Rauginti ir pūdyti maisto produktai

Paruošta pagal T. C. Fry (1926–1996) Įvadas RECEPTAS: “Paimkite vieną žuvį ir 24 valandoms prispauskite ją sunkiu akmeniu. Išimkite žuvį ir padaužykite kol suminkštės ir užpilkite du puodelius druskos. Padėkite žuvį atviroje saulėje dar vienai dienai. Suvyniokite žuvį į šiaudus ir sudėkite į atvirą stiklainį. Stiklainį su žuvimi dar mėnesį laikykite saulėje. Mėnesio senumo sūdytą žuvį sutrinkite pastos pavidalu ir naudokite kaip sriubą arba užtepėlę. Gardu!” Tai yra turbūt pirmojo rauginto (fermentuoto) maisto, kurį kada nors valgė žmogus, receptas. Šiandien jis valgo dar daugiau rūšių maisto produktų, kurie buvo kaip nors rauginti. Sūris, jogurtas, rauginti agurkai, rauginti kopūstai, sojos padažas, actas, alus ir pasukos yra vieni … Continue reading Rauginti ir pūdyti maisto produktai

Sveikesnė mityba: Maisto produktų suderinamumas

Bandyti išsigydyti ligą nepašalinus priežasties, tai tas pats, kaip bandyti išsiblaivyti vartojant alkoholį. Informacija paruošta pagal Herbertą Šeltoną ĮŽANGA Manęs prašė bent kelios dešimtys asmenų, kad paruoščiau straipsnį apie maisto suderinamumą, nes šios informacijos lietuvių kalba nėra daug, o dietologai šios informacijos neturi. Vis daugiau žmonių ima suprasti, kaip svarbu yra teisingai derinti maisto produktus. Tikiuosi, kad šis trumpas straipsnis patenkins minėtu klausimu nelabai išprususio eilinio skaitytojo poreikius. Daug kam šį informacija pasirodys visiškai nauja, nors jau ji yra žinoma bene šimtą metų. Apie maisto suderinamumo svarbą mūsų sveikatai suprasite tik atidžiai perskaitę šį straipsnį. Kadangi straipsnis skiriamas eiliniam skaitytojui, … Continue reading Sveikesnė mityba: Maisto produktų suderinamumas

Enzimai ir gyvenimo trukmė

Išskirtinio interviu metu, enzimų tyrinėtojas, daktaras Edward Howell pasakė, kodėl jis mano, kad: Enzimai esantys maiste gali būti pagrindiniu faktoriumi stabdančiu lėtinių ligų atsiradimą ir ilginantys žmogaus gyvenimo trukmę.“ Dr. Edward Howell gimė Čikagoje 1898-ais metais. Jis turi ribotą medicininę licenziją Ilinojaus valstijoje. Ribotos licencijos savininkas turi praeiti tą patį medicininį egzaminą kaip ir medicinos daktaras. Gavęs licenciją daktaras Howell prisijungė prie profesionalių darbuotojų grupės „Lindlahr Sanitorium“ kurioje jis pasiliko šešeriems metams. 1930-ais m. jis įkūrė privačią įstaigą lėtinėms ligoms gydyti mitybos ir fizinių pratimų būdu. Iki savo atsistatydinimo 1970-ais m. daktaras Howell buvo užsiėmęs privačia praktika tris dienas per savaitę. … Continue reading Enzimai ir gyvenimo trukmė

Grūdai skirti tik paukščiams?

Gamtoje nėra nei apdovanojimų nei nubaudimų – yra tik PASEKMĖS Fito rūgštis grūdinėse ir ankštinėse kultūrose bei riešutuose yra numeris vienas iš antimaistinių medžiagų. Fito rūgštis esanti grūduose, riešutuose, sėklose bei ankštiniuose, sukelia rimtas problemas mūsų sveikatai. Fito rūgštis yra pagrindinė fosforo kaupimo forma daugumos augalų audiniuose, ypač grūdų ir sėklų nuosijose. Juose mineralas fosforas yra tvirtai surištas snaigės (šešiašonė fito rūgšties molekulė su fosforo atomu kiekvienoje „rankoje“) formos molekulėje. Žmonėms ir gyvūnams su vienu skrandžiu, fosforas nėra lengvai biologiškai pasisavinamas. Be to, blokuojant fosforo pasisavinimą,  fito rūgšties molekulės „rankos“ greitai susiriša su kitais mineralais, tokiais kaip kalcis, magnis, geležis … Continue reading Grūdai skirti tik paukščiams?

Be enzimų nebūtų gyvybės

I dalis Mitybos moksle baltymai, angliavandeniai, riebalai, skaidulos, vitaminai ir mineralai yra medžiagos skirtos išlaikyti sveikatą. Jų panaudojimui tereikia tinkamo maisto suvirškinimo. Mūsų organai, audiniai ir ląstelės yra valdomi medžiagų apykaitos (metabolizmo) – enzimo procesų. Tam, kad darbą atliktų tinkamai, mineralams, vitaminams ir hormonams reikia enzimų, kurie yra kūno varomoji jėga. Kas tai yra enzimai? Elektros lemputė gali užsidegti, kai jos elektros grandine yra leidžiama elektros srovė. Ji yra “varoma” elektros. Srovė – lemputės gyvybės jėga. Be elektros neturėtume šviesos – tiesiog turėtume elektros lemputę, fizinį objektą be šviesos. Taigi, galime teigti, kad elektros lemputė veikia dvejopai: fizinė sandara ir … Continue reading Be enzimų nebūtų gyvybės

Bešampas ar pasteras II dalis

Luji Pasteras prieš Antuaną Bešampą, ir mikrobų, kaip ligų priežasties, teorija II dalis Raselas L. Sesilis Medicinos vadovėlio (1947) 7-tame leidinyje teigė tai, kas galioja ir šiandieną: „Virusų kilmė iki šiol yra nežinoma, bet tam tikri faktai yra nustatyti. Šiuo metu yra patogu manyti apie virusus kaip apie nepaprastai mažo dydžio, įsitaisiusius ląstelės viduje parazitus.“ Nepaisant dėl kokios priežasties yra pažeidžiama ląstelės citoplazmos baltyminė struktūra, ląstelės viduje esantys enzimų maišeliai, vadinami liposomomis, išskiria proteolitinius (baltyminius) enzimus, kurie suvirškina negyvą citoplazmos baltymą. Žuvus ląstelei ir iširus ląstelės branduoliui, ribonukleino ir deoksiribonukleino enzimai sukelia RNR ir DNR depolimerizaciją – sudarydami laisvas nukleoproteino gijas, kurios … Continue reading Bešampas ar pasteras II dalis

Bešampas ar Pasteras?

Luji Pasteras prieš Antuaną Bešampą, ir mikrobų, kaip ligų priežasties, teorija I dalis „Universitetuose ir akademijose įgytas žinias žmonės priima kaip savo asmeninius įsitikinimus. Jeigu kas nors ateina su naujomis idėjomis, kurios prieštarauja jų įsitikinimams ar iš tikrųjų net kėsinasi juos pakeisti, tada visos jų jėgos yra nukreipiamos prieš šią grėsmę ir yra panaudojami visi įmanomi metodai, kad būtų sužlugdytos šios idėjos. Žmonės priešinasi visais įmanomais būdais: apsimesdami, kad apie tai negirdėjo, šnekėdami apie tai menkinančiai, lyg į tai net nebūtų verta atsižvelgti. Todėl nauja tiesa turi ilgai laukti, kol pagaliau bus pripažinta.“– Gėtė „Žmonės, potencialiai aukščiausia gyvybės forma šioje planetoje, … Continue reading Bešampas ar Pasteras?

ANTUANAS BEŠAMPAS – NUSLĖPTA BIOLOGIJOS ISTORIJA

Pjeras Žakas Antuanas Bešampas gimė 1816 m. Bassing, netoli Dienze (Moselle), Prancūzijoje. Jis buvo malūnininko sūnus. Nuo 7 iki 18 metų amžiaus jis gyveno su dėde, kuris dirbo Prancūzijos ambasadoje Bukarešte, Rumunijoje. Ten Bešampas ir pradėjo studijuoti vaistininkystę. Kai 1834 m. jo dėdė mirė nuo choleros, Bešampas persikėlė į Strasbūrą tęsti savo studijų „Ecole superieure de Pharmacie“ mokykloje. 1843 m. Strasbūre jis atidarė savo vaistinę (kuri veikė iki pat jo mirties). Strasbūro Universiteto fakultete jis ėjo skirtingas pareigas ir 1854 m. jis gavo chemijos profesoriaus postą, kurį prieš tai buvo užėmęs Luisas Pasteras. Per savo gyvenimą Bešampas padarė keletą naudingų … Continue reading ANTUANAS BEŠAMPAS – NUSLĖPTA BIOLOGIJOS ISTORIJA