KAIP JAPONIJOJE GYDOMA DEPRESIJA

Pasidalino Diana Sutkė Ėmiau sverti 75 kg, galėjau visą dieną vaikščioti su viena pižama, 2 – 3 dienas nesiprausiau, net dantų nevaliau. Nenorėjau gyventi. Tai sužinojus, draugė japonė nuvedė mane į vieną kliniką. Ir ji sakė, kad yra viena įdomi procedūra, po kurios gyvenimas pasikeičia taip, lyg būtum gimęs iš naujo. Į kliniką ėjau su pižama ir šlepetėmis per visą miestą. Japonijoje jie visai nekreipia į tave dėmesio: būk nors nuogas. Jie neturi laiko niekam. Kiekvienas užsiėmęs savo mintimis. Ir jie neturi įpročio žiūrėti į žmones viešajame transporte ar gatvėje. Žmonės yra laisvi. Atėjau ir užpildėm popierius. Įeinu į kabinetą, … Continue reading KAIP JAPONIJOJE GYDOMA DEPRESIJA

Be enzimų nebūtų gyvybės

I dalis Mitybos moksle baltymai, angliavandeniai, riebalai, skaidulos, vitaminai ir mineralai yra medžiagos skirtos išlaikyti sveikatą. Jų panaudojimui tereikia tinkamo maisto suvirškinimo. Mūsų organai, audiniai ir ląstelės yra valdomi medžiagų apykaitos (metabolizmo) – enzimo procesų. Tam, kad darbą atliktų tinkamai, mineralams, vitaminams ir hormonams reikia enzimų, kurie yra kūno varomoji jėga. Kas tai yra enzimai? Elektros lemputė gali užsidegti, kai jos elektros grandine yra leidžiama elektros srovė. Ji yra “varoma” elektros. Srovė – lemputės gyvybės jėga. Be elektros neturėtume šviesos – tiesiog turėtume elektros lemputę, fizinį objektą be šviesos. Taigi, galime teigti, kad elektros lemputė veikia dvejopai: fizinė sandara ir … Continue reading Be enzimų nebūtų gyvybės

ANTUANAS BEŠAMPAS – NUSLĖPTA BIOLOGIJOS ISTORIJA

Pjeras Žakas Antuanas Bešampas gimė 1816 m. Bassing, netoli Dienze (Moselle), Prancūzijoje. Jis buvo malūnininko sūnus. Nuo 7 iki 18 metų amžiaus jis gyveno su dėde, kuris dirbo Prancūzijos ambasadoje Bukarešte, Rumunijoje. Ten Bešampas ir pradėjo studijuoti vaistininkystę. Kai 1834 m. jo dėdė mirė nuo choleros, Bešampas persikėlė į Strasbūrą tęsti savo studijų „Ecole superieure de Pharmacie“ mokykloje. 1843 m. Strasbūre jis atidarė savo vaistinę (kuri veikė iki pat jo mirties). Strasbūro Universiteto fakultete jis ėjo skirtingas pareigas ir 1854 m. jis gavo chemijos profesoriaus postą, kurį prieš tai buvo užėmęs Luisas Pasteras. Per savo gyvenimą Bešampas padarė keletą naudingų … Continue reading ANTUANAS BEŠAMPAS – NUSLĖPTA BIOLOGIJOS ISTORIJA