Abu dirba kartu, kaip jin ir jang. Jums reikia GABR, kad galėtumėte kontroliuoti glutamatą, nes jei organizme išsiskiria per daug glutamato, jūsų nervinė sistema patiria perkrovą. Dėl to patiriate didžiulį nerimą ar net traukulius ir dėl to galite pažeisti smegenis.

Taigi jūsų smegenys išsivystė taip, kad kiekvieną kartą, kai išsiskiria glutamatas, išsiskiria ir GABR.

Yra dar vienas neuromediatorių tipas, vadinamas neuromoduliatoriumi (nervinių signalų keitėjai), nes jis keičia smegenų atsaką, o ne tiesiogiai veikia. Taigi, jei papulsite į automobilio avariją, šį atsiminimą smegenyse išsaugos glutamatas, pavyzdžiui, kad jūs važiavote 80 km per valandą greičiu, kad važiavote A34 greitkeliu, tačiau emocijas užkoduos neuromoduliatorius, noradrenalinas. Tai prideda papildomos informacijos prie atsiminimo, tačiau tai nėra pagrindinis komponentas.

Nėra tokio alkoholio vartojimo lygio, kuris būtų be rizikos.

Neuromediatoriai.

Neuromoduliatoriai veikia kaip GABR ir glutamato pastiprinimas, nes dauguma smegenų išėjimų naudoja daugiau nei vieną neuromediatorių.

Paaiškinant pavyzdžiu – bent keturi neuromediatoriai, kurie mums neleidžia užmigti (išlaiko mus budriais): acetilcholinas, oreksinas, histaminas, noradrenalinas ir mažiausiai 4, kurie užmigdo: GABR, adenozinas, serotoninas, endokanabinoidai. Tai reiškia, kad jei vienam nepavyksta, kiti gali atstoti vieno trūkumą. Pavyzdžiui, sergančiam narkolepsija, neišsiskiria neuromoduliatorius oreksinas. Šiems žmonėms sunkiau pavyksta išlikti budriems (neužmigti), nes kitiems neuromediatoriams ne visada pavyksta atstoti oreksino trūkumą.

Įdomu tai, kad pagal 2016 m. Psichoaktyviųjų medžiagų aktą visos pramoginės psichoaktyvios medžiagos buvo uždraustos, išskyrus etanolį, kofeiną, nikotiną ir tabaką.

ALKOHOLIS IR DOPAMINAS

Dopaminas tai neuromoduliatorius, kurį naudoja neuronai keliose smegenų srityse, susijusiose su motyvacija ir skatinimu, o labiausiai naudojamas pasviro branduolio (Nucleus accumbensNAc).

Pasvirasis branduolys (NAc) yra pagrindinė bazinių ganglijų įvesties struktūra, kuri integruoja informaciją iš žievės ir limbinių struktūrų, kad tarpininkautų tiksliniam elgesiui.

Ganglionas (nervinis mazgas) tai neuronų kūnelių rinkinys, esantis valingose ir autonominėse periferinės nervų sistemos (PNS) išsišakojimuose. Gangliją galima įsivaizduoti kaip sinapsines relių stotis tarp neuronų. Informacija patenka į gangliją, sužadina ganglijos neuroną ir tada išeina.

Limbinė struktūra kontroliuoja biologines motyvacijas, emocijas (pyktį, džiaugsmą, alkį, troškulį, baimę, malonumą, lytinį potraukį, agresiją ir kitus). Struktūros veikla labai svarbi pažinimui ir atminčiai, į ją ateinanti nauja informacija sujungiama su saugomąja, įvertinama jos reikšmė organizmui. Veikdama vegetacinius centrus ir endokrininę sistemą limbinė sistema atitinkamai keičia individo elgesį.

Dopaminas keičia norimų pakeisti neuronų jautrumą kitiems nervinių signalų perdavėjams (neuromediatoriams), ypač glutamatui.

Be to, dopaminas gali paveikti tikslinių neuronų neuromediatorių išsiskyrimą.

NAc dopamino turinčius neuronus aktyvuoja motyvaciniai dirgikliai, kurie skatina žmogų atlikti ar pakartoti elgesį. Net mažos alkoholio dozės gali padidinti dopamino išsiskyrimą NAc srityje. Šis dopamino išsiskyrimas atlieka svarbų vaidmenį skatinant alkoholio vartojimą. Skirtingai nuo kitų skatinančių medžiagų, su alkoholiu susiję skatinimai išlaiko savo motyvacinę reikšmę net ir pakartotinai vartojant alkoholį, o tai gali prisidėti prie alkoholio vartotojų pastebėto potraukio alkoholiui.

Pasvirasis branduolys.

Alkoholis veikia daugelį medžiagų, perduodančių signalus tarp neuronų (neurotransmiterių). Tarp jų dopaminas sulaukė ypatingo dėmesio, nes keliuose tyrimuose nustatyta, kad alkoholis stimuliuoja dopaminą išskiriančių neuronų pogrupio veiklą ir taip sustiprina dopamino sukeltą (dopaminerginį) signalo perdavimą atskiroje smegenų srityje, vadinamu pasviruoju branduoliu. Alkoholis dalijasi šia savybe su daugeliu piktnaudžiavimo medžiagų, įskaitant nikotiną, marichuaną, heroiną ir kokainą.

DOPAMINO GAMYBA IR PASKIRSTYMAS SMEGENYSE

Dopaminerginiai neuronai gamina dopaminą iš maistinės aminorūgšties tirozino. Tada neuronai kaupia dopaminą mažuose skyriuose (pūslelėse) savo aksonų galuose. Kai suaktyvinami dopaminerginiai neuronai, dėl to pasikeitę elektros krūviai abiejose ląstelės membranos pusėse (depolarizacija) skatina dopamino išsiskyrimą į tarpą, skiriantį neuronus (sinapsinį plyšį) per procesą, vadinamą egzocitoze.

DOPAMINO VAIDMUO ELGSENOJE

Daugybė tyrimų rodo, kad dopaminas atlieka svarbų vaidmenį motyvuojant ir skatinant. Dopaminerginius neuronus aktyvina motyvaciniai dirgikliai, skatinantys žmogų ar gyvūną atlikti ar pakartoti tam tikrą elgesį.

Alkoholis yra vienas iš plačiausiai naudojamų ir piktnaudžiaujamų narkotikų pasaulyje, o mirčių nuo alkoholio skaičius per metus viršija 3 mln.

TAIGI, JŪS GERIATE TOLIAU

Toliau geriate ir jūsų kalba tampa nerišli. Jūsų atmintis užblokuota dėl glutamato efekto, todėl nuolat kartojatės ir kartojatės.

Padidėjus dopamino kiekiui, o savikontrolei “užsiblokavus” galite pradėti ginčytis. Dažnai elgsitės neatsakingai – rūkysite, nors jau metėte šį užsiėmimą, vairuosite išgėrus, nes jūsų sprendimai tampa neadekvatūs.

Toliau geriate ir artėjate link anestezijos, sistemos išjungimo. Tiesą sakant, medicininiai anestetikai skirti GABR ir glutamato valdymui. Anestezija, kurią atlieka, kai daroma nesudėtinga operacija, įjungia GABR, kad jus užmigdytų.  O, kai daroma sudėtinga operacija, jums atjungia (blokuoja) glutamatą, kuris jus išlaiko prabudusį ir gyvą. Štai kodėl jus reikia pajungti prie ventiliatoriaus, nes nebegalite savarankiškai kvėpuoti.

Alkoholis veikia ir GABR, ir glutamatą, todėl jį vartoti pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. GABR ir glutamatas ne tik reguliuoja budrumą, bet ir palaiko jūsų gyvastį. Štai kodėl žmonės miršta apsinuodiję alkoholiu. Jei išgersite pakankamai, nustosite kvėpuoti.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC – Center for Disease Control and Prevention) apskaičiavo, kad pagirios nuo alkoholio JAV ekonomikai 2010 m. kainavo apie 249 milijardus dolerių, beveik ketvirtadalį trilijono.

MITOCHONDRINĖ DISFUNKCIJA

Alkoholis taip pat pakenkia mitochondrijų DNR, ypač kepenyse. Mitochondrijos tai energiją gaminančios organelės kiekvienoje ląstelėje ir jas pažeidžia laisvieji radikalai – alkoholio metabolitai (šalutiniai produktai) acetaldehidai. Smegenų ląstelės dėl energijos tiekimo priklauso nuo mitochondrijų ir net nedidelis mitochondrijų pažeidimas sukelia toksiškumą daugelyje smegenų sričių.

Mitochondrijos.

ŠIEK TIEK APIE KEPENIS

Alkoholis yra nuodas, o kepenys yra atsakingos už nuodų, taip pat kitų vaistų ir cheminių medžiagų skaidymą. Štai kodėl alkoholis, kaip ir kiti nuodai (vaistai ir kt.), naikina jūsų kepenis. Problema ta, kad dauguma žmonių nežino, kad turi kepenų pažeidimų, kol tie pažeidimai nebūna labai pažengę.

  • RIEBIOS KEPENYS

Pirmasis kepenų ligos etapas vadinamas kepenų steatoze (riebalinės kepenys). Kepenys riebėja, nes jos gamina riebalus iš alkoholio kalorijų ir kaupia savo ląstelėse. Kepenys taip pat gali būti riebios, jei turite antsvorio, esate atsparus insulinui arba sergate cukriniu diabetu – šio tipo nealkoholinės riebalinės kepenų ligos plačiai paplitusios.

Dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų ankstyvoje kepenų pažeidimo stadijoje. Jūs galite pajusti šiokį tokį diskomfortą pilve virš kepenų, kurios yra viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, galbūt rėmenį ar pykinimą.

Atlikus tyrimus buvo pastebėta, kad daugelis vidutinio amžiaus „vidutiniškai“ geriančiųjų turi riebias kepenis. Pasak labdaringos organizacijos „Drinkaware“, papuolate į rizikos grupę jei gersite daugiau nei 8 vienetus (vienas vienetas yra lygus 10 ml arba 8 g gryno alkoholio) per dieną, jei esate vyras, ir 5, jei esate moteris – tik 2 ar 3 savaites, tai šiek tiek ilgiau nei vidutinės atostogos.

  • ALKOHOLINIS HEPATITAS

Didžioji dalis alkoholio, kurį geriate, enzimų suskaidomas kepenyse į energiją ir acetaldehidą, kuris yra vienu anglies atomu ilgesnis už formaldehidą ir kuris yra toksiškesnė marinuojanti medžiaga nei alkoholis.

Jei gausiai išersite – galbūt pusę ar visą butelį spiritinių gėrimų, ar 10 alkoholio vienetų per vakarą – galite susirgti ūminiu alkoholio hepatitu. Jūsų kepenyse prasidės uždegimas dėl didelio išgerto alkoholio kiekio.

Įprasta, kad ūminis alkoholinis hepatitas išsivysto per tris ar keturias gėrimo dienas.

Toks girtavimas ypač pavojingas, nes mirus kepenims, dažniausia miršta ir žmogus.

Jei sergate kokia nors kita hepatito liga, kurią sukelia ne alkoholis, pavyzdžiui, A, B ar C hepatitu, tada alkoholio vartojimas žymiai padidina mirštamumą.

  • CIROZĖ

Tai sunkiausia kepenų pažeidimo liga. Kepenys turi didžiulį regeneracinį pajėgumą, todėl jos gali atsistatyti po steatozės, tačiau galite pasiekti tokį lygį, iš kurio negrįžtama.

Cirozė išsivysto, kai per dešimtmečius alkoholio ir acetaldehido mišinys prasisunkia į kepenų audinius ir sustabdo visą medžiagų apykaitos veiklą kepenyse. Audiniai net negali degeneruoti, nes žūva ir enzimai, ir bakterijos, kurios paprastai skaido negyvus audinius. Pasiekus tokią būklę, kepenys palaipsniui sukietėja.

Kai organizme išsivysto tolerancija alkoholiui, o jūs ir toliau vartojate vis daugiau alkoholio, tuomet miršta vis didesnė kepenų dalis, jos tampa sausos, kietos ir sumedėjusios, nors įprastai kepenys būna minkštos, elastiškos, kupinos kraujo.

Kepenys praranda gebėjimą gaminti ko reikia organizmui, pavyzdžiui, enzimus ir kai kuriuos hormonus. Tiesą sakant, kai jūsų kepenys nustoja funkcionuoti, jūsų tolerancija alkoholiui išnyksta, nes jos nebesugeba metabolizuoti alkoholio. Būtent tada jūs pradedate prisigerti nuo nedidelio alkoholio kiekio. Jei pastebite šiuos pokyčius, turite nedelsdami nustoti gerti. Jus susiduriate su negrįžtamu kepenų nepakankamumu.

Kepenys tampa vis labiau užkimštos, kraujui tampa sunkiau tekėti per jį. Kadangi didžioji dalis kraujo iš jūsų žarnyno patenka per kepenis, jis turi kažkur tekėti, todėl kraujas pradeda tekėti per mažus žarnos ir stemplės sienelių indus, kur pradeda tekėti daug daugiau kraujo, nei buvo organizmo suplanuota. Šios venos tampa didesnės ir labiau išsipūtusios. Išsipūtimai (iškilimai) vadinami varikoze ir yra panašūs į išsipūtimus, esančius kojų venose, kai sergate varikoze.

Neretai pirmą kartą kas nors sužino, kad serga sunkia kepenų liga tik tada, kai pradeda vemti krauju, nes viena iš šių venų trūksta. Ligoninėje operacija ar slėgio vamzdelis stemplėje gali sustabdyti kraujavimą iš kraujagyslių, tačiau rimtesnė problema yra ta, kad pasiekus šį etapą, kepenų funkcijos paprastai nebeatsistato.

Jei jūsų kepenys dar šiek tiek pajėgios funkcionuoti, galite išgyventi su ciroze.

Kepenų cirozė.

KEPENŲ VĖŽYS

Bet kuris lėtinis uždegimas galiausiai sukels vėžį. Viena iš kitų galimų cirozės pasekmių yra kepenų vėžys. Jei sergate ciroze, rizika išsivystyti kepenų vėžiui padidėja iki 12 proc. Paprastai tai yra galutinė diagnozė.

ŠIRDIES ir KRAUJAGYSLIŲ SVEIKATA bei KRAUJO SPAUDIMAS

Yra keletas būdų, kaip alkoholis veikia širdies ir kraujagyslių sveikatą. Alkoholis ilgainiui pakenkia širdžiai ir gali išsivystyti kardiomiopatija. Alkoholis susilpnina širdies raumenį, todėl jis tampa mažiau efektyvus, lieka mažiau galios pumpuoti kraują. Alkoholis nuodija jūsų širdį panašiai kaip ir kepenis. Alkoholio vartojimas per daugelį metų galiausiai sukels širdies nepakankamumą.

Net vartojant nedidelius kiekius alkoholio padidina nereguliaraus širdies plakimo, širdies aritmijos riziką, dėl kurios galite jausti silpnumą ir dusulį.

Alkoholis prisideda prie pagrindinių išvengiamų hipertenzijos (aukšto kraujospūdžio) priežasčių. Kodėl padidėjęs kraujospūdis yra pavojingas? Nes tai lemia du pagrindinius rezultatus: širdies priepuolius ir insultus.

Anksčiau buvo manoma, kad alkoholis šiek tiek apsaugo nuo insulto. Anksčiau tai buvo nesuskaičiuojamų antraščių apie raudonojo vyno naudą šaltinis. Nes visi, kurie geria nuodus, mėgsta skaityti gerus dalykus apie savo žalingus įpročius.

Vieno iš prestižinių medicinos žurnalų „The Lancet“ 2018 m. tyrimų apžvalga buvo pavadinta labai aiškiai – „Joks alkoholio vartojimo kiekis nepagerina sveikatos“. Jų išvadoje buvo teigiama, kad apskritai bet kokia menama apsauga būtų daugiau nei atsverta dėl neigiamo alkoholio poveikio.

Reikia paminėti 2 svarbius dalykus. Pirma, optimalus alkoholio kiekis užtikrinti tariamai apsaugai yra labai mažas – apie vieną alkoholio vienetą per dieną. Antra, ši manoma nauda širdžiai neatsveria visos kitos alkoholio, ypač vėžio, rizikos.

Kalbant apie alkoholį, tyrimai parodė, kad insulto rizika priklauso ir nuo dozės, ir nuo kumuliacinio (kaupiamojo) poveikio. Žmonių, gydomų nuo hipertenzijos, beveik niekada nepaklausia, ar jie vartoja alkoholį. Medikai jaučiasi nejaukiai to klausdami – galbūt dėl to, kad daugelis baltachalačių geria patys.

SMEGENYS

Galbūt tai gali šokiruoti, tačiau geriant nuodus pažeidžiamos ir smegenys. Tiesą sakant, pagrindinės demencijos priežastys, kurių galima išvengti, tai galvos trauma ir alkoholio daroma žala smegenims.

Per 30 metų trukusį tyrimą pavadinimu -„Whitehall II Imaging Study“- kuriame dalyvavo daugiau nei 500 žmonių, kuriems buvo skenuojamos (nuskaitomos) smegenys ir fiksuojama gėrimo istorija, padidėjo hipokampo atrofija tiems, kurie gėrė iki 14 vienetų alkoholio per savaitę, ir pagreitėjo kognityvinis (pažinimo) sutrikimas geriant tik iki 7 vienetų per savaitę. Išvada: alkoholio vartojimas net ir sąlyginai nedideliais kiekiais, yra artimai susijęs su smegenų pažeidimo rezultatais.

Yra keletas priežasčių, lemiančių alkoholio poveikį smegenims. Tai tiesioginis paties alkoholio neurotoksinis (smegenų nuodas) poveikis. Ir netiesioginis poveikis, pavyzdžiui, padidėjusi insulto, diabeto ir aukšto kraujospūdžio rizika, vartojant alkoholį. Šie faktoriai padidina demencijos riziką.

Yra plačiai žinoma diagnozė mokslininkų tarpe, kuri pakeitė mūsų supratimą apie tai, kas nutinka geriančiųjų smegenims: Korsakofo sindromas. Pagrindinis šio simptomo faktorius, tai prarasti gebėjimą fiksuoti (kaupti) naujus prisiminimus.

Dar niekas neatliko eksperimento ir nepublikavo moksliniame ar medicininiame žurnale, kuris galutinai įrodytų, kad alkoholio – raudonojo vyno ar bet kokios kitos alkoholio formos – gėrimas apsaugotų širdies ir kraujagyslių sveikatą. Visi žinomi teiginiai tėra siejami su vartojimu, bet nėra aptikta priežastinio ryšio ir jie taikomi konkrečiai tirtai populiacijai. Taigi, vis dar negalime tvirtai pasakyti, kad tam tikram asmeniui alkoholio vartojimas bus naudingas jo sveikatai.

1 vienetas atitinka 10 ml arba 8 mg gryno alkoholio.

DIABETAS

Alkoholis sukelia uždegimą kasoje, kurios viena pagrindinių funkcijų yra išskirti virškinimo enzimus į plonąsias žarnas. Ir panašu, kad kai kasa yra pažeista alkoholio, ji pradeda virškinti pati save, o tai yra labai skausminga.

Kasa.

Šis poveikis priklauso nuo vartojimo kiekio ir dažniausiai pasireiškia po 10–20 metų alkoholio vartojimo. Atrodo, kad moterys yra labiau pažeidžiamos nei vyrai. Mes žinome, kad alkoholis yra dažniausia pankreatito priežastis. Kai kasa yra pažeista, tai gali sukelti I tipo diabetą.

Antrasis veiksnys, didinantis diabeto tikimybę, yra kalorijų kokybė ir kiekis alkoholyje. Daug geriant alkoholio padidėja jūsų bendras kalorijų krūvis organizme, o žmonės turintys antsvorį yra labiau linkę į diabetą.

Jei jau sergate 1 ar 2 tipo diabetu, tuomet alkoholis jūs veikia kitais būdais. Alkoholis sutrikdo cukraus pusiausvyrą ir medžiagų apykaitą, todėl esate labiau pažeidžiamas tiek hipoglikemijos, tiek hiperglikemijos (mažas ir aukštas cukraus kiekis kraujyje) atveju. Kadangi alkoholis įtakoja jūsų smegenų funkciją neigiamai, galite nepastebėti ir nepajusti, kas vyksta jūsų organizme ir mažiau tikėtina, kad išlaikysite tinkamą insulino režimą, arba netgi apskritai nesiimsite veiksmų cukraus kiekiui kraujyje nustatyti.

Kitas didelis susirūpinimas yra tas, kad hipoglikemijos atveju, būsena, kuri atsiranda, kai cukraus kiekis kraujyje nukrenta žemiau to, kurio reikia, kad jūsų smegenys tinkamai veiktų, galite atrodyti girtas, todėl labai tikėtina, kad jums suteiks netinkamą gydymą.

Visai neseniai paaiškėjo, kad alkoholio vartojimas padidina riziką išsivystyti vėžiui. Taip pat paaiškėjo, kad joks nuodų vartojimo kiekis nėra naudingas sveikatai.

HORMONAI ir VAISINGUMAS

Endokrininę sistemą sudaro visas smegenų ir nervinių ląstelių bei sekrecijos liaukų tinklas, gaminantis cheminius pasiuntinius, kurie sąveikauja tarpusavyje ir veikia visą kūną.

Hormonai įtakoja daugelį organizmo funkcijų. Jie yra svarbiausi homeostatiniai (pusiausvyros) reguliatoriai, užtikrinantys mūsų kūno sklandų veikimą. Taigi, jei juos išmuša iš vėžių, tuomet jie gali sukelti tikrų sveikatos problemų.

Pavyzdžiui, yra ne tik reprodukciniai hormonai, bet dar ir skydliaukės, augimo bei streso hormonai ir kt. Kiekvienas iš šių hormonų gali tiesiogiai pakeisti mūsų kūno funkcijas arba įtakoti kitus hormonus, arba ir vieną ir kitą. Visi šie hormonai ne tik išeina iš smegenų ir liaukų, kuriuose jie gaminami, bet ir atkeliauja grįžtamuoju ryšiu į juos, įjungdami ir išjungdami save ir vienas kitą. Tai sistema, kuri visada bando išlaikyti bei atkurti pusiausvyrą. O kai įmaišote alkoholio, ši sistema greitai išsibalansuoja. Paprasčiau tariant alkoholis išbalansuoja hormoninę sistemą.

Atkreipkite dėmesį, kas nutinka, kai po sunkios nakties atsisakote alkoholio. Pagrindinė hormonų gamybos ir sąveikos sistema vadinama pagumburio-hipofizės-antinksčių (HPAHypothalamic-Pituitary-Adrenal) ašimi. Šios trys liaukos gamina hormonus, kurie kontroliuoja atsaką į stresą, įskaitant atvejus, kai nustojate vartoti alkoholį (abstinencija).

Atsaką į stresą sudaro dvi dalys.

  1. Yra tiesioginis streso kelias iš smegenų į antinksčius. Antinksčiai išskiria streso hormonus adrenaliną ir noradrenaliną. Tai yra hormonai, dėl kurių jūsų širdis verčiama plakti greičiau, dėl kurių jaučiatės budresni ir daug aktyvesni ir jų poveikis gali jūs pažadinti 4 val. ryto suprakaitavusį ir susinervinusį.
  2. Smegenys įjungia pagumburį, kuris išskiria hormoną, vadinamą CRF – (corticotrophin-releasing hormone). Šis keliauja krauju specialiu venų rinkiniu į hipofizę, kuri yra pagrindinė endokrininės (hormoninės) sistemos liauka, kontroliuojanti daugumą hormonų. Ji randasi tiesiai po jūsų smegenimis, galvos viduryje. Kai CRF nukeliauja į hipofizę, jis stimuliuoja kito hormono, vadinamo ACTH (adreno-corticotrophic-hormone), išsiskyrimą. ACTH krauju nukeliauja į antinksčius ir skatina juos išskirti streso hormoną kortizolį.
Hormonus išskiriančios liaukos.

Noradrenalinas/adrenalinas ir kortizolis kartu padeda koordinuoti atsaką į stresą. Pirmasis atsakas į stresą įvyksta netrukus. Tada per sekančias minutes ir valandas išsiskiria kortizolis. Jei geriate alkoholį kiekvieną dieną, to pasekoje kiekvieną rytą pakartotinai jūsų organzime išsiskiria streso hormonai, kai nustojate vartoti alkoholį ir taip stumiate savo organizmą link aukšto kraujospūdžio. Jūsų kraujyje visada laikosi šiek tiek kortizolio kraujyje, kad išliktumėte gyvas, tačiau jei kiekis tampa per didelis, pažeidžiami audiniai. Per daug kortizolio prilygsta steroidų vartojimui: jis įspėja apie jūsų gebėjimą metabolizuoti cukrų, todėl taip pat skatina diabetą. Laikui bėgant paskatina pokyčius smegenyse, kurie gali sukelti depresiją ir ją išlaikyti ilgą laikotarpį.

KAIP ALKOHOLIO VARTOJIMAS ĮTAKOJA LYTINIUS HORMONUS

Prolaktinas tai hormonas, skatinantis pieno gamybą. Tyrimai parodė, kad didesni prolaktino kiekiai randami alkoholinių gėrimų vartotojų organizmuose – ir vyrų, ir moterų.

Moterims prolaktinas atlieka svarbią funkciją reguliuojant ovuliaciją. Net viena alkoholio dozė gali padidinti prolaktino kiekį, nors tai priklauso nuo suvartotos dozės. Vienas tyrimas su moterimis parodė, kad vienas išgėrimo epizodas – maždaug penki vienetai alkoholio – padidino prolaktino kiekį ir sumažino oksitocino (hormonas ir neuromediatorius, išsiskiriantis gimdant ir maitinant krūtimi, jis dar siejamas su empatija, pasitikėjimu, lytiniais santykiais ir santykių kūrimu) kiekį. Poveikis yra laikinas, tačiau jei gersite smegenų tirpiklį kasdien, jo lygis išliks aukštas.

Vyrams reikia mažo prolaktino kiekio spermos gamybai. Bet jei lygis kraujyje pakyla, tuomet sumažėja testosterono kiekis ir gali pradėti augti krūtys. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nuolat geriantys vyrai galiausiai sumoteriškėja. Alkoholis taip pat sumažina testosterono kiekį kitais mechanizmais – etanolis padidina enzimo (aromatazė) kiekius, kuris androgenus paverčia estrogenais. Tai nutinka dar prieš alkoholiui sukeliant rimtus kepenų sutrikimus. O acetaldehidas (alkoholio šalutinis produktas (metabolitas) išskaidomas kepenyse) sutrikdo enzimo, kuris yra raktas į testosterono sintezę, gamybą.

Vyriškos krūtys.

Kadangi hormonai skaidomi kepenyse, prasidėjus kepenų ligai, vyro organizmas nebegalės taip gerai metabolizuoti estrogenų kaip anksčiau. Taigi jis ir toliau moteriškės: galbūt padidės krūtys ir sumažės veido plaukuotumas. Moteriškumą taip pat iš dalies lemia sumažėjęs IGF1 (Insulin Growth Factor) – iš insulino išskiriamas augimo faktorius, dėl kurio mažėja raumenų masė bei testosterono ir spermos kiekiai. Vyrai įnikę į alkoholį praranda nemažus kiekius raumenų masės.

AR VARTOJIMAS ŠIŲ NUODŲ MAŽINA VAISINGUMĄ?

Trumpas atsakymas yra taip. Alkoholis sukelia destruktyvių elementų, vadinamų laisvaisiais radikalais, gamybą, kurie gali pažeisti baltymus ir DNR.

Normalu, kad jūsų organizmas gamina laisvuosius radikalus, bet pavartojus alkoholio, jų susidaro per daug, todėl jie kenkia organizmui. Yra manančių, kad daugelis toksinio alkoholio poveikio tenka kepenims, bet tenka ir kiaušidėms bei sėklidėms ir tai priklauso nuo laisvųjų radikalų. Šis procesas vadinamas oksidaciniu stresu, nes organizmo baltymai, įskaitant DNR, yra oksiduojami (pažeidžiami).

Spermatoziodai juda link kiaušialąstės.

Ekspertai sutinka, kad nuolatinis alkoholio gėrimas mažina vyrų vaisingumą. Jis sumažina ir libido bei padidina impotencijos tikimybę.

KAIP ALKOHOLIO GĖRIMAS PAVEIKIA JŪSŲ GYVENIMĄ

Alkoholis dehidratuoja visą jūsų kūną, bet akivaizdžiausiai galite pastebėti jo poveikį ant savo odos. Kiekvienas alkoholio vienetas (8 g) – priverčia jūsų organizmą išskirti maždaug 80 ml šlapimo. Jei išgersite vieną 175 ml taurę 13,5 proc. (alkoholio tirpale) vyno, papildomai nusišlapinsite beveik 200 ml.

Dėl dehidratacijos oda ne tik atrodo mažiau putli, bet ir labiau matomi tamsūs akių maišeliai, nes alkoholis laikinai praplečia kraujagysles (vazolidavimas). Dėl dažno vartojimo išsivysto vorinės venos ir išsivysto rožinė, kuri atrodo kaip skruostų paraudimas.

Kalbant apie „senėjimą“, alkoholis žaloja visus kūno organus – nuo širdies bei kepenų iki smegenų.

Ne tik dėl dehidratacijos, kuri paveikia labiau, kai žmogus prakaituoja, bet ir dėl to, kad alkoholio vartojimas paveikia cukraus kiekio kraujyje svyravimus, raumenų jėgos sumažėjimą ir nuovargį, jo gėrimas sutrikdo hormonų lygį, įskaitant augimo hormoną, kurio jums reikia norint užsiauginti raumenis.

KAS SUKELIA PRIKLAUSOMYBĘ?

Linksmybės taip pat gali sukelti priklausomybę. Kai kuriems žmonėms išgėrus, išsiskiria gausesnis kiekis endorfinų nei kitiems ir jie pajaučia užplūstantį malonumo jausmą. Kadangi jūsų smegenys tampa tolerantiškos padidėjusiam GABR kiekiui, jos taip pat tampa jautrios padidėjusiam dopamino ir endorfinų kiekiui.

Šiuo atveju, kuo daugiau gersite, tuo didesnį malonumo antplūdį pajusite. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės praranda alkoholio gėrimo kontrolę yra ta, kad didėjant malonumui jie geria daugiau. Dopaminas išsiskiria gausiai, todėl jie ir toliau ieško ir trokšta alkoholio ir juo mėgaujasi – net ir tada, kai tampa tolerantiškesni jo poveikiui. Motyvacija jausti malonumą geriant juos įtakoja vartoti alkoholį, net jei jie to nenori.

Kita priežastis, dėl kurios žmonės atsigrežia į alkoholį tai nuodų slopinamasis poveikis: jie ne tik slopina fizinį skausmą, bet ir blokuoja emocinį skausmą – slopina dirginimą, nusivylimą ir įtampą. Tiesą sakant, alkoholio vartojimas veikia smegenų emocines grandines panašiai kaip opiatai. Kai kurie alkoholio vartotojai praneša, kad išgėrę jaučiasi atbukę ir apsaugoti, kad tokioje būsenoje gyvenimas atrodo geresnė vieta.

Buvo paskaičiuota, kad jei visi vartotojai gertų neviršydami viešai rekomenduojamų ribų, alkoholio pramonė kasmet prarastų daugiau kaip 15 milijardų eurų.

Alkoholio vartojimas ne tik veikia GABR ir glutamatą, bet ir daro poveikį kitiems neuromediatoriams. Jis padidina stimuliuojantį neuromediatoriaus dopamino, malonumo peptido endorfino ir empatiją sukeliančio neuromediatoriaus serotonino kiekį organizme. Šis ypatingas kokteilis daro įtaką šiems neuromediatoriams, kurie gali sukelti priklausomybę, ypač žmonėms, vartojantiems alkoholį stresui ar kitoms psichinės sveikatos problemoms spręsti.

ŠALTINIS:

  1. Knyga pavadinimu – GERTI? NAUJAS ALKOHOLIO MOKSLAS + JŪSŲ SVEIKATA parašyta PROFESORIAUS DEIVIDO NATO (DRINK? THE NEW SCIENCE OF ALCOHOL + YOUR HEALTH by PROFESSOR DAVID NUTT)
  2. ALCOHOL AND DOPAMINE (alkoholis ir dopaminas) Gaetano Di Chiara, M.D.

Paruošė Artūras, tekstą taisė Kornelija Lukoševičė

ŽODYNĖLIS:

Neuronas taicentrinės nervų sistemos ląstelė, turinti galimybę priimti ir iššifruoti informaciją elektrinių ir cheminių signalų pavidalu, perduodama juos į kitas ląsteles.

Sinapsės tai būdas, per kurį nervai ir nervų sistemos padaliniai bendrauja ir organizuojasi.


Neuromediatoriai (nervinių signalų keitėjai) tai yra neuronų išskiriamos medžiagos, kurios per sinapsę perduoda signalą ląstelėms taikiniams ir sukelia fiziologinį atsaką, pvz., raumens susitraukimą.

Neuromoduliatoriai (nervinių signalų perdavėjai) tai cheminė medžiaga, kurią neuronas išskiria norėdamas pakeisti signalo perdavimo efektyvumą.

Gama-aminobutirinė rūgštis (GABR) tai aminorūgštis veikianti kaip neuromediatorius centrinėje nervų sistemoje, kurią sudaro nugaros ir galvos smegenys.

Glutamatas taigausiausia aminorūgštis, esanti žmogaus mityboje, taip pat labiausiai koncentruota aminorūgštis smegenyse. Jis panašus į kitas 19 aminorūgščių, nes naudojamas baltymams gaminti, medžiagų apykaitos funkcijoms palengvinti ir energijos gamybai. Bet glutamato aminorūgštis daro unikalią tai, kad ji laikoma pagrindiniu žmogaus nervų sistemos sužadinimo neurotransmiteriu.

Noradrenalinas priklauso katecholaminams, kuris naudojamas daugeliui fiziologinių ir homeostatinių tikslų. Jis veikia kaip hormonas ir neuromediatorius. Struktūriškai jis panašus į epinefriną, kitą katecholaminą. Šie du, kartu su kitomis pagrindinėmis medžiagomis, tokiomis kaip dopaminas ir adrenalinas, yra labai svarbūs reakcijoms, susijusioms su išgyvenimu (pvz., kovoti ar bėgti).

Dopaminas mus verčia jausti pasitenkinimą ir, tam tikra prasme, pilnatvę. Tačiau jis išsiskiria prieš gerus įvykius. Jis mus skatina veikti. Kitaip tariant, motyvuoja. Kai sėdite ant sofos ir nusprendžiate eiti į lauką pabėgioti, nuo dopamino išsiskyrimo ir kelionės per smegenis priklauso, ar tikrai ryšitės.

Anestezija – (gr. anaisthesia – nejautra, nejautrumas) – med. dalinė arba viso kūno nejautra, kurią sukelia galvos smegenų arba stuburo jutimo nervų pažeidimas: ligonis nejaučia skausmo, temperatūros, lietimo, skonio, praranda uoslę; kartais a. ištinka ligonį, sergantį psichikos ligomis, isterija; prieš operaciją, kad ligonis nejaustų skausmo, vaistais sukeliama dirbtinė anestezija.

Mitochondrija tai – eukariotų ląstelių citoplazmos organelė, aprūpinanti organizmą energija.

Laisvieji radikalai – tai, moksliškai kalbant, neporinį elektroną turinčios molekulių dalys. Žmogaus organizmas naudoja deguonį, kad oksiduotų (sudegintų) maistą ir iš jo pagamintų energiją. Proceso, kuris vadinamas oksidacija, metu ir susiformuoja laisvieji radikalai. Oksidacija yra ne tik įprastas medžiagų apykaitos procesas. Laisvųjų radikalų
susidarymą taip pat skatina tabako dūmai, užterštas oras ir vanduo, pesticidai, nitratai, radiacija, prasti valgymo įpročiai, psichologinis stresas. Grandininės reakcijos, kuriose dalyvauja laisvieji radikalai, gali sukelti daug pavojingų
ligų, pagreitinti organizmo senėjimą, sukelti raumenų, jungiamojo ar kitų audinių uždegimą. Laisvieji radikalai – tai nestabilios molekulės, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių susilpnėjo ir prarado vieną elektroną. Jie yra nestabilūs,
greitai reaguoja su sveikomis mūsų organizmo ląstelėmis ir, norėdami stabilizuotis, atima iš jų reikiamą elektroną ir tokiu būdu daro joms žalą. Laisvieji radikalai yra daugelio susirgimų kaltininkai. Jei jie suardo DNR, formuojančią
genetinį kodą, organizme gali pradėti vystytis vėžys

Metabolitai – Dgs. (2) (gr. metabolė – kitimas): 1. chem. organizmo medžiagų apykaitos produktai. 2. biol. medžiagos, susidarančios organizmų ląstelėse, audiniuose ir organuose medžiagų apykaitos metu ir vėl įsijungiančios į asimiliacijos ir disimiliacijos procesus.

Acetaldehidas – (lot. acetum – actas + aldehidas) – chem. CH.iCHO, acto rūgšties aldehidas, bespalvis, nemalonaus kvapo skystis, gaunamas etileną oksiduojant deguonimi.

Atliekų valdymo sistema.

Formaldehidas – tai jautrinanti cheminė medžiaga, kuri gali turėti padarinių Atliekų valdymo sistemai net ir po vienkartinio poveikio. Ūmus poveikis pasireiškia stipriu akių, nosies ar gerklės dirginimu, imama kosėti ar dusti. Formaldehidui veikiant ilgesnį laiką, galima sunki odos, akių ar kvėpavimo takų alerginė reakcija, astmos pobūdžio
kvėpavimo problemos, odos sudirginimas, dermatitas ir niežulys. Formaldehidas yra pavojinga cheminė medžiaga, kurią Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) priskiria 1-os grupės kancerogenams. Tai reiškia, kad jis laikomas aiškia vėžio priežastimi (nosies vėžys).

Regeneracija biol. organizmų savybė atkurti susidėvėjusius arba pažeistus audinius, organus, kūno dalis, kartais ir visą organizmą iš jo dalies.

Neurotoksinas – tai yra nuodas, veikiantis nervų sistemos ląsteles (neuronus).

Homeostazė – (homeo- + gr. stasis – stovėjimas; sk. home/ostazė): 1.fiziol. paslanki kurios nors sistemos pusiausvyros būsena, kuri laikosi tol, kol sistema priešinasi tą pusiausvyrą trikdantiems išoriniams ir vidiniams veiksniams, pvz., gyvo organizmo gebėjimas išlaikyti pastovią kraujo sudėtį, cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, kūno temperatūrą, koordinuojant ir reguliuojant gyvybinius procesus.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: